Vyriausybė trečiadienį svarstys Teisingumo ministerijos siūlymą į ginčų sprendimą įtraukti Lietuvos transporto saugos administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.
Skatinant didesnį pardavėjų, paslaugų teikėjų suinteresuotumą spręsti ginčus taikiai, jie turėtų atlyginti ginčo nagrinėjimo išlaidas, kai priimamas sprendimas vartotojo naudai.
Be kita ko, už pažeidimus siūloma bauda iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne didesnė negu 100 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 6 proc., bet ne daugiau nei 200 tūkst. eurų.
Dabar vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Lietuvos advokatūra ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Jos ginčus nagrinėja neatlygintinai.
VVTAT duomenimis, vieno ginčo nagrinėjimas kainuoja vidutiniškai apie 270 eurų. 2016-2019 metais jų skaičius padidėjo 54 proc. (nuo 3076 iki 4726).
Dabar Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nėra nustatyta pardavėjų, paslaugų teikėjų atsakomybė už nesąžiningas sąlygas sutartyse su vartotojais. VVTAT ar teismui nustačius, kad jos yra nesąžiningos, tačiau jas toliau taikant, nėra taikoma jokia teisinė atsakomybė.
