VMI specialistai aiškina, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbuotojai prisidengia paaiškinimu esą įmonės automobiliu važinėja „tik į darbą ir iš darbo“. Tačiau realybėje, pasak mokesčių inspekcijos, darbiniai automobiliai naudojami, pavyzdžiui, ir asmeninėms kelionėms, t.y. ne darbo tikslais.
Dėl to neva ir nuspręsta pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo komentarą. Jeigu anksčiau verslininkai ar darbuotojai galėjo važiuoti įmonės automobiliu namo ir tai nebuvo laikoma apmokestinamomis pajamomis natūra, tai nuo šiol bus laikoma, kad taip važinėdami darbuotojai gavo pajamų ir už tai reikės papildomai susimokėti.
Tačiau su tokiais pakeitimais sutinka ne visi ir sako, kad naujoji tvarka įneš tik dar daugiau neaiškumo.
Dalis įmonių vadovų griebiasi gudrybių?
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad įmonės turtas gali būti naudojamas ir asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau, pasak jos, būtina laikytis tam tikrų taisyklių.
Pavyzdžiui, jeigu įmonės automobilis naudojamas kelionėms į Palangą, toks turtas turi būti tinkamai apskaitytas, o vėliau sumokėti ir mokesčiai.
R. Virvilienė sako, kad daugelis verslininkų tinkamai skaičiuoja įmonių gautas pajamas natūra. Per pastaruosius 3 metus tendencijos šioje srityje, esą, teigiamos, tačiau nustatomi pažeidimai vis dar stebina.
„Reikšminga dalis įmonių jau ir šiuo metu taiko pajamų natūra deklaravimo praktiką, tokiu būdu apskaitant ir darbuotojo keliones į darbą ar iš darbo darbdavio automobiliu, tad jiems pokyčiai papildomos įtakos neturės.
Tai palies tik tą dalį klientų, kurie, kaip rodo dalis praktikoje fiksuojamų pavyzdžių, prisidengia lengvatine komentaro nuostata ir kelionėmis iš ar į darbą bando pagrįsti ir visas savo laisvalaikio kelionių automobiliu išlaidas. Kaip bebūtų, dalis įmonių vis dar bando dirbtinai praplėsti darbuotojų asmeniniams poreikiams naudojamo įmonės turto sampratą“, – kalbėjo R. Virvilienė.
VMI: jei įmonės automobilis stovi prie namų, jis naudojamas asmeniniams tikslams
Mokesčių inspekcijos atstovė paaiškina, kad dabartinis įstatymas numato, jog pajamų mokesčio mokėti nereikia tik už darbuotojo gautą naudą, kai darbdavys apmoka už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, kurie skiriami gyventojui vykti į darbo vietą ir iš jos parvykti atgal namo.
„Kaip bebūtų, ši lengvata nenumato, kad nemokėti mokesčio galima tais atvejais, jeigu iš namų į darbą ir iš darbo į namus važinėjama darbdavio automobiliu.
Kitais atvejais, t. y., kai įmonės sprendimu jos įsigytas automobilis suteiktas naudotis ir darbuotojams asmeniniais tikslais, taip pat ir važiavimą iš darbo į namus ir iš namų į darbą, darbuotojo ir darbdavio susitarimu ji gali būti įvertinta taikant 0,70 ar 0,75 proc. nuo automobilio tikrosios rinkos kainos (pasirinkus šį naudos įvertinimo būdą, pasinaudojimo faktas bei apimtis neturi būti nustatinėjama) arba įvertinama pagal automobilio nuomos tikrąją rinkos kainą laikotarpiu, kurį gyventojas šiuo automobiliu galėjo naudotis asmeniniais tikslais“, – kalbėjo R. Virvilienė.
Tačiau realybėje, kaip pasakoja mokesčių inspekcijos atstovė, darbuotojai prisidengia paaiškinimu, kad važinėja „tik į darbą ir iš darbo“, taip pat tokiu būdu pagrindžia ir kitas kelionių automobiliu išlaidas, pavyzdžiui, keliaujant asmeniniais tikslais.
Taigi, kaip teigė pašnekovė, jeigu automobilis laikomas prie namų, mokesčių administratorius gali daryti tam tikrą išvadą, kad jis naudojamas ir asmeniniais tikslais, nebent būtų nustatyta kitaip.
„Atitinkamai automobilio laikymas prie namų nebus vertinamas kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais tik tuo atveju, kai tam yra tarnybinis būtinumas, t. y., darbuotojas atlieka tokias darbo funkcijas, kurios gali pareikalauti jo išvykimo šiuo automobiliu į darbą bet kuriuo paros metu ar pan.
