Savaitės pradžioje „Sodra“ paskelbė informaciją apie kiekvienos darbovietės išmokėtų algų vidurkį ir turimų darbuotojų skaičių.
Palyginti su vasariu, kovo mėnesį, kai jau galiojo karantinas, keturiuose iš penkių didžiausių tinklų darbo užmokesčio vidurkis padidėjo.
„Norfos“ parduotuvėse jis padidėjo 172 eurais neatskaičius mokesčių, „Maximose“ – 64 eurais, „Rimi“ – 48 eurais, o „Iki“ – 29 eurais. Atlyginimų vidurkis „Lidl“ parduotuvėse kovą buvo 198 eurų mažesnis nei vasarį.
Per praėjusį mėnesį „Maximos“ darbuotojų skaičius sumažėjo 257, „Iki“ – 71. „Norfos“, „Rimi“ ir „Lidl“ parduotuvėse darbuotojų skaičius padidėjo atitinkamai 7, 15 ir 28.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip šiuos pokyčius aiškina patys prekybos tinklai.
Už darbą per karantiną – beveik 1 mln.
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė nesureikšmino parduotuvių tinklo darbuotojų skaičiaus mažėjimo.
„Vyksta natūrali darbuotojų kaita. Buvo tokių darbuotojų, kurie dar iki karantino ar jau karantino metu pareiškė norą išeiti iš darbo.
Šiuo metu taip pat esame priėmę sprendimą, kad naujų darbuotojų kol kas nepriimame, todėl jų bendras skaičius sumažėjo. Planuojame, kad darbuotojų skaičius gali augti pasibaigus karantinui ir prasidėjus šiltajam sezonui“, – komentavo direktorė.
Jos teigimu, tinklo prekybos, gamybos ir logistikos darbuotojų atlyginimai buvo peržiūrėti metų pradžioje, nuo vasario 1 dienos jie buvo pakelti apie 70 proc. darbuotojų.
„Atlygio pokyčius mūsų tinkle nulėmė ir papildomi priedai. Atsilygindami savo darbuotojams, už kovo mėnesį išmokėjome virš 1,5 mln. eurų motyvacinių priedų. Iš jų 0,9 mln. eurų yra papildomi priedai už darbą karantino sąlygomis“, – informavo E. Dapkienė.
Įsitraukimas ir profesiniai įgūdžiai
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė taip pat atkreipė dėmesį, kad darbuotojų pokytis vasarį ir kovą rodo natūralią darbuotojų kaitą: „Nors karantinas apribojo naujų darbuotojų įdarbinimą, matome, kad jų šiuo metu netrūksta.“
Anot pašnekovės, jos atstovaujamame prekybos tinkle atlyginimai darbuotojams yra keliami kasmet.
„Šiais metais mūsų prioritetas yra didinti darbuotojų įsitraukimą, padėti jiems stiprinti profesinius įgūdžius ir kompetencijas, su tuo susiejant ir jų darbo užmokesčio pokytį. Nuo metų pradžios parduotuvių darbuotojų darbo užmokestis vidutiniškai augo 6 proc.“ – tikino I. Baltrušaitienė.
Ji skaičiavo, kad nuo 2016 m. investicijos į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą kasmet auga 14 proc. Šiuo metu tinklo darbuotojams skirti mokymų centrai veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, planuojama ir tolimesnė jų plėtra. Be to, esą planuojama ir toliau skirti didelį dėmesį ir investuoti į darbuotojų ugdymą – didinti įsitraukimą, stiprinti jų įgūdžius ir investuoti į jų žinias.
Daugiau darbo, daugiau pinigų
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis sakė, kad atlyginimų padidėjimas „nėra nieko ypatingo“. Anot atstovo, jį lėmė du dalykai.
„Pirma, karantino metu padaugėjo darbo. Kadangi „Norfos“ darbo užmokesčio sistema yra kintama, ta prasme, atlyginimai nėra fiksuoti, o darbo užmokestis priklauso nuo atlikto darbo, atliktų darbo operacijų, tai jų padidėjimas ir buvo faktorius, kuris padidino atlyginimus žmonėms.
