Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, didinti MMA leidžia gera padėtis šalies ūkyje, palankios prognozės kitiems metams bei geras pajamų surinkimas į valstybės biudžetą. Tuo tarpu verslas nuogąstauja, kad tokio padidinimo dalis įmonių gali neatlaikyti ir lėtėjant ekonomikos augimui tai gali pakenkti verslui.
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Jurbarko rajono verslininkų asociacijos vadovas Gintaris Stoškus, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas, VU ekonomikos profesorius Romas Lazutka, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė, Vilniaus viešojo transporto profsąjungos vadovas Algirdas Markevičius.
G. Stoškus išsakė poziciją, kad regionams toks atlyginimų kėlimas yra itin jautrus, o Vyriausybė kaltinama siekiu „sunaikinti smulkųjį verslą“:
„Mūsų nuomone, tai yra turbūt Vyriausybės siekis sunaikinti smulkųjį verslą. Minimali mėnesio alga mokama pačiam mažiausiam segmente. Jei jie turi kitus duomenis – tegul duoda, kad tai yra apgaulė, tam segmente vyrauja šešėlis ir panašiai. Jurbarke situacija analogiška.
Jei prieš keletą metų minimalų mėnesio atlyginimą gavo apie 40 tūkst. darbuotojų, tai šiais metais gauna apie 100 tūkst. darbuotojų. Tas pakilimas rodo, kad verslas nėra pajėgus. Mokėti tą sutartą formulę gali tik 3 regionai, kurių pas mus išvis yra 10. Tai sostinės regionas, Kauno apskritis ir Klaipėdos. Visi kiti regionai to negali.“
Jurbarko rajono verslininkų asociacijos vadovui oponavo M. Majauskas. Jis teigė, kad tokie Vyriausybės sprendimai yra gerai apgalvoti, o visa našta tenka ne tik verslams, bet ir valstybei.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai nėra skuboti sprendimai. Vyriausybės programoje yra labai aiškiai parašyta, kad sieksime mažinti skurdą ir didinti mažiausias pajamas gaunančių žmonių pajamas į rankas. Šiuo sprendimu siekiame padidinti pajamas mažiausiai uždirbančių žmonių taip, kad jie gautų papildomai maždaug 50 eurų per mėnesį.
Mūsų pažadas yra, kad žmonių pajamos į rankas augtų sparčiau nei auga kainos. Mes turime Lietuvos Banko prognozę, kad kainos per metus vidutiniškai turėtų augti apie 2,6 proc., todėl šiuo atveju pajamos į rankas mažiausiai uždirbančių augtų maždaug apie 11 proc. Tam valstybė iš biudžeto numatys 30 mln. eurų. Tai nėra tik verslo našta, o tai yra ir valstybės atsakomybė“, – sakė Seimo narys.
Jis taip pat iškėlė klausimą ar valstybei reikalingi tokie verslai, kurie nesugeba mokėti darbuotojui tiek, kad šis galėtų oriai gyventi.
„Mes turime matyti socialinį dėmenį. Jei žmogus dirba kiaurą dieną, penkias dienas per savaitę ir už tą atlyginimą negali išgyventi, tai klausimas ar valstybei reikalingas toks verslas, kur dirbdamas žmogus kiaurą dieną vis tiek negali susimokėti mokesčių. Mes turime stengtis, kad Lietuvoje būtų verslas toks, kuris išgali mokėti tokį atlyginimą, iš kurio žmogus gali išgyventi. Kitu atveju valstybė turės tokį verslą dotuoti, vien tam, kad tas verslas galėtų veikti pelningai.“
Į regionų verslų atstovų replikas, kad atlyginimų kėlimas yra smulkiojo verslo žudymas skeptiškai sureagavo ir Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkas.
„Kai keliama minimali alga, kiekvienais metais pateikiami tie patys argumentai – regionų verslai žlugs. Kiek metų jau keliame tą minimalią algą, tiek metų tie verslai nežlunga. Tikiuosi, kad pagaliau ateisime iki tokių santykių, kad tie, kas dirba, tie ir gaus normalų atlyginimą.
Visame pasaulyje kyla algos, kyla kainos ir mes turime mokėti žmonėms, kad jie galėtų išgyventi. Kitos išeities nebus. Lietuva turės to išmokti“, – sakė R. Tamošauskas.
Visą pokalbį klausykite „Žinių radijo“ laidoje, kurią rasite čia:
