Bankų atstovų teigimu, tikėtina, kad, jei prieš metus galėjote pasiskolinti tam tikrą sumą, šiuo metu, išaugus palūkanoms, jos gauti jau nebegalėtumėte.
Jie pastebi, kad lietuviai pastaruoju metu skolinasi mažiau, daugėja tokių, kurie sukaupia didesnį pradinį įnašą ir taip sutaupo.
Vis tik specialistai tikino, kad palūkanos tokiose aukštumose ilgai nesilaikys, tad tai neturėtų būti priežastis atidėti NT pirkimą.
Gyventojai skolinasi mažiau
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, mūsų šalyje vidutinės metinės palūkanų normos būstui įsigyti rugpjūčio mėn. siekė 5,75 proc. Palyginimui, 2022 m. rugpjūtį jos siekė 2,74 proc., sausį – vos 2,05 proc.
SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė nurodė, kad pirmąjį šių metų pusmetį būsto paskolų SEB bankas suteikė 12 proc. mažiau negu analogišku metu pernai.
Ji neslėpė, kad šiemet, palyginti su praėjusiais metais, aktyvumas rinkoje yra sumažėjęs, ką rodo ir sumažėjęs NT sandorių skaičius, ir išduotų paskolų suma.
„Besikreipiančiųjų dėl būsto paskolų skaičius šiais metais sumenko maždaug penktadaliu. Dabartinė vidutinė būsto paskola siekia beveik 98 tūkst. eurų. Palyginti su pernai, ji yra išaugusi 11 proc.“ – dėstė E. Dovbyšienė.
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato irgi pastebi, kad klientų prašymų dėl būsto paskolų skaičius, lyginant su praėjusiais metais, yra mažesnis.
Jo teigimu, esant dabartiniam NT kainų lygiui ir išaugus bazinėms palūkanomis sprendimus dėl būsto įsigijimo gyventojai svarsto ilgiau. Detaliau įvertinę savo galimybes, jie ilgiau ieško jų kriterijus atitinkančio varianto.
Vien palūkanoms – 100 tūkst. eurų
SEB banko atstovė įvardijo, kad gyventojus nuo būsto pirkimo labiausiai stabdo padidėjusios „Euribor“ palūkanų normos. Taip pat per pastaruosius kelerius metus sparčiau nei pajamos augusios būsto kainos ir dėl didelės infliacijos buvusios sudėtingos sąlygos sukaupti pradinį įnašą.
„Pastaruoju metu, būsto kainai nebedidėjant, gyventojai nebeskuba pirkti būsto, nes laukia būsto kainų korekcijos. Ir dar dėl to, kad nuomotis būstą tampa santykinai nebe taip brangu, palyginti su paskolos įmokomis.
Kai Europos Centrinis Bankas (ECB) aiškiau viešai komunikuos, kad daugiau palūkanų normų nebedidins, tai turėtų padaryti teigiamą įtaką pirkėjų aktyvumui. Bet tokios aiškios retorikos iš jo šiemet dar nesulauksime“, – komentavo E. Dovbyšienė.
Ji įvardijo, kad vidutinės 98 tūkst. eurų paskolos, grąžinamos taikant anuiteto metodą per 23 metus (vidutinis būsto paskolos laikotarpis) mėnesio įmoka šiuo metu siekia apie 662 eurus.
Taigi nuo praėjusių metų vidurio, kai „Euribor“ buvo lygus nuliui, įmoka išaugo apie 216 eurų.
Remiantis SEB banko skaičiuokle, asmuo, pasiėmęs 100 tūkst. eurų paskolą 30-čiai metų ir sumokėjęs 15 proc. pradinį įnašą (15 tūkst. eurų), vien palūkanoms sumokės 98,7 tūkst. eurų (taikant 5,92 proc. palūkanų normą).
Tai reiškia, kad jis kas mėnesį mokės 433 eurų palūkanų ir 77 eurus kredito įmokos. Vadinasi, su dabartinėmis palūkanomis tektų susimokėti už antrą būstą.
„Luminor“ banko skaičiuoklė rodo, kad, pasiėmus taip pat 100 tūkst. Eurų paskolą 30-čiai metų, palūkanoms tektų išleisti net 100,6 tūkst. eurų. O tai yra netgi daugiau, nei pačios paskolos suma, t. y. 85 tūkst. eurų.
Palūkanų normų didinimo nebesitiki
Vis tik SEB banko atstovė pažymėjo, kad skaičiuoti, kiek žmogus sumokėtų palūkanoms esant dabartinėms „Euribor“ palūkanoms nėra labai tikslinga.
