Įprastai importuojame daugiau kaip du trečdalius Lietuvoje suvartojamos elektros. Tačiau vasarą žymiai sumažėjo importuojamos elektros kiekis, nes buvo remontuojamos gretimų energetikos sistemų elektrinės ir elektros perdavimo linijos, turinčios didesnę įtaką elektros pralaidumams į Lietuvą. Smarkiai sumažėjus elektros importui, lietuviškiems elektros gamintojams teko dirbti kur kas daugiau.
„Stabilumą Lietuvos elektros sistemoje išlaikė išaugę lietuviškos elektros gamybos pajėgumai. Suprantama, vietinė šiluminių elektrinių generacija yra labai brangi, tačiau be jos kainos elektros biržoje galėjo sukilti dar labiau. Nors elektros kainos vasarą ir pakilo, elektros suvartojimas, kaip įprasta šiam metų laikui, buvo mažesnis“, – sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos ir rinkos vystymo skyriaus vadovas Robertas Staniulis.
Prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo prijungtos elektrinės birželio–rugpjūčio mėn. pagamino beveik pusę šalyje suvartotos elektros energijos – 789 milijonus kilovatvalandžių. Daugiausiai vasarą dirbo šiluminės elektrinės, generavusios 61 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Hidroelektrinių gamybos apimtys sudarė 27 proc., o vėjo jėgainės generavo 10 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
Situaciją deficitinėje elektros sistemoje, kokia yra Lietuva, lemia padėtis aplinkinėse rinkose. Pavyzdžiui, Suomijoje rugpjūčio mėn. 17 proc. brangusi elektra lėmė 9 proc. didesnes elektros kainas Estijoje. Šis pokytis buvo juntamas ir Lietuvos bei Latvijos prekybos zonose.
„Trumpalaikiai kainų svyravimai elektros rinkoje yra įprastas reiškinys. Kur kas svarbiau vertinti vidutines elektros kainas ilgesnių laikotarpių kontekste. Per trejus metus nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pabaigos vidutinė elektros kaina biržoje Lietuvoje mažėjo nuo 16 ct/kWh iki 15,4 ct/kWh“, – teigia R. Staniulis.
