Įvertinus Lietuvą įvairiais pjūviais ryškėja įdomus paveikslas, į kurį pažvelgus kyla dilema: galbūt daliai lietuvių, šiandien besiveržiančių į užsienį, vertėtų viso labo pakeisti gyvenamąjį miestą ar rajoną?
Praėjusią savaitę pristatyta „Savivaldybių demografinė charakteristika“ parodė, kad dalis lietuvių, užuot palikę namus Lietuvoje ir emigravę į jau tradicines tapusias šalis, galėtų pasirinkti gyvenimą didžiuosiuose šalies miestuose, kurie gerokai konkurencingesni už mažuosius ir kuriuose vidutinis atlyginimas mažiausiai pora šimtų didesnis.
„Žinoma, atlyginimas didžiajame šalies mieste greičiausiai nebus toks didelis, kokį būtų galima gauti Didžiojoje Britanijoje ar Airijoje: ten jis būtų didesnis kelis kartus, o čia – tik keliais šimtais, – komentavo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. – Be to, dažniausiai bijoma dirbti gerai mokamą, bet nekvalifikuotą darbą, kai savoje savivaldybėje buvo dirbamas kvalifikuotas. Dirbti darbininkais didesniame Lietuvos mieste, matyt, ne visiems priimtina, todėl mieliau pasirenkami juodi darbai užsienyje su geresniu atlygiu ir žymus gyvenimo sąlygų pablogėjimas.“
Didžiausias atlyginimas Vilniuje
Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 1 645 litus per mėnesį. Šešiose šalies savivaldybėse atlyginimai perkopė šalies vidurkį – Vilniuje, Klaipėdoje, Visagine, Mažeikių rajone, Jonavos rajone ir Elektrėnuose. Mažiausias vidutinis mėnesio atlyginimas tenka Šalčininkų, Kalvarijos ir Kretingos rajonų gyventojams. 716,8 lito – toks skirtumas lydi mažiausius ir didžiausius vidutinius atlyginimus turinčias savivaldybes.
Vertinant bendrai iš 60 Lietuvos savivaldybių net 54 vidutinis mėnesio atlyginimas neviršijo šalies vidurkio.
Geriausiai uždirbama ten, kur veikia didžiosios šalies įmonės bei yra daug konkurencingos darbo jėgos – ten, kur įsikūrę strateginiai, specifiniai, visai šaliai svarbūs objektai: jūrų uostas, atominė jėgainė, Lietuvos elektrinė, naftos perdirbimo bei chemijos produktų gamyklos.
Vertinant pagal mokamų pensijų dydį pirmauja ne tik tie regionai, kuriuose didžiausi atlyginimai, bet ir buvę pramonės centrai, tokie kaip Alytus, Pakruojis, Pasvalys. Mažiausios pensijos mokamos tose savivaldybėse, kuriose yra daug kaimų. Tai Šilalės, Pagėgių, Šalčininkų, Skuodo ir Kelmės rajonai.
Vidutinės senatvės pensijos dydis Lietuvoje – 746 litai. Tarp didžiausių ir mažiausių mokamų pensijų – maždaug 200 litų atotrūkis. Didžiausios pensijos – vidutiniškai 842 litai – mokamos Visagine, mažiausios pensijos siekia 653 litus.
Versliausi Vakaruose
Statistiniai duomenys rodo, kad geriausiai su nedarbu sekasi kovoti Vakarų Lietuvoje. Per metus Šilalės rajone bedarbių sumažėjo 44 proc., Klaipėdoje – 39 proc., Palangoje – 36 proc. Lėčiausiai nedarbas mažėja Anykščių, Zarasų rajonuose bei Kazlų Rūdos savivaldybėje. Nors visoje Lietuvoje sumažėjo registruotų nedarbo išmokas gaunančių bedarbių skaičius, Birštono, Raseinių, Pagėgių rajonuose tokių bedarbių atsirado daugiau. „Atsiranda vis daugiau dirbančių pagal verslo liudijimus – tokių gyventojų skaičius išaugo 25 proc. Dar 14 proc. išaugo skaičius tų, kurie užsiima individualia veikla. Tačiau didžiausia problema išlieka ilgalaikių bedarbių skaičius ir jis didėja“, – komentavo O. Bložienė.
Atliktas tyrimas parodė, kad Vakarų Lietuvoje verslo liudijimai dažniausiai išsiperkami dviračių nuomai, gintaro dirbinių gamybos veiklai, Rytų Lietuvoje – kaimo turizmo paslaugoms teikti, Kaune ir Vilniuje – astrologinei veiklai.