Mat „Euribor“ palūkanų norma yra nuolat kintantis dydis, kuriam įtaką daro faktinės ir prognozuojamos ECB bazinės palūkanų normos.
„Per ilgesnį negu 20 metų būsto paskolos laikotarpį galime pamatyti kelis ekonominius ciklus, infliacijos pakilimus ir nuosmukius, todėl ir ECB palūkanų normos per būsimus 20 metų ne kartą mažės ir vėl didės.
Užtenka pažvelgti į praėjusius 20 metų – per tą laikotarpį vidutinė 6 mėn. „Euribor“ palūkanų norma buvo 1,2 proc., minimumas buvo –0,6 proc., o maksimumas buvo 5,4 proc.“ – dėstė E. Dovbyšienė.
Anot jos, racionalu teigti, kad dabar esame pastarojo palūkanų normų didinimo ciklo pike. Specialistė pridūrė, kad SEB grupės ekonomistai artimiausiais metais daugiau nebesitiki ECB bazinių palūkanų normų didinimo.
Taigi tikimybė, kad tokios dabartinės palūkanos išsilaikys 10 metų ar ilgiau, pasak pašnekovės, yra labai maža.
Vidutinis pradinis įnašas – 38 tūkst. eurų?
„Swedbank“ atstovas nurodė, kad poreikis, ypač pirmojo būsto įsigijimui, išlieka: „Šių metų pirmą pusmetį „Swedbank“ padėjo įsigyti namus suteikiant būsto paskolą daugiau nei 3,5 tūkst. gyventojų. Didžioji dalis gyventojų sukaupia didesnį nei minimalų pradinį įnašą ir nesiskolina maksimalios sumos. Tai rodo didėjantį visuomenės sąmoningumą būstui skolintis atsakingai.“
Banko duomenimis, pradinis įnašas šiemet vidutiniškai sudarė beveik 38 tūkst. eurų ir per metus padidėjo 14 proc.
Vidutinė suteiktos būsto paskolos suma per 2023 m. 7 mėn. sudarė apie 92,5 tūkst. eurų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vidutinės būsto paskolos suma išaugo 5 proc.
P. Ladziato nurodė, kad apie 69 proc. šiemet išduotų paskolų buvo skirtos įsigyti butą, o 30 proc. – individualų namą.
O SEB banko atstovė paminėjo, kad gyventojų noras įsikurti tvaresniame ir gerokai taupesniame būste neslopsta.
E. Dovbyšienė įvardijo, kad pirmąjį šių metų pusmetį žaliosios būsto paskolos sudarė beveik trečdalį visų išduodamų būsto paskolų:
„Tai lemia ir vis didėjanti žalio būsto pasiūla rinkoje, kai gyventojai, norintys gyventi tvariau, gali ne tik ryžtis patys statytis individualų namą, bet ir išsirinkti patraukliausią pasiūlymą iš esančių rinkoje ir siūlomų NT vystytojų.“
Šiuo metu pasiskolintumėte mažiau
Vertindama SEB banko išduodamas būsto paskolas, atstovė nurodė, kad paskolos su fiksuotomis palūkanomis sudaro nedidelę dalį.
Jos aiškinimu, jei klientai renkasi fiksuoti palūkanas, tai dažniausiai renkasi 2–3 metų fiksavimo terminą, kai anksčiau rinkdavosi 5 metų terminą.
Pasak E. Dovbyšienės, dauguma klientų renkasi kintamąsias palūkanas, nes nori didesnio lankstumo ir nenori jų fiksuoti šiuo metu, kai „Euribor“ yra smarkiai pakilęs.
„Lyginant su pernai, didesnių pokyčių nematome, o lyginant su 2021 m. pastebime, kad tuo metu fiksuotas palūkanas rinkdavosi daugiau klientų“, – pridūrė specialistė.
„Swedbank“ atstovas patikino, kad paskolų teikimo sąlygos nebuvo sugriežtintos. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad išaugęs „Euribor“ rodiklis gali turėti įtakos maksimalios suteikiamos kredito sumos dydžiui.
Pavyzdžiui, jei dėl paskolos galimybių buvo tartasi prieš metus, gali būti, kad šiuo metu maksimali paskolos suma būtų jau kita.
„Svarbiausia yra vengti spontaniškų ir nepamatuotų sprendimų. O nusistačius tinkamą mėnesio įmoką ir atsakingai įvertinus skolinimosi galimybes, besikeičiančios bazinės palūkanos neturėtų būti priežastis atidėti būsto pirkimą“, – pažymėjo P. Ladziatas.
