Praeitoje dalyje papasakojome kaip teisingai ir ekonomiškai apsipirkti – maisto produktus bei daiktus. Šioje dalyje papasakosime apie antrinį daiktų panaudojimą, „blusų turgus“, mainus bei labdarą.
Antrinis daiktų panaudojimas
Antrinis daiktų panaudojimas yra antras pagal svarbą ekologijos principas (po mažesnio vartojimo). Be gailesčio metame lauk dar tinkamus vartoti daiktus ir perkame naujus. Gyvename trumpo daiktų naudojimo epochoje. Kaip sulėtinti nesustojantį pirkinių keliavimo į sąvartynus ratą ir tokiu būdu sumažinti neigiamą poveikį aplinkai?
„Blusų turgus“
„Pirk, parduok ar tiesiog žiopsok!“ – tokie „blusų turgaus“ šūkiai. Lietuvoje sendaikčių turgūs tapo madingi tik visai neseniai, tačiau pasaulyje jie turi senas tradicijas. Pirkti daiktus juose laikoma ne skurdu, o geru skoniu.
Lietuvoje savotiška „blusų turgaus“ atmaina tapo dėvėtų rūbų ar komiso parduotuvės. Jose galime įsigyti ne tik drabužių, bet ir dėvėtų baldų, technikos, įvairių interjero detalių ir pan. Sendaikčių turguje ar dėvėtų rūbų parduotuvėse kiekvienas gali rasti savąją „brangenybę“. Tuos, kurie raukia noselę ir sako „fu“, užtikriname – tokiose vietelėse nebėra blusų. Užtat jos turi nemažai pliusų.
Daugelis pasaulio dizainerių lankosi dėvėtų rūbų ar sendaikčių parduotuvėse. Kur kitur, jei ne čia, galima rasti įvairių laikmečių drabužių, įvertinti jų sukirpimą, audinių parinkimą. Tai lyg savotiškas muziejus, suteikiantis naudingos informacijos. Daliai žmonių patinka daiktai, turintys savo dvasią, istoriją. (Tiesa, kiti būtent tos senos buvusio šeimininko auros ir baidosi).
Vis dėlto daugumai mūsų tai tiesiog būdas nebrangiai įsigyti naudingą daiktą. Anot psichologų, knaisiotis dėvėtų drabužių parduotuvėse – puikus poilsis ir malonumas, viena iš relaksacijos formų, kiek primenanti grybavimą. Įlendi į kokį nors „skuduryną“ lyg į mišką ir atsijungi nuo visų rūpesčių. O koks džiaugsmas apima, jeigu pavyksta ką nors gero rasti! Tuomet pasijunti lyg laimėjusi loterijoje.
Be to, čia prekės nuolat keičiasi, jų šaltiniai skirtingi, tad retai galima rasti du vienodus daiktus. Originalumas – tai dar viena priežastis, kodėl kai kurie žmonės mieliau lankosi tokio tipo parduotuvėse, užuot domėjęsi naujausiomis kolekcijomis su serijiniais jose esančiais daiktais.
Tokiose parduotuvėse lankosi ir žmonės, galvojantys apie ekologiją – pirkdami dėvėtą drabužį ar baldą ne tik neleidžiame jam iškeliauti į sąvartyną ir ten pūti, nuodijant aplinką, bet ir (tai ne mažiau svarbu!) nepirkdami naujo mažiname paklausą, taigi – ir gamybos mastus.
Tačiau bene svarbiausias tokio pasirinkimo kriterijus – maža kaina. Taip sutaupome pinigų, o ir išmesti nepatikusį dėvėtą daiktą yra mažiau skausminga nei naują.
Beje, komiso parduotuvėse (taip pat – ir internetinės) galima ne tik pirkti, bet ir parduoti. Nauda bus triguba: išvalysite namus, papildysite kišenę ir suteiksite kažkam džiaugsmo. Kad jūsų drabužiai patektų į vintage rūbų supirktuves–parduotuves, jie turi būti ne itin nauji ir kartu kokybiški – puikiai tiks nėriniuota mamos ar močiutės suknelė. Jei praeisite „atranką“, ypatingus rūbus taip parduoti bus pelningiau, nei tiesiog nešti juos į komisą.
Mainai
„Verčiau turėk šimtą draugų nei šimtą litų“, – sena patarlė tampa ypač aktuali, kai piniginėse švilpia vėjai. Natūriniai mainai klestėjo ne tik istorijos aušroje, kai dar nebuvo pinigų, bet ir sunkmečiais, kai pinigai nuvertėja.
Berlyne atidaryta aukščiausios klasės dėvėtų drabužių parduotuvė, kur senus drabužius galima iškeisti į dizainerių kurtus apdarus. Pirkėjams skiriami taškai už kiekvieną jų nebedėvimą drabužį, kurį jie atneša į mainų parduotuvę.
Apsikeitimas madingais ar jau iš mados išėusiais drabužiais internetu tampa nauju originaliu apsipirkimo būdu. Pabandžiusieji tokiu būdu įsigyti drabužių tvirtina, kad tai teikia kur kas daugiau džiaugsmo nei paprastas pasivaikščiojimas po parduotuves, nes tai ne tik apsipirkimas, bet ir bendravimas su įvairiais žmonėmis.
