„Būtent „Nemuno aušros“ atstovai biudžeto formavimo procese buvo labai konstruktyvūs, jie visus prioritetus suprato, niekam neprieštaravo, kaip ir visi kiti partneriai jie supranta bendrą kryptį ir čia problemų jokių nebuvo“ , – laidoje „ELTA Kampas“ kalbėjo K. Vaitiekūnas.
„Kiekviena politinė partija, kuri atsakinga už tam tikras sritis, be abejo, ir rūpinasi tomis sritimis – ir „Nemuno aušra“ yra atsakinga ir už žemės ūkį, ir už aplinkosaugą, tai jie tuos klausimus kėlė kaip ir bet kuri kita politinė jėga. Dar kartą galiu patikinti – „Nemuno aušra“ šiuo aspektu visiškai neišsiskyrė iš kitų partijų ir buvo ganėtinai konstruktyvūs, (gynybos finansavimo – ELTA) klausimą jie palaikė ir neturėjo jokių pastabų“, – pridūrė ministras.
Jis taip pat teigė esantis patenkintas tokiu biudžeto projektu, dėl kurio pavyko susiderėti – nepaisant to, kad išlaidų poreikiai šiemet, kaip ir ankstesniais metais, buvo didesni nei galimybės juos finansuoti.
„Žinoma, visada gauname poreikį iš institucijų, šitie metai niekuo neišskirtiniai – visada gauname žymiai didesnį poreikį. Kiekviena ministerija, institucija ateina pas mus su labai ilgu, dideliu sąrašu norų, vizijų ir idėjų – kiek galime, tiek įgyvendiname, viskas turi savo ribas. Ekonomika ir yra mokslas, kaip su ribotais ištekliais patenkinti neribotus poreikius“, – tikino K. Vaitiekūnas.
Jis kartojo – formuojant biudžetą, buvo siekiama sutalpinti tiek gynybos, tiek socialinius poreikius, taip pat išlaikyti fiskalinį tvarumą.
Ministro teigimu, kitais metais Lietuva iš viso ketina skolintis apie 10 mlrd. eurų, taip pat numatomas kelių procentų valstybės skolos augimas – iki 45,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), didės jos aptarnavimo kaštai.
„Viskas susideda į skolą – skolos aptarnavimas yra išties didelės išlaidos, skaudžios išlaidos ir net kelia tam tikrą nerimą, jeigu jos išaugtų taip, kaip matėme kai kurias Vakarų valstybes su labai aukštais skolos rodikliais. Kol kas Lietuva labai toli nuo to yra, mūsų skola išties yra viena mažesnių, bet mes turime niekad nepamiršti, kad kiekvienos išlaidos ją (skolą – ELTA) didina“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Jau skelbta, kad ateinančių kelerių metų perspektyvoje Lietuvos skolos aptarnavimo išlaidos gali perkopti 1 mlrd. eurų.
Atmeta verslo abejones dėl lėšų krašto apsaugai: nekomentuosiu „iš lubų“ nukabintų skaičių
Premjerė Inga Ruginienė jau paskelbė, kad kitais metais biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,75 mlrd. eurų – ji taip pat teigė, kad dalis šių lėšų bus skirta su gynyba tiesiogiai nesusijusioms reikmėms, pavyzdžiui, karinės infrastruktūros vystymui.
Vėliau verslo atstovai teigė, jog iš šios sumos tiesiogiai krašto apsaugai biudžete iš tiesų gali būti numatyta mažiau nei Vyriausybė paskelbė viešai.
Finansų ministras atmetė abejones dėl gynybos finansavimo ir teigė nekomentuojantis verslininkų „iš lubų“ nukabintų skaičių.
„Tikrai nekomentuosiu kažkokio verslininko kažkokių „iš lubų“ nukabintų skaičių – (…) gynybai yra skiriama 5,38 proc., tai yra KAM išlaidos, šiuo metu jis yra biudžeto projekte ir toks jis (…) pateks į Vyriausybės posėdį“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis viešai įvardijo turintis žinių, jog tiesiogiai gynybai biudžete kitais metais numatyta tik 4,8 proc. nuo BVP – esą vien kitais metais šių lėšų bus puse milijardo mažiau nei reikia, o kelių metų perspektyvoje – 800 mln. eurų mažiau.
Finansų ministro teigimu, finansavimas skirtas pagal Krašto apsaugos ministerijos (KAM) poreikį, o viešai išsakyti skaičiai – 5,38 proc. nuo BVP gynybai – atsidurs ir Seimui teikiamame projekte.
„Aš į tokias plonybes, kas ten yra infrastruktūros dalykas, kas yra ginkluotė, nelabai turiu kompetencijos gilintis, bet 5,38 proc. BVP eina gynybos reikmėms ir čia nėra jokios diskusijos“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.
„Už šiuos pinigus bus atsakinga Krašto apsaugos ministerija ir krašto apsaugos ministrė, kad panaudotų juos kuo efektyviau mūsų gynybai, tai, ką jinai nuspręs – nežinau, ar ji derins su kitais Vyriausybės pareigūnais, bet nuo jos sprendimo priklausys mūsų šalies saugumas – nuo jos ir nuo tarptautinių partnerių“, – tikino ministras.
Valstybės biudžeto projektą Vyriausybė svarstys ketvirtadienį, Seimui jis bus teikiamas kitą savaitę.
Šiais metais gynybos finansavimas siekia virš 4 proc. nuo BVP.
Lietuva iki 2030-ųjų gynybai įsipareigojo skirti po 5-6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.
Per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.
Jūsų vyriausybė pradėjo darbą nuo melagysčių ir perėjo į naują etapą nuo melagisčių ir nuskalstamos veikos prieš Valstybę.
Yra spjaunama į mūsų vertybes, nutekinama jautri informacija priešiśkom jėgom.
Šita vyriausybė yra blogiausia pasaulyje.