Numatyta, kad papildyta tvarka leis ne tik supaprastinti buhalterinę įmonių apskaitą, bet ir taupyti pačių klientų bei VMI laiką situacijose, kai tenka aiškintis ar išimtimis pasinaudota tinkamai, kokia dalis gautos naudos turi būti traktuojama pajamomis natūra ir pan.“ – pokyčių naudą aiškino R. Virvilienė.
VMI atstovė taip pat pateikė pavyzdį, kai buvo vertinama, ar įmonės vardu registruoti 5 automobiliai nėra naudojami darbuotojų asmeniniais tikslais.
Stebėsenos metu buvo nustatyta, kad įmonė pildo kuro sunaudojimo ir nurašymo aktus, o kuras nurašinėjamas pagal odometro rodmenis ir faktiškai sunaudotą kurą.
„Įvertinus įmonės pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nustatyta, kad įmonė įsigijo ir nurašė kurą net ir tais mėnesiais, kai darbuotojai, kuriems automobiliai priskirti, nedirbo.
Pavyzdžiui, darbuotojas, kuriam priskirtas vienas iš automobilių, 3 mėnesius buvo prastovose, tačiau pagal automobilio kuro sunaudojimo ir nurašymo aktus, automobilis šiais laikotarpiais nuvažiavo 2 045 kilometrų. Kitam įmonės darbuotojui, kuris vieną iš mėnesių atostogavo ir dirbo vos 1 dieną, priskirtas automobilis tuo laikotarpiu nuvažiavo 1 100 kilometrų“, – sakė pašnekovė.
Tačiau, surinkus papildomą informaciją, pavyzdžiui, kuro nurašymo aktus, automobilių parkavimo duomenis, įmonė nepateikė papildomų dokumentų, kurie pagrįstų įmonei priklausančio automobilio naudojimą. Taigi, pasak R. Virvilienės, buvo nustatyta, kad darbuotojai, gavo naudą – pajamas natūra.
„Pradėjus kontrolės veiksmus, įmonę tą pačią dieną patikslino deklaracijas bei deklaravo pajamas natūra“, – dėmesį atkreipė VMI atstovė.
Jos teigimu, atsižvelgus į verslo paklausimus, taip pat pateiktas papildomas išaiškinimas ir dėl darbdavio patiriamų išlaidų apmokant darbuotojo namų ūkyje suvartotą elektros energiją darbdavio elektromobiliui įkrauti. O tai bus leidžiama situacijose, kai įmanoma nustatyti konkretų elektromobilį, įkrautą elektros energijos kiekį (kWh) bei elektromobilio lokaciją įkrovimo metu.
„Tuomet tokių darbuotojo patirtos elektros energijos sąnaudos galės būti įtrauktos į atskaitą įmonės buhalterijoje, kaip šiuo metu daroma su kito tipo kuru“, – paaiškino R. Virvilienė.
Naujiems pakeitimams žeria kritiką
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad toks VMI žingsnis nėra tinkamas mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Be to, pasak pašnekovės, gyventojai iš anksto nebuvo tinkamai informuoti apie numatomus pakeitimus.
„Ilgą laiką inspekcija komentavo ir savo komentaruose aiškino, kad atvykimas į darbą ir vykimas iš darbo atgal į namus nėra pajamos, gautos natūra. Tačiau dabar nuomonė staiga buvo pakeista, o senąjį GPM įstatymo komentarą VMI panaikino iš savo internetinio puslapio, nors asociacija kreipėsi į VMI ne kartą ir prašė leisti matyti istorinę informaciją apie ankstesnius komentarus, kurie buvo panaikinti.
Mokesčių mokėtojai stengėsi visomis suteiktomis galimybėmis teisės aktus taikyti taip, kaip jie juos supranta, arba taip, kaip komentuoja tas, kas įstatymo nustatyta tvarka gali juos komentuoti. Tačiau dabar mokesčių mokėtojus tarsi norima laikyti vagimis tik dėl to, kad inspekcija pakeitė komentarą. Tai nėra sąžininga, o tokie VMI veiksmai yra ne kas kita, bet darbo brokas, kadangi yra keičiami komentarai, nors pats teisės aktas nesikeičia“, – svarstė D. Čibirienė.
Be to, asociacijos prezidentė tikina, kad vietos skirtingoms interpretacijoms dėl minėto komentaro pakeitimų kyla daugybė. Pavyzdžiui, klausimų kelia ir tai, kaip VMI pavyks įrodyti, kad įmonei priklausančios transporto priemonės statymas prie darbuotojo namų nėra tiesiogiai susijęs su darbu.
„Įsivaizduokime situaciją, jeigu įmonėje įvyksta avarinė situacija, pavyzdžiui, kyla gaisras, ir įmonės vadovas nedelsiant turi nuvykti į darbo vietą.