Lietuvoje šiuo metu jau yra internetinių svetainių (www.manodrabuziai.lt; www.mainyk.lt), kuriose galima parduoti, keisti ar dovanoti nebedėvimus drabužius ar nereikalingus daiktus. Tereikia nufotografuoti savo siūlomą daiktą, aprašyti jo sudėtį, būklę ir įdėti į svetainę. Peržiūrėję jūsų daiktų galeriją potencialūs klientai siūlo ką nors pasirinkti mainais iš jų daiktų galerijos.
Be abejo, tikimybė būti apgautam egzistuoja – išsiuntęs savo daiktą mainais gali nieko ir nesulaukti. Tačiau reikia pripažinti, kad kol kas tokio piktnaudžiavimo atvejų gana reta. Gal todėl, kad vis dėlto esame maža šalis ir yla anksčiau ar vėliau rizikuoja išlįsti iš maišo?
Jei bijote rizikuoti keisdamiesi daiktais su nepažįstamais žmonėmis, renkite mainų vakarėlius. Jie patogūs dar ir tuo, kad iš karto gali daiktą pačiupinėti, drabužį pasimatuoti ir sužinoti, tinka jis tau ar ne. Atsinaujinsite ir kartu pasimėgausite vynu bei apkalbomis.
Jei turite dar tinkamų vartoti daiktų, tačiau tingite vargti juos pardavinėdami ir nesiekiate iš jų gauti materialios naudos, galite juos tiesiog atiduoti tiems, kam labiau jų reikia. Būdų tai padaryti yra be galo daug.
Pasiūlykite tai, kas jums nebereikalinga, draugams, giminaičiams, kaimynams. Kartais būna gėda tai daryti, nes bijome juos įžeisti beverčiais daiktais. Tačiau gali būti, kad tik jums tie daiktai atrodo beverčiai, o jiems tai bus tikras lobis. Ypač lengvai naujus šeimininkus randa vaikiški drabužėliai – mažieji auga taip greitai, kad nespėja jų sudėvėti, o nauji drabužiai kainuoja tikrai nemažai.
Nebereikalingus daiktus ar drabužius galite padėti atskirai prie šiukšlių konteinerio. Tiesa, tai daryti gana rizikinga – nežinia, ar tai tikrai pateks į nepriteklių jaučiančio žmogaus rankas. Neradęs, ko ieškojo, dažnas išmėto visai gerus drabužius po visą aikštelę ir jie tampa akiai nemaloniomis šiukšlėmis.
Jei norite, kad jūsų daiktai tiksliausiai pasiektų tuos, kam jų išties reikia, kreipkitės į įvairias labdaros organizacijas. Beveik kiekvienoje seniūnijoje rasite už tai atsakingų žmonių ar „Raudonojo Kryžiaus“ atstovų, beveik kiekvienoje bažnyčioje yra „Caritas“ organizacija.
Su skurdžiomis šeimomis dirbantys žmonės geriau nei jūs žino, kam ir kokią paramą geriausia skirti. Vaikų drabužėlius galima atiduoti vaikų namams. Jei norite išvengti jūsų atiduotų daiktų vertinimo, galite tai padaryti ir anonimiškai. Šiuo metu prie kai kurių prekybos centrų stovi „Raudonojo Kryžiaus“ konteineriai, į kuriuos tuos drabužius galima sumesti.
Prikelti naujam gyvenimui
Seni drabužiai, atitarnavę indai, sugedę prietaisai ir jų detalės – visa tai galima prikelti naujam gyvenimui. Nebenaudojamus daiktus galima „atgaivinti“ ir panaudoti juos pakeitus jų pagrindinę paskirtį arba tiesiog šiek tiek atnaujinus.
Neskubėkite išmesti stiklainių, skėčių ar kompaktinių diskų – juos galima paversti smagiomis interjero detalėmis. Dailininkai stebina sukurdami originalius baldus iš automobilių ar senų baldų detalių.
Didelę paklausą turi dekupažas, kuris leidžia atnaujinti senus daiktus. Kūrybiškai galima perdirbti ir savo senus drabužius – nukirpkite džinsus ir turėsite šortus, nukirpkite rankoves – ir turėsite liemenę, galite prisiūti aplikacijų, išsiuvinėti.
Iš dviejų drabužių galima pasigaminti vieną – atrodys visiškai originaliai. Jei nemokate siūti, nuneškite rūbus pažįstamai siuvėjai – gal jai šaus visai originalių minčių, kaip atnaujinti jūsų drabužinę.
Sakoma, kad nauja yra užmiršta sena. Tad nevertėtų pamiršti mūsų tėvų išminties, kurie buvo taupūs ir saikingi žmonės. Svarbiausius dalykus išmokstame vaikystėje, tėvų namuose, nes mūsų namai – didžioji pasaulio prieangis. Saugūs namai, tėvų meilė ir tinkamas auklėjimas gimdo atsakomybės jausmą ne tik už savo artimuosius, savo aplinką, bet ir pojūtį, kad esi pasaulio dalis.
Taip išmoksti ne tik juo protingai naudotis, bet ir jam dovanoti saiką, tvarką, grožį. Netapkite daiktų vergais ar besaikiais švaistūnais. Juk vartojame tam, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad vartotume.
Šis straipsnių ciklas paremtas Loretos Glebavičiūtės, Irenos Ivenkovės, Virginijos Rimkuvienės ir Jolitos Zykutės parašyta knyga „Gyvenk eko(logiškai)“, kurią išleido „Alma Littera“ leidykla.
Inesa BANIONYTĖ
Taip pat skaitykite:
Vartojimo kultūra ir taupymas (I dalis)
Vartojimo kultūra ir taupymas (II dalis)
Vartojimo kultūra ir taupymas (III dalis)
