Praėjusią savaitę Italijos tyrėjai pateikė kaltinimus keturiems dvasininkams dėl pinigų plovimo iš Vatikano banko. Kol kas daugiau neskelbiama konkrečios informacijos, tačiau buvęs Vatikano gubernatoriaus sekretorius vis dar viešina informaciją apie miestą-valstybę apraizgiusią korupciją.
Italų dienraštis „l'Unita“ pirmasis pranešė, kad dvasininkai, kuriems buvo pateikti kaltinimai, įtariami iš banko išplovę šimtus tūkstančių dolerių. Vatikano banko skandalas prasidėjo dar 2010-aisiais, kai popiežius Benediktas XVI atnaujino kovos su pinigų plovimu Vatikane dekretą. Anksčiau buvo skelbiama, kad Italijos monetarinės valdžios pareigūnai konfiskavo 30 mln. JAV dolerių iš Vatikano banko ir pradėjo dviejų asmenų tardymą dėl pinigų plovimo.
Tuomet išplatintame pranešime Vatikanas išreiškė „esąs nustebęs“ dėl to, kad banko pirmininkas Ettore Gotti Tadeschi ir generalinis direktorius Paolo Cipriani buvo iškviesti į tardymą. Taip pat buvo pabrėžiama, kad šiedu asmenys dirbo siekdami didesnio finansinio skaidrumo ir Vatikanas jais be galo pasitiki.
Ne pirmas kartas
Vatikano banko tyrimas yra pirmas nuo devintojo dešimtmečio, kai bankas buvo įveltas į vieno Italijos banko bankroto bylą. Jo vadovas, pravarde Dievo bankininkas, buvo rastas negyvas – pasikoręs ant Dominikonų tilto Londone. Po Italijos banko „Banco Ambrosiano“ bankroto Lotynų Amerikoje dingo 1,3 mlrd. JAV dolerių paskolų. Vatikanas neigė savo kaltę, bet išmokėjo 250 mln. JAV dolerių „Banco Ambrosiano“ kreditoriams.
Italijos pareigūnai praeityje nesiryždavo tirti Vatikano finansinės padėties ir dėl pagarbos Bažnyčiai, ir dėl sudėtingų Italijos bei Šventojo Sosto santykių.
Šįkart tyrimo buvo imtasi dėl naujos Italijos banko veiklos. Siekdamas apsisaugoti nuo finansinės paramos teroristinėms grupuotėms ir pinigų plovimo atvejų Centrinis bankas reikalauja visų užsienio bankų, tarp jų ir Vatikano banko, pateikti išsamią informaciją apie pinigų kilmę.
Pareigūnų teigimu, E. Gotti Tadeschi ir P. Cipriani buvo apklausti dėl to, kad nesugebėjo tinkamai paaiškinti pinigų, kurie buvo perduoti iš vienos Vatikano banke esančios sąskaitos, atsiradimo.
Įtartinos operacijos
Pareigūnai kalbėjo, kad tyrimas buvo pradėtas, kai Italijos bankas patvirtino Europos Sąjungos direktyvą dėl kovos su pinigų plovimu. Tada jų dėmesį patraukė dvi įtartinos pinigų perdavimo operacijos, atliktos iš sąskaitos Vatikano banke į banką Italijos šiaurėje.
Viena 26 mln. JAV dolerių vertės piniginė operacija buvo nukreipta į Vatikano banko sąskaitą, esančią Amerikos „J.P. Morgan“ banko atstovybėje Frankfurte, o kita 4 mln. JAV dolerių vertės – į sąskaitą, esančią „Banca del Fucino“ Romoje.
Romos teisėjai taip pat pradėjo tyrimą, nes sąskaita, į kurią buvo pervesti pinigai, buvo Romoje. Praėjusiais metais tie patys teisėjai buvo pradėję Italijos banko tyrimą, kuris, buvo manoma, gaudavo pinigines perlaidas iš Vatikano banko.
Pranešime Šventasis Sostas išreiškė „apstulbimą ir nuostabą dėl Romos teismo pradėtų veiksmų, turint omenyje, kad visi reikalingi duomenys jau buvo prieinami Italijos bankui ir panašios operacijos buvo vykdomos su kitomis Italijos kredito institucijomis.“
Teigiama, kad lėšos priklausė pačiam Vatikano bankui. Bankas neva siekė patekti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos baltąjį sąrašą, kuris laikomas aukščiausiu skaidrumo lygio įvertinimu.
Neįprastas bankas
Vatikano bankas yra tarsi rojus besimaudantiems milijonuose ir nenorintiems atiduoti valstybei nė cento. Gavęs kreditą gali būti tikras, kad ši informacija bus saugoma ne ką prasčiau negu išpažintis kunigui. Šiame unikaliame banke nekalbama nei apie klientus, nei apie jų sąskaitas, duomenys neapdorojami elektroniniu būdu ir ataskaitos neviešinamos. Oficialiai šį įstaiga vadinama Religinių reikalų institutu (RRI), bet geriau žinoma kaip Vatikano bankas.