Kitas dalykas, kasininkų atlyginimai buvo pakelti berods 15 proc. Jie daugiausia bendrauja su pirkėjais ir dirba padidintoje rizikos zonoje, palyginti su kitais darbuotojais, kurie mažiau bendrauja su pirkėjais. Taigi, šie dalykai ir lėmė, kad mūsų atlyginimai gana sparčiai padidėjo“, – paaiškino D. Ryliškis.
Jis svarstė, kad artimiausiu metu darbo kiekis ir nuo jo priklausantys atlyginimai neturėtų keistis.
„Viskas priklauso nuo darbo. Tas atlyginimų padidinimas kasininkams veikiausiai toks ir liks. O dėl darbų kiekio, kol kas nesimato, kad kažkas labai mažėtų.
Vis tiek yra pardavimų padidėjimas, palyginti su laikais iki karantino. Iki šiol nedirba nei kavinės, nei mokyklose maitinami vaikai. Kol taip bus, pardavimai išliks didesni nei prieš karantiną. Daugiau atlikto darbo ir lemia didesnius atlyginimus“, – prognozavo pašnekovas.
Kodėl duomenys nerodo naujų darbuotojų
Sprendžiant iš „Sodros“ duomenų, prekybos tinklo „Rimi“ darbuotojų skaičius per mėnesį padidėjo 5. Tačiau įmonės atstovai tikina, kad jų daugėjo 100.
Bendrovės „Rimi Lietuva“ laikinai personalo vadovės pareigas einanti Vaida Kaikarienė paaiškino, kad „Sodros“ duomenys atspindi bendrą darbuotojų skaičių ir jų pokytį:
„Tačiau įmonėje vyksta įprasti personalo procesai – nepaisant sezoniškumo ir dabartinės situacijos, personalo kaita vyksta. Tuo metu vykdant prekybos tinklo plėtrą, tiek į naujas pozicijas, tiek į esamas per karantino laikotarpį į darbą priėmėme apie 100 naujų darbuotojų į įvairias pozicijas įmonėje – tiek parduotuvėse, tiek naujojoje e. parduotuvėje, tiek administracijoje.“
Bendrovė taip pat priminė, kad šiais metais darbuotojų atlyginimo fondą padidino beveik 900 tūkst. eurų. Dar daugiau nei 360 tūkst. eurų numatė skirti priedams prie atlyginimų.
Sumažėjo, nes vasarį buvo padidėjęs
„Lidl Lietuva“ personalo vadovė Sandra Savickienė paaiškino, kad atlyginimų vidurkio pokyčiai susiję su atlyginimų ir priedų mokėjimo specifika.
„Nuo pat savo veiklos Lietuvoje pradžios siekiame savo darbuotojams mokėti vienus didžiausių atlyginimų rinkoje, be to taikome motyvacinių priedų sistemą, draudžiame visus darbuotojus papildomu privačiu sveikatos draudimu, viršvalandžius, jei tokių pasitaiko, apmokame minutės tikslumu.
Pastarąjį kartą visiems parduotuvių ir logistikos centro darbuotojams darbo užmokestis buvo padidintas nuo kovo 1 d. Minėtiems darbuotojams darbo užmokestis buvo padidintas iki 10 proc., nepriklausomai ar darbuotojas užima pardavėjo, asistento, parduotuvės vadovo pavaduotojo ar vadovo pareigas“, – komentavo S. Savickienė.
Jos teigimu, taip pat buvo padidintas ir motyvacinis priedas, kurį gauna pardavėjai, parduotuvės vadovų asistentai ir pavaduotojai bei Kaune įsikūrusio logistikos centro darbuotojai. Šis motyvacinis priedas esą padidėjo nuo 52 iki 65 eurų.
„Kartu su kovo mėnesio darbo užmokesčiu, parduotuvių ir logistikos centro darbuotojams išmokėjome ir motyvacinius priedus už darbą šalyje esančio karantino metu, kurių bendra suma siekia daugiau nei 262 tūkst. eurų.
Kartu su vasario mėnesio darbo užmokesčiu, darbuotojams buvo išmokėti ir viršvalandžiai, kurie mokami kas ketvirtį, dėl šios priežasties vasario mėnesio darbo užmokestis yra didesnis“, – paaiškino personalo vadovė.
