Žinomiems verslo atstovams užkliuvo naują valdančiąją koaliciją sudarysiančių partijų programos, kuriose, anot jų yra gausu lozungų ir abstrakcijų. Be to, jie mano, kad reikėtų atsisakyti minties dėl nacionalinių susitarimų įvairiose srityse.
Portalui tv3.lt įvairių sričių verslininkai dalinosi lūkesčiais formuojamai naujajai išrinktai daugumai, kurią sudarys Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.
Lietuva pritraukia ne investicijas, bet skolas
Verslininkė, koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė teigė, kad verslui būtų palankiausia, jei valdančiojoje daugumoje dominuotų Liberalų Sąjūdžio programa, kuri yra nukreipta į verslo konkurencingumo didinimą.
„O Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos programoje gausu lozungų ir abstrakcijų. Visiškai neaišku, kokie konkretūs žingsniai po jais slepiasi. Pamatysime tai vėliau.
Tačiau vis tik iš naujosios Vyriausybės tikiuosi Lietuvos verslo konkurencingumo didinimo. Pagrindinis žingsnis galėtų būti kapitalo mokesčių sulyginimas su kaimynėmis Latvija ir Estija. Taip pat darbo jėgos apmokestinimo, kuris yra vienas didžiausių pasaulyje, mažinimas, geresnio „priėjimo“ prie finansavimo šaltinių“, – komentavo J. Blažytė.
Verslininkės teigimu, Vyriausybei būtų pravartu kartais pažvelgti į pasaulinius šalių konkurencingumo indeksų reitingus.
„Ten labai aiškiai surašytos mūsų šalies silpniausios vietos. Lietuvai reikia traukti investicijas, o ne skolas. Kol kas reikėtų pamiršti ketinimus didinti biudžeto perskirstymą, šį ketinimą ne kartą yra deklaravę TS-LKD lyderiai, o susitvarkyti viešojo sektoriaus virtuvėje.
Šis sektorius kenčia ne nuo per mažo finansavimo, o nuo per didelio lėšų „išleidimo“ per kaminą. COVID-19 pandemija, kaip niekada anksčiau, šią problemą aiškiai parodė. Be to, reikia atsargiai kovoti su „gyvulių ūkiu“. Valstybės finansų valdymas nėra buhalterija. Tai visų pirma yra sisteminis matymas ir mąstymas, reikalaujantis gilaus suvokimo, kaip veikia visa ekonominę vertę kurianti ekosistema“, – pastebėjo J. Blažytė.
Pasak jos, reikėtų vengti visokių „nacionalinių susitarimų“, o patiems paruošti konkrečią švietimo sistemos pertvarkos strategiją, ją įgyvendinti ir už rezultatus prisiimti atsakomybę.
„Tie nacionaliniai susitarimai dažnai būna pavienių idėjų kratinys, „pasūdytas“ atskirais interesais, kurio pagrindinė paskirtis – nusimesti atsakomybę. Šiuo atžvilgiu reiktų mažiau tuščio triukšmo, o daugiau tylaus darbo“, – komentavo verslininkė.
Verslui kenkia biurokratija
Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis rinkimų rezultatus vertina pozityviai. Anot jo, pokyčių labai reikėjo, nes paskutinės kadencijos politikai mažai bendravo su verslu, o jeigu ir bendravo, neatsižvelgdavo į jų nuomonę ar pastabas.
Todėl atėjus naujajai valdžiai verslininkas tikisi pokyčių ir pagalbos sprendžiant daugelį problemų, kurios pastaruosius 4 metus nebuvo sprendžiamos.
„Turime nemažai problemų, ypač nekilnojamo turto (NT) vystymo srityje. Pavyzdžiui, valstybinės žemės nuomos klausimai sprendžiami neskaidriai, taikomi dvigubi standartai. Vieniems leidžiama statyti pastatus, kitiems neleidžiama.
Mes pastaruosius dvejus metus rengėme žemės įstatymo pataisas, dirbau įstatymų rengimo grupėje. Tačiau šie įstatymų projektai nepasiekė Seimo ir nebuvo priimti. Todėl šiandien turime daug neapibrėžtumo, kai tenka statyti pastatus valstybės nuomojamoje žemės sklype“, – pasakojo A. Avulis.
Anot jo, NT verslui trukdo perteklinė biurokratija.
„Štai šiuo metu Vilniaus centrinėje miesto dalyje yra labai daug gamyklinės, sandėliavimo paskirties pastatų, kuriuos reikėtų perkelti už miesto, ir vietoje jų statyti naujus, tačiau to negalime padaryti, nes valstybinės institucijos to neleidžia.
Todėl Vilniaus miestas plečiasi į pakraščius, o nuo to kenčia infrastruktūra. Jeigu miestas ims plėstis į žaliąsias zonas, tai ims prieštarauti ir klimato kaitos prevencijos programai“, – pastebėjo A. Avulis.