Institutas vengia žodžio „bankas“ ir turi savo tarptautinį banko kodą. Vienintelis jo savininkas yra šventasis tėvas. RRI valdo Katalikų bažnyčios turtą. Sąskaitų šiame banke turi vyskupijos, įvairios Katalikų bažnyčios organizacijos ir fondai. Tarp jo klientų, o jų skaičius siekia 40 tūkst., yra kardinolų, Vatikano darbuotojų ir nemažai kitų žmonių, kurių interesai ir tikslai neatitinka tikėjimo.
Norint tapti šio banko klientu už naujoką turi laiduoti senas klubo narys, o visiems norintiems tenka ilgai laukti savo eilės.
Vatikano banką seniai supa įtarimai, kad tarp jo klientų yra korumpuotų politikų ir mafiozų, kurie užsiima pinigų plovimu. Nors RRI pernai su ES pasirašė sutartį dėl pinigų plovimo prevencijos, juridiškai Vatikano bankas tebėra nekontroliuojamas. O gretimose gatvėse veikiantys Italijos bankų filialai yra akylai stebimi ES finansinių institucijų.
Korupcija ir protekcijos
Ne ką mažiau problemų kyla ir dėl Vatikano mieste-valstybėje bei jos valdžioje klestinčios korupcijos ir įvairių protekcionizmo formų. Štai praėjusį mėnesį Italijos televizija paviešino Vatikano ambasadoriaus laiškus, kuriuose Šventojo Sosto finansų planuotojai buvo kaltinami krionizmu (draugų protegavimu) ir korupcija.
Buvęs aukštas Vatikano valdžios pareigūnas Carlosas Maria Vigano populiarioje Italijos laidoje „Neliečiamieji“ pasakojo apie savo pastangas mažinti korupciją miesto-valstybės valdžios koridoriuose, tačiau buvo nušalintas nuo pareigų, kai paviešino finansinius pažeidimus miesto valdžios veikloje. C. M. Vigano anksčiau buvo Vatikano gubernatoriaus pavaduotojas. Jis Vatikano vyresniesiems, tarp jų ir popiežiui Benediktui XVI, 2011-aisiais išsiuntė keletą laiškų apie korupciją miesto valdžioje.
Kadangi C. M. Vigano nuo 2009-ųjų buvo antras pagal svarbą pareigūnas departamente, atsakingame už miesto-valstybės infrastruktūros tvarkymą, vos pradėjęs eiti šias pareigas jis susidūrė su korupcija, nepotizmu ir krionizmu, ypač sudarant sutartis išpūstomis kainomis su įmonėmis. Pareigūnas tvirtina, kad dirbdamas bandė šią situaciją keisti.
Tapo ambasadoriumi
Laidos kūrėjai taip pat pakalbino bankininkų komiteto narį, nenorintį žiūrovams atskleisti savo tapatybės. Pastarasis patvirtino, kad C. M. Vigano buvo pelnęs kietakakčio reputaciją tarp kompanijų, kurios sudarydavo sutartis su Vatikanu, dėl principingumo skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos klausimais.
C. M. Vigano, kol Vatikano miesto biudžeto deficitą sugebėjo paversti pertekliumi mažindamas sąnaudas, įgijo būrį priešų. Šie laikraštyje „Il Giornale“ užsakė seriją anoniminių publikacijų, kritikuojančių jo veiklą kaip neveiksmingą. Praėjusių metų kovo pabaigoje Vatikano valstybinis sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone nušalino C. M. Vigano nuo pareigų remdamasis tokiomis pačiomis priežastimis, kurios buvo vardijamos nepasirašytuose „Il Giornale“ straipsniuose.
C. M. Vigano kreipėsi į popiežių ir aiškino, kaip jis sunkiai dirbo norėdamas sumažinti korupciją, privačius interesus ir neveiksnumą įvairiuose Vatikano valdžios departamentuose. Po šių įvykių jis buvo paskelbtas ambasadoriumi Vašingtone iškart po ankstesniojo ambasadoriaus mirties ir iki šiol užima šį postą.
Vatikanas sukritikavo „abejotinus laidos žurnalistinius metodus“, panaudotus šiame tyrime, tačiau patvirtino laiškų autentiškumą ir išreiškė „nusivylimą dėl slaptų dokumentų paviešinimo“. Šią savo poziciją jis pareiškė Vatikano radijo tinklalapyje.
Faktai
Vatikano bankas
Skaičiuojama, kad Vatikano banko įstatinis kapitalas siekia 5 mlrd. eurų.
Ši finansų įstaiga pirmenybę teikia konservatyvioms investicijoms. Tris ketvirtadalius jos portfelio sudaro valstybės obligacijos ir tik vieną ketvirtadalį – įmonių akcijos.
Vatikano banko pelnas taip pat slepiamas. Buvęs jo vadovas prieš 15 metų buvo užsiminęs apie sumą, kuri šiandien prilygtų 70 mln. eurų. Bet apžvalgininkai įtaria, kad banko pelnas daug didesnis.
