„Šalies nekilnojamojo turto sandorių rinką toliau į priekį traukia žemės sklypų pardavimai, o štai metų pradžioje rekordinius augimo tempus demonstravusi butų rinka, panašu, aprimo ir jau antrą mėnesį sandorių skaičiaus kreivė juda žemyn.
Apie teigiamas verslo steigimo ir plėtros tendencijas byloja stabiliai augantis naujai steigiamų juridinių asmenų skaičius, iš kurio galima išskirti populiarumo neprarandančią mažųjų bendrijų teisinę formą.
Šalyje savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius ženkliai nesikeičia, tačiau galima išskirti didmiesčių savivaldybes, kuriose savo gyvenamąją vietą deklaruoja vis daugiau žmonių“, – pristatydamas naujausius duomenis sakė Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.
Registrų centro duomenimis, gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravusių asmenų skaičius per pusmetį sumažėjo 4,1 tūkst. ir dabar siekia 3,03 mln. Šis skaičius didesnis nei Statistikos departamento skelbiamas nuolatinių šalies gyventojų skaičius. Vyriausias Lietuvoje 113 metų gyventojas gyvena Palangoje. 112 metų gyventojas gyvena Kaune.
Daugiausia namų perkama Kaune
Visoje Lietuvoje šiemet pirmąjį pusmetį pirkimo-pardavimo sandoriais perleista 62,6 tūkst. NT objektų, arba 5,8 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį-birželį (59,2 tūkst.).
Pusę perleistų NT objektų sudarė žemės sklypų sandoriai – šiemet savininkus pakeitė 31,1 tūkst. sklypų, arba 6,6 proc. daugiau nei pernai per pirmąjį pusmetį (29,2 tūkst. sklypų). Vien tik birželio mėnesį perleista 5,1 tūkst. žemės sklypų – 3,5 proc. mažiau nei pernai birželį (5,3 tūkst.) ir 23,5 proc. mažiau nei šių metų gegužę (6,7 tūkst.).
Visoje šalyje šiemet savininkus jau pakeitė 17,1 tūkst. butų – 5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu metu (16,3 tūkst.). Vien per birželį parduota beveik 2,8 tūkst. butų – 4 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį ir 9,5 proc. mažiau nei šių metų gegužę.
Preliminariais duomenimis, Vilniuje pirmąjį pusmetį parduota beveik 5,7 tūkst. butų – 4,3 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį, Kaune – 2,4 tūkst. (7,8 proc. daugiau), Klaipėdoje – 1,5 tūkst. (5,3 proc. daugiau), Šiauliuose – 816 (11,6 proc. daugiau), Panevėžyje – 613 (17,2 proc. daugiau).
Vien per birželį sostinėje sandoriais perleista 936 butai – 4 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį ir 3,7 proc. mažiau nei šių metų gegužę, Kaune – 442 (atitinkamai 3 proc. daugiau ir 4,2 proc. daugiau), Klaipėdoje – 219 (atitinkamai 16,7 proc. mažiau ir 26,8 proc. mažiau), Šiauliuose – 124 (atitinkamai 1,6 proc. daugiau ir 17,9 proc. mažiau), Panevėžyje – 95 (atitinkamai 8 proc. daugiau ir 6 proc. mažiau).
Šiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 5,4 tūkst. gyvenamųjų namų – 8,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (4,9 tūkst.), o vien tik birželį – 966 (pernai birželį – 955, šių metų gegužę – 1 117).
Kaune parduota 844 namai, Vilniuje – 636, o Klaipėdoje – 449.
Dominuoja mažosios bendrijos
„Juridinių asmenų registrą pirmąjį pusmetį toliau aktyviai pildė nauji juridiniai asmenys – viso įvairių formų juridinių asmenų per šį laikotarpį įsteigta 6,5 tūkst., arba 6 proc. daugiau nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Lietuvoje toliau sparčiai daugėjo naujų mažųjų bendrijų – viso įsteigta 2,5 tūkst. – 23 proc. daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį, daugėjo naujai steigiamų viešųjų įstaigų bei asociacijų“, – įžvalgomis dalinasi Registrų centro analitikas P. Rudzkis
Iš viso liepos 1 dieną šalyje buvo įregistruota apie 240 tūkst. juridinių asmenų (3 proc. daugiau nei 2018 m. liepos 1 dieną), tačiau dalis (apie 30 tūkst.) juridinių asmenų yra laikomi neveiksniais, jau eilę metų Registrų centrui neteikiančiais jokių duomenų. Žvelgiant į teisines formas daugiausiai Lietuvoje yra uždarųjų akcinių bendrovių – viso apie 130 tūkst., taip pat populiarios yra mažosios bendrijos (18 tūkst.) ir individualios įmonės (35 tūkst.), tiesa, pastarųjų skaičius kasmet vis mažėja.
„Stebint gyventojų skaičiaus pokytį matome, kad savo gyvenamąją vietą vienoje iš šalies savivaldybių šiuo metu yra deklaravę 3,03 mln. žmonių. Palyginti su šių metų pradžia, teigiamas savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiaus pokytis fiksuotas trijų šalies didmiesčių ir jų rajonų savivaldybėse, taip pat Šiaulių mieste, Palangoje, Elektrėnuose ir Neringoje. Registrų centro skelbiamas gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičius dėl taikomų skirtingų metodologijų nesutampa su Statistikos departamento skelbiamu nuolatiniu gyventojų skaičiumi. Pavyzdžiui, į užsienį išvykęs ir ten jau kurį laiką gyvenantis asmuo ne visuomet deklaruoja savo išvykimą“, – kalba P. Rudzkis.
Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).
