Dabar skelbiama, jog iki 2030 metų šalyje norima įrengti ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus gaminti 129 tūkst. tonų šio švaraus kuro, o 41 proc. amonio trąšų gaminti iš žaliojo vandenilio.
Pernai skelbti skaičiai buvo atitinkamai 350 MW, 34 tūkst. tonų ir 15 procentų.
Be to, numatoma pradėti naudoti žaliąjį vandenilį viešajame penkių didžiųjų miestų transporte, išbandyti elektros pavertimo dujomis ir atvirkščiai projektus, sukurti teisinę bazę ir tvarką, kad žaliojo vandenilio naudojimas būtų lankstus.
Energetikos ministerija pakoregavo ir dar kartą teikia Vyriausybei svarstyti vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą. Jomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros kryptis iki 2050 metų ir uždavinius iki 2030 metų.
Po konsultacijų bei norint patvirtinti gaires kuo greičiau, kad potencialūs vandenilio projektų vystytojai ir investuotojai turėtų aiškumą, taip pat suteikiant laiko būsimų veiksmų poveikio įvertinimui, nuspręsta atskirti gairių ir jų įgyvendinimo veiksmų plano tvirtinimą.
Veiksmų planą ministerija žada parengti ir pateikti Vyriausybei iki birželio 28 dienos.
Viceministrė Daiva Garbaliauskaitė yra sakiusi, kad gairės yra pirmasis šio sektoriaus plėtrą šalyje reglamentuojantis dokumentas.
Šiuo metu Lietuvoje žaliasis vandenilis nėra gaminamas, tačiau nemažai bendrovių jau kuria tokius planus.
Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ neseniai pranešė investuosianti apie 400 mln. eurų į metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė renkasi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose, tačiau galutinai ją parinkti numato 2025 metais, o pradėti veiklą 2028 metais. Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.
Lenkijos „Orlen“ valdomos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ vadovas Radoslawas Misztalewskis (Radoslavas Mištalevskis) interviu BNS neseniai sakė, kad įmonė planuoja investicijas į vandenilio technologijas.
Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ taip pat ketina diegti vandenilio technologiją – įmonė tam prašo 122,65 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. Įmonė dabar yra vienintelė Lietuvoje, turinti technologiją, į kurią investavus galima gaminti vandenilį, teigė įmonės atstovai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai anksčiau teigė, kad būtų investuojama į elektrolizės integravimo į amoniako agregatą, kuris taršų kurą pakeistų 30 proc. vandeniliu.
Be to, Klaipėdos jūrų uosto direkcija su ES parama pavasarį žada pradėti 7 mln. eurų vertės žaliojo vandenilio gamybos projektą. Uoste vandenilis bus gaminamas naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) elektrolizerį, jo galingumas sieks iki 2 megavatų (MW).
Skaičiuojama, kad nuo 2025 metų vidurio šalies viešajam sausumos ir vandens transportui kasmet prireiks iki 70 tonų vandenilio. Jį naudos Klaipėdos autobusų parkas, į uostą atplaukiantys prekybos laivai, taip pat uosto atliekų surinkimo laivas.
Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros būtų gaminamas vandenilis, o per ją tiek Latvijos, tiek Estijos gaminamos elektros kelias greičiausiai tiesis į Vakarų ir Centrinę Europą.
