Lietuvos jūros krovos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Robertas Valantiejus pasakojo, kad įmonių elektros sąskaitos išaugo.
„Kiekviena įmonė sunaudoja skirtingą kiekį elektros, todėl ir sąskaitos skiriasi. Tačiau sąskaitos 2 ar 4 kartus didesnės nei buvo šių metų pradžioje.
Konkurencija tiek tarp uostų, tiek mūsų uosto viduje riboja galimybes kelti paslaugų kainas. Todėl įmonės ieško kitokių energijos taupymo būdų. Vienos įmonės riboja tam tikrų mechanizmų darbo laiką. Taip pat įmonės investuoja į įrangą, kuri taupo elektros energiją. Tačiau juos įdiegti reikia laiko. Todėl šiuo metu tai mažai kuo padeda“, – komentavo įmonių atstovas.
Anot jo, įmonėms tenka patirti nemažai iššūkių, tačiau apie veiklos stabdymą jos negalvoja.
„Veiklos stabdymas būtų jau drastiškas sprendimas. Vis tik sąskaitos už elektrą sudaro ne pagrindinę sąnaudų eilutę“, – tikino R. Valantiejus.
Elektros kainos auga kartais
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad įmonių elektros sąskaitos padidėjo nuo 3 iki 4 kartų.
„Tačiau pats elektros suvartojimas nesikeitė. Nėra taip, kad išaugo elektros suvartojimas, todėl ir sąskaitos didesnės. Įmonių sąskaitos išaugo dėl pakilusių elektros kainų. Tos įmonės, kurios pačios gamina elektrą, mažiau jaučia išaugusias sąnaudas, o tos, kurios neturi, šį laikotarpį išgyvena sunkiau.
Daugiausiai sunkumų patiria tos įmonės, kurios turi ilgalaikes sutartis su užsienio partneriais. Bendrovės dar anksčia suderėjo prekių kainas turėdamos omenyje mažesnes elektros kainas, tokias, kokios buvo pernai ar metų pradžioje. Dabar gamybos sąnaudos išaugo, tačiau prekių kainų pakelti nebeišeina. Eksportuojančios įmonės patirs daugiausiai iššūkių“, – komentavo verslo atstovas.
Tačiau anot jo paslaugas teikiančios įmonės ar prekes gaminančios vidaus rinkoje turi galimybę kelti kainas vartotojams.
„Pagrindinė išeitis – taupymas. Įmonės rūpinasi, kad įrenginiai dirbtų efektyviai. Taip pat mažina gamybos apimtis, ypač tų produktų, kurių gamybai reikia daug elektros“, – sakė konfederacijos prezidentas
Tikisi valdžios pagalbos
Pasak A. Romanovskio, šiuo metu verslas atsidūrė ekstremalioje padėtyje.
„Todėl valstybė turėtų leisti visais būdais gaminti elektrą patiems, netgi ir tais, kurie yra taršūs. Pavyzdžiui, deginant mazutą. Lietuvoje turime pajėgumų deginti mazutą, tačiau aplinkosauginiai reikalavimai labai dideli. Tačiau trumpuoju laikotarpiu tai būtų mažesnė blogybė nei įmonių veiklos gamybos sustabdymas ar net elektros neturėjimas. Turėtume mobilizuoti visus savo pajėgumus elektros gamyboje.
Taip pat valdžia turėtų taikyti tam tikrus finansinius instrumentus, subsidijas ir padėti verslui amortizuoti išlaidas elektrai. Turime keistą situaciją – gyventojai ko gero nejaus elektros kainų šoko, nes jie gavo fiksuotos kainos pasiūlymus. Verslas to negavo. Atrodo, kad pačios įmonės turi ir rūpintis išaugusiomis elektros kainomis. Tačiau niekas nepagalvoja, kad sudėtinga verslo situacija gali daryti įtaką šalies ekonomikai ar prekių, paslaugų kainų augimui“, – komentavo verslo atstovas.
Jo teigimu, dabartinė situacija panaši į pandemijos laikotarpį.
„Dabar reikia tikslingos valdžios pagalbos verslui, tačiau ji turi būti skirta tik tiems sektoriams, kurie patiria daugiausiai išlaidų. Situacija sudėtinga, nes dabar verslai turi susimokėti pandemijos laikotarpiu atidėtus mokesčius.
Jeigu valdžia padės įmonėms, išvengsime didelio eksporto kritimo, nes jeigu prarasime užsienio rinkas, jas susigrąžinti bus labai sunku“, – teigė A. Romanovskis.
Įmonės bus priverstos kelti kainas?
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebėjo, kad elektros kainų augimas verslą veiks skirtingai.
„Daugiausiai žalos gali patirti pramonės sektorius. Energetikos kainos biržose kyla panašiu tempu visose Europos valstybėse. Tačiau vienos valstybės turi agresyvesnius antiinfliacinius planus, kitos – mažiau agresyvius. Mūsų antiinfliacinis planas yra geras, tačiau jis orientuotas tik į gyventojus, bet ne į verslą.
Tuo metu kitose Europos valstybėse verslas iš dalies yra apsaugotas nuo elektros kainų augimo. Todėl Lietuvos verslui kyla rizika prarasti konkurencingumą. Tai labai svarbu pramonės įmonėms, nes jų veikloje energetikos kainos užima svarbią sąnaudų dalį“, – komentavo ekonomistas.
Jis prognozavo, kad iki metų pabaigos įmonės turės finansinių išteklių, todėl energetikos kainų augimą bandys padengti iš savo vidaus finansų rezervo ir stengsis nekelti kainų tiek vidaus rinkoje, tiek eksporto, kad išlaikytų konkurencingumą.
„Tačiau jeigu situacija energetikos sektoriuje išliks sudėtinga ir kitų metų pirmąjį pusmetį, iki šildymo sezono pabaigos, tada įmonėms grės finansiniai sunkumai. Tad šiemet dar nematysime didesnio bankrotų šuolio“, – sakė A. Izgorodinas.
Pasak jo, dar vienas sektorius, kuris patirs sunkumų, yra paslaugas teikiančios įmonės.
„Šis sektorius dirba vidaus rinkoje, matome, kad paslaugų vartojimas Lietuvoje mažėja. Todėl įmonėms ateityje bus sunku kelti kainas.
Valdžia turėtų padėti įmonėms kompensuodama dalį energetikos išlaidų. Tai apsaugotų ir įmones, ir vartotojus nuo aukštesnių kainų. Trumpuoju laikotarpiu įmonės elektros kainų augimą pajus per apyvartinį kapitalą. Jos daugiau pinigų leis energetikos sąskaitoms, atlyginimams. Tačiau vartojimas ima mažėti, todėl įmonių biudžetai nedidėja, o kaštai auga. Todėl kai kurios įmonės gali susidurti su apyvartinių lėšų trūkumu ir jos turės skolintis“, – komentavo A. Izgorodinas.
