Spalio 12–18 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje pakilo 11 proc. ir siekė 38,7 EUR / MWh. Kaina buvo 5 proc. mažesnė už paskutinių 10 savaičių vidurkį, kuris siekė 40,4 EUR / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinės kainos taip pat augo 11 proc., jos sudarė atitinkamai 38,7 EUR / MWh ir 38,6 EUR / MWh.
„Kainos augimą lėmė kiek mažesnė gamyba savaitės pradžioje, kai regione pūtė silpnesnis vėjas, ir visose trijose Baltijos šalyse padidėjęs vartojimas. Prie vartojimo, tikėtina, prisidėjo ir atšalę orai bei didmiesčiuose prasidėjęs šildymo sezonas. Nuo antradienio po planinio remonto vėl pilnu tempu pradėjo veikti Lietuvos elektrinės 9-asis blokas, kuris beveik padvigubino šalyje pagaminamos elektros kiekį, sumažino importą iš užsienio ir patraukė kainą žemyn“, - teigia Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas.
Lietuvoje elektros suvartojimas1 praėjusią savaitę kilo 4 proc. ir siekė 235 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje paaugo 47 proc., vietos elektrinės užtikrino 41 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 97 GWh elektros energijos.
Šalies šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 41 proc. Lietuvoje generuotos elektros. Vėjo jėgainės pagamino 24 proc., hidroelektrinės – 18 proc., kitos elektrinės – likusius 17 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę, pakilo 8 proc., gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 2 proc., tačiau šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys pakilo 235 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 52 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio2 buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo srautas sumažėjo 11 proc. 39 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 51 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, dar 10 % buvo importuotas per sieną su Latvija. Elektros linija su Lenkija elektros importas nevyko, nes „LitPol Link“ jungtis buvo uždaryta planiniam remontui.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos praėjusią savaitę mažėjo 1 proc. Per „Litpol Link“ jungtį eksportas nevyko. Per Latvijos pjūvį buvo nukreipta 95 proc. elektros srauto. Eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 5 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas nebuvo išnaudojamas, „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 75 proc., o Švedijos kryptimi – 1 proc.