Pasak jo, kartais netgi nedidelės problemos su valstybinėmis institucijomis sprendžiamos pusę metų, pasitelkiant didžiulį kiekį darbuotojų.
„Vis dar manoma, kad verslai pasielgs kažkaip netinkamai ar nesąžiningai, todėl dažnu atveju net nebandoma jam padėti. Tačiau šiuo atveju reikėtų imti pavyzdį iš kitų valstybių. Juk jeigu Vokietijoje kažkas elgiasi nesąžiningai, jiems yra taikomos griežtos bausmės, kad taip elgtis nebūtų pagrindo.
Lietuvoje valdžia tiesiog neleidžia, neduoda leidimų statyboms, tad tenka ilgai kovoti dėl tokių sutikimų ar leidimų statyboms. O ilgai kovoti su valstybinėmis institucijomis ne visos įmonės turi laiko ir pinigų“, – pasakojo A. Avulis.
Pokyčių nebesitiki
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis irgi teigė, kad kiekviena valdžia atneša vis daugiau biurokratijos, tad didelių pokyčių ir iš naujosios valdžios jis nesitiki.
„Rinkimų rezultatai manęs nestebina, juk retai būna, kad dvi kadencijas išliktų ta pati valdančioji dauguma. Žmonės nori vis kažko naujo.
O drastiškų pokyčių gal ir norėtųsi, tačiau per 30 metų neteko jų matyti, priešingai – biurokratijos tik daugėjo. Todėl dabar jokių pokyčių jau nebenoriu, tikiuosi stabilumo“, – teigė prekybos tinklo vadovas.
Pasak jo, mokestinėje sistemoje, nieko nereikėtų keisti.
„Manau, kad mokesčių nereikia mažinti. Tačiau norėtųsi, kad valdiškame sektoriuje pinigai būtų išleidžiami efektyviau. Reikia, kad tie pinigai pasiektų tikslą, o ne liktų pas dalintojus.
Tai, kad valdžia dalina pinigus, yra gerai, tačiau atskiras dalinimas atrodo neracionalus, nes kiekvieną kartą jam reikalingi vis nauji administravimo mokesčiai. Privatus verslas niekada taip nesielgtų, nes taupytų savo pinigus, o valdžia to nedaro“, – pastebėjo D. Dundulis.
Lietuvos vežėjai tikisi permainų
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigė, kad asociacija visuomet laikosi politinio neutralumo. Tačiau jis vis tik pripažino, kad prieš šiuos rinkimus politinės partijos neskyrė dėmesio transporto sektoriui, todėl jas vertinti pagal rinkimų programų nuostatas nėra galimybės.
„Bet dar gerokai iki rinkimų sulaukėme Liberalų sąjūdžio, konservatorių ir Mišrios grupės narių palaikymo, kai dėl mėnesinė minimalios algos (MMA) koeficiento vairuotojų atlyginimams ieškojome galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tuomet šių politinių jėgų atstovai palaikė vežėjų pagalbos šauksmą ir 31 parašu patvirtino kreipimąsi į Konstitucinį Teismą“, – pasakojo Z. Buivydas.
Kalbėdamas apie reikalingus pokyčius, asociacijos generalinis sekretorius, teigė, kad reikalingas verslo ir valdžios dialogas.
„Tam, kad transporto sektorius atsitiestų po didelių praradimų, svarbu su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybių Vyriausybėmis ir Europos Parlamento politikais sušvelninti Mobilumo paketo veikimą. Taip pat šalies viduje reikėtų deramai įvertinti koronaviruso sukeltos pandemijos padarinius ir atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria keleivių vežėjai.
Dar viliamės, kad naujoji valdžia sugrįš prie vairuotojų atlyginimų klausimo. ES šalyse nėra taikomi vairuotojų algų koeficientai, todėl tikimės, kad Lietuva įvertins Lietuvos verslo galimybes konkuruoti ES rinkoje ir atsižvelgs į vežėjų teikiamus pasiūlymus šiuo klausimu“, – komentavo Z. Buivydas.
Anot jo, vežėjai taip pat mato nemažai galimybių verslo palaikymui peržiūrint į verslą investuojamo pelno apmokestinimą.
„Vežėjams būtų palanku, jei į naujas transporto priemones reinvestuojamam pelnui būtų taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. Toks sprendimas paskatintų ne tik tvaresnius, aplinkos apsaugos idėjomis pagrįstus sprendimus, bet ir naujų darbo vietų kūrimą ir papildomus mokesčius į valstybės biudžetą.
Taip pat tikimės daugiau dėmesio Lietuvos vežėjų atstovavimui užsienyje – tai ir krovinių pervežimo leidimų kitose šalyse klausimai, ir sąžininga konkurencija Vakarų Europos šalyse. Lietuvos vežėjai stumiami iš konkurencinės aplinkos įvairiais būdais, – aiškino Z. Buivydas.