Pagal verslo liudijimų skaičių, tenkantį tūkstančiui savivaldybės gyventojų, pirmauja Neringos ir Palangos savivaldybių gyventojai. Mažiausiai verslo liudijimų tenka Pakruojo, Radviliškio, Akmenės rajonų ir Pagėgių gyventojams.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto duomenys
Vidutiniam lietuviui – 40 metų
Anot O. Bložienės, nemažą įtaką galimybėms įsidarbinti turi gyventojų amžius. „Kuo senesnė visuomenė, tuo mažiau konkurencinga darbo jėga, mažiau ateina investicijų, mažiau besikuria verslų“, – aiškino asmeninių finansų specialistė.
Lietuvoje vidutinis gyventojų amžius šių metų pradžioje buvo 39,8 metų. Jauniausi gyventojai gyvena tuose regionuose, kuriems praėjusiais metais geriausiai sekėsi kovoti su nedarbu – Žemaitijoje. Vyriausia visuomenė – Rytų ir Pietų Lietuvoje. Per praėjusius metus, remiantis Statistikos departamento duomenimis, atjaunėjo tik Neringos savivaldybė, o labiausiai paseno Šiaulių ir Birštono rajonų bei Alytaus miesto visuomenė.
Brangiausia gyventi Neringoje
Lyginant komunalinių paslaugų tarifus visoje Lietuvoje nubraižytas žemėlapis būtų itin įdomus. Pavyzdžiui, brangiausiai už šilumą sumokantys vilniečiai gali džiaugtis pigiausiu šaltu vandeniu, o Elektrėnų gyventojai už šildymo kilovatvalandę sumoka perpus mažiau nei vilniečiai – 18,22 ct/kWh. Be Elektrėnų, už būsto šildymą pigiausiai Lietuvoje moka Tauragės ir Ignalinos rajonų gyventojai. O šiek tiek pigiau nei vilniečiai, kuriems šildymas kainuoja brangiausiai Lietuvoje, šildosi Prienų rajono bei Neringos gyventojai.
Pastarojoje, nors vidutinis mėnesio atlyginimas neperkopia bendro šalies vidurkio, komunaliniai mokesčiai patys didžiausi. Už šildymo kilovatvalandę Neringos gyventojai moka 36 centus, kubinis metras karšto vandens čia kainuoja 31,33 lito, o šalto vandens kubinis metras – 11,07 lito.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Neringos, Pagėgių r. ir Kalvarijos r. sav. duomenys;
*Duomenys pateikiami nevertinant subsidijų
Prasiskolina tie patys
Palangos gyventojai išskiriami kaip turintys didžiausias skolas – jie vidutiniškai įsiskolinę maždaug metinį savo darbo užmokestį. Vidutiniškai maždaug pusės metų algą skolingi Kretingos rajono, Neringos ir Vilniaus gyventojai. Anot O. Bložienės, tokius didelius įsiskolinimus Palangoje greičiausiai lėmė brangus nekilnojamasis turtas. „O paimta viena milžiniška palangietiška paskola išdidina visą skolų statistiką“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Per praėjusius metus privalomus mokėjimus pradelsusių asmenų skaičius išaugo kelis kartus mažiau nei įsiskolinimų suma, tai rodo, kad į skolas giliau klimpsta tie patys asmenys. Tačiau, anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės, susirūpinti pirmiausia reikėtų ne tomis savivaldybėmis, kur didėja įsiskolinusių gyventojų skolos, o kur atsiranda vis daugiau skolininkų.
Pradelstų mokėjimų skaičius 2011-aisiais labiausiai mažėjo Lazdijuose, Kelmėje, Kazlų Rūdoje. Prasčiausia padėtis susiklostė Kalvarijos ir Joniškio rajonuose – čia 1 000 gyventojų tenka 220–270 pradelstų mokėjimų.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto duomenys
Skolos už telefoną
Bendrai fizinių asmenų pradelstų mokėjimų skaičius per praėjusius metus išaugo dukart ir žiemos pradžioje įsiskolinimai viršijo pustrečio milijardo litų. Didžiausi įsiskolinimai yra finansų sektoriui: lizingui (26 proc.), greitiesiems kreditams (8 proc.), bankams ir kredito unijoms (18 proc.).
Įsiskolinimai už komunalines paslaugas sudaro 4 proc., o net 33 proc. visų įsiskolinimų tenka telekomunikacijoms. Labiausiai už telekomunikacijas įsiskolinę Pakruojo, Ukmergės savivaldybių gyventojai. Vidutiniškai jų skola sudaro 800 litų.
FAKTAI:
Vidutinis lietuvio amžius – 39,8 metų.
Skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio vidutinio atlyginimo – 716,8 lito.
Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios vidutinės pensijos – apie 200 litų.
Palangos gyventojai vidutiniškai įsiskolinę 12 mėnesių atlyginimą.
Vidutinė skola už telekomunikacijas Ukmergės ir Pakruojo rajonuose – 800 litų.