Akivaizdu, kad tokie asmenys turi turėti galimybę statyti automobilį prie namų, o prireikus – skubiai nuvykti į darbo vietą“, – kalbėjo D. Čibirienė.
Pašnekovės manymu, papildomų neaiškumų kyla ir tuo atveju, jeigu asmenys nusprendžia dirbti nuotoliniu būdu ir nevyksta į darbovietę, bet įmonės automobilio tokiam darbuotojui gali reikėti, jeigu yra norima nuvykti į tam tikrus objektus, susijusius su darbu.
Pakoreguotas ir dar vienas komentaras
Be to, D. Čibirienė atkreipia dėmesį ir į dar vieną VMI išsakytą komentarą dėl GPM įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos išimties, kas nėra laikoma pajamomis natūra.
„Kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nelaikomos gyventojo pajamomis natūra.
O tai reiškia, kad jos neapmokestinamos nei GPM, nei Sodros mokesčiais, nepriklausomai nuo to, koks asmuo sumokėjo gyventojo mokesčius. Ir tokią konsultaciją telefonu gaudavo mokesčių mokėtojai“, – vardija D. Čibirienė.
Tačiau, pašnekovės teigimu, dabar mokesčių inspekcija tvirtina, kad tai galioja ne visada.
VMI išaiškinimu, gyventojas galėjo gauti naudą, nes įmokas už jį sumokėjo kitas asmuo. Ir jei nebuvo susitarimo tarp juridinio asmens bei gyventojo, tokiu atveju juridinio asmens sumokėti mokesčiai už fizinį asmenį būtų laikomi gyventojo pajamomis natūra.
„GPM įstatyme nėra minima jokių išimčių ir sąlygų, kad būtinas rašytinis susitarimas tarp gyventojo ir juridinio asmens. Arba, kad ši įstatymo nuostata galioja tik tuo atveju, jei yra toks susitarimas. Įstatyme net nėra išimčių, jei gyventojo mokesčius sumoka susijęs asmuo, pavyzdžiui, gyventojui priklausanti įmonė.
Vietoje to, kad būtų einama skaidriu keliu ir būtų keičiamos įstatymo nuostatos, neleidžiančias piknaudžiauti ir sumažinti perapibūdinimo atvejų skaičių, mes turime VMI komentarą, kuris tampa svarbesnis už įstatymą“, – aiškino D. Čibirienė.
Auditorių prezidentė svarsto, kad pagal tokią mokesčių skaičiavimo politiką visų lengvatų taikymas tarsi turėtų tapti mokestiniu nusikaltimu ir būti vertinamas, kaip veiksmas, kurio tikslas – sumažinti mokesčius.
D. Čibirienės teigimu, kol GPM įstatyme aiški nuostata patapo pilkąja zona, visada bus tų, kurie taikė GPM įstatymo nuostatas ir jų VMI nepamatė. Tačiau bus ir tokių, kuriuos VMI pamatė ir skyrė jiems baudą.
„Norėčiau palinkėti VMI daryti viską, kad tokios loterijos būtų mažiau, ir imtis iniciatyvos teikiant pasiūlymus dėl GPM įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto patobulinimo taip, kad sumažėtų sandorių perapibūdinimo iš naujo bylų skaičius.
Verslas nėra sukčiai, verslas nori mokėti mokesčius taip, kaip parašyta įstatyme ir nereikia jo kaltinti, kad jis prisitaikė labai aiškiai įstatyme nustatytą lengvatą. Jei biudžetui per brangi ši 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, keiskite, bet padarykite ją tokią, kad jos teisingam supratimui užtektų perskaityti įstatymą“, – pastebėjo ji.
VMI skaičiavimais, pajamas natūra už 2022 m. deklaravo dvigubai daugiau įmonių nei už 2020 m., kiek daugiau nei 70 mln. eurų išaugo jų apskaičiuotų pajamų suma (2022 m. – 130 mln. eurų), reikšmingai – beveik 3 kartus augo deklaruotų mokesčių suma: nuo 2020 m. 3,6 mln. eurų GPM iki 2022 m. – 10,2 mln. eurų.
Štai 2022 ir 2023 m. pirmąjį pusmetį, vien taikant švelniąsias stebėsenos priemones ir tik išimtinais atvejais atlikus kontrolės veiksmus, buvo nustatyti asmeninių poreikių tenkinimo įmonių lėšomis bei pajamų gavimo natūra atvejai. Tąkart į biudžetą priskaičiuotos mokėtinos ar deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė apie 11,6 mln. eurų.
Po atliktų VMI veiksmų, pajamas natūra pradėjo skaičiuoti apie 63 proc. įmonių, pas kuriuos buvo fiksuoti pažeidimai dėl automobilių naudojimo asmeniniams poreikiams.
