Beveik porą metų veikiantis interneto puslapis, kuriame skelbiamos produktų kainos, rinkos atstovų teigimu, neatlieka tos misijos, dėl kurios ir buvo sukurtas – viešumu kovoti su maisto brangimu. Jame nėra nei analizės, nei kaip kitaip patrauklus vartotojams. Puslapio tvarkytojas žada, kad netrukus portalą papildys ne tik didmiesčių prekybos centruose surenkama informacija, bet ir kainos iš turgaviečių bei kaimo parduotuvių.
Pieno, mėsos, duonos, bulvių, iš viso – daugiau nei 30 produktų grupių kainos pradėtos viešinti 2010-ųjų spalį. Interneto puslapis produktukainos.lt sukurtas šoktelėjus infliacijai ir politikams suskubus mojuoti antkainių ribojimą įteisinančiu projektu. Galiausiai tąkart nutarta, kad maisto brangimą pristabdys viešumas.
Tinklalapio administravimas pavestas kainų pokyčius ir taip iki tol fiksavusiam centrui.
„Ta informacija, kurią mes surinkdavome ir dabar renkame kas savaitę, ji buvo žinoma ir prieinama daugiau specialistam, valstybės tarnautojams, o ne plačiai visuomenei ne. O kadangi yra tendencija kainų kilimo, tai buvo svarbu tiesiog parodyti ir plačiai visuomenei“, – kalbėjo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas.
Interneto puslapyje skelbiamos mažmeninės kainos keturiuose didžiuosiuose prekybos centruose, taip pat didmeninės.
Tačiau viltis į tinklalapį dėję rinkos dalyviai šalia pateikiamų atskirų skaičių pasigenda grandinės, kiek iš galutinės vartotojo sumokamos sumos tenka gamintojui, perdirbėjui ir prekybininkui.
„Jeigu tame puslapyje būtų analizė, ne tik fiksavimas, kas buvo prieš savaitę ar prieš mėnesį, bet informacija, kiek kieno kainos dalis sudaro, kokioje kaimyninėse šalyse kiek tie patys produktai kainuoja, gal tada verslininkams iš tikrųjų būtų nauda“, – pastebėjo Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis.
Vartotojų atstovai pastebi, kad puslapis, priešingai, nei laukta, nepadeda susiorientuoti, nes be to, kad nepakankamai informatyvus, nėra ir vizualiai įdomus.
„Ne iki galo realizuota idėja. Yra tie skaičiai, bet nėra jis toks patrauklus vartotojui, matyt. Ką aš matau? Vartotojai juo nesinaudoja, labai mažai kas naudojasi, lankomumas labai mažas“, – tvirtina M. Romerio universiteto dėstytojas, Vartotojų federacijos tarybos narys Mykolas Okulič-Kazarinas.
„Tai žinoma, kad žmonės tame puslapyje nesilanko dėl to, kad jie maisto produktų kainas mato savo parduotuvėse. Jie ten su jomis susipažįsta ir tikrai mato, kaip jos keičiasi: kas brangsta, kas pinga. O tam puslapiui sukurti ir jį palaikyti, atnaujinti visą informaciją yra išleidžiamos tų pačių mokėtojų lėšos“, – kalbėjo Laisvosios rinkos instituto specialioji ekspertė Rūta Vainienė.
Puslapį administruojančio centro vadovas sako, kad portalas nekainuoja, esą keliasdešimt litų reikėjo susimokėti tik už adresą, o visa kita centro darbuotojai daro už atlyginimą, kokį ir anksčiau gaudavo.
Tačiau sutinka, kad puslapį reikia gerinti. Esą netrukus jame bus, ir kiek maistas kainuoja kaimo parduotuvėse bei turguose, taip pat maisto kainos kai kuriose Europos Sąjungos šalių sostinėse.
Ekspertai pastebi: jeigu kainas internete analogiškai teiktų privačios bendrovės ar jų asociacijos, valdišką tinklalapį palaikanti Konkurencijos taryba tikriausiai jas nubaustų už keitimąsi informacija ar veiksmų derinimą tarpusavyje.
Kartu ekspertai sako, kad bent iš dalies atpiginti maistą Lietuvoje galėtų nuo krizės pradžios dukart ir esą tik laikinai didinto pridėtinės vertės mokesčio jam sumažinimas.
Irma JANAUSKAITĖ
