Kristupas Vaitiekūnas

Kitų metų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetas yra lankstus, o tai jai leis neprašyti lėšų iš kitų ministerijų ir pačiai finansuoti konkrečius karinio mobilumo projektus ar įsigijimus, teigia finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Nors 2026-ųjų valstybės biudžete KAM asignavimams iš viso numatyta skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd.

Premjerei paskelbus, kad gynybos pramonę kuruos nebe Krašto apsaugos (KAM), o Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas mano, kad principas, jog už šią šaką bus atsakingos labiau su verslu susijusios ministerijos, yra geras.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad ateinančių metų biudžeto formavimo procese „Nemuno aušra“ dalyvavo kaip labai konstruktyvi politinė jėga ir palaikė projekte numatytą didesnį gynybos finansavimą. „Būtent „Nemuno aušros“ atstovai biudžeto formavimo procese buvo labai konstruktyvūs, jie visus prioritetus suprato, niekam neprieštaravo, kaip ir visi kiti partneriai jie supranta bendrą kryptį ir čia problemų jokių nebuvo“ , – laidoje „ELTA Kampas“ kalbėjo K. Vaitiekūnas.

Premjerė Inga Ruginienė paskelbė, kad kitais metais Lietuva gynybai skirs 5,38 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), tai yra 4,79 milijardus eurų. Pasirodžius nuogąstavimams, kad ne visa kitų metų biudžete numatyta suma iš tikrųjų bus skiriama gynybos finansavimui, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad visas nurodytas biudžetas yra numatytas krašto apsaugai.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina, kad visos ministerijos pasieks Vyriausybės nustatytą išlaidų taupymo tikslą, kuriuo siekiama didinti krašto apsaugos finansavimą. „Iš tiesų, biudžete yra tie sutaupymai, bus pasiekti“, – antradienį susitikime su Liberalų sąjūdžio frakcija teigė ministras. „Vienos ministerijos ganėtinai greitai pasidarė (planus – ELTA). (...) Visoms galioja, išskyrus Krašto apsaugos ministeriją. Man atrodo, kad visos padarė“, – tęsė jis.

Vyriausybei patvirtinus naujas fiskalinės drausmės taisykles, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako – nors kitais metais biudžeto išlaidų augimas bus apribotas, Lietuva turi erdvės derėtis dėl išlygų gynybos finansavimui. „Išlaidos bus apribotos, bet vis dėlto mes turime ir tokių išlaidų, kurias galbūt vis tiek didinsime – tai yra būtent krašto gynyba. (…) Turime tokių išlaidų, kurios mums egzistenciškai svarbios“, – Eltai sakė finansų ministras.

Finansų viceministras Janušas Kizenevičius pakvietė Austrijos bankus plėsti veiklą Lietuvoje bei Baltijos regione. „Bankų sektorius Lietuvoje yra stabilus ir labai pelningas, o kredito paklausa didelė. Mūsų politikos prioritetas yra pritraukti naujų žaidėjų į bankų sektorių, padidinti konkurenciją ir taip užtikrinti geriausias sąlygas galutiniam vartotojui“, – pranešime sakė viceministras, Vienoje susitikęs su šios šalies finansų ministru Markusu Marterbaueriu.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad Seime pavasarį priimtas Valstybinio kelių fondo projektas galėtų būti koreguojamas, dalį jo lėšų skiriant savivaldybių kelių finansavimui. „Problema atsirado tada, kai buvo įkurtas Kelių fondas – dalis lėšų, skirtų iš Kelių plėtros ir priežiūros programos, dabar patenka į Kelių fondą ir Kelių fonde esančios lėšos negali būti naudojamos regioniniams keliams.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikina, kad koalicijos partneriai sutarė lėtinti dyzelino akcizo augimą, o alkoholio ir tabako akcizai kol kas išliks nepakitę.  „Kaip ir ne kartą komunikavome, iš tiesų, mūsų programoje yra ta nuostata, kad dyzelino akcizų augimas galėtų būti sustabdytas arba šiek tiek prilėtintas, tai turbūt, kad šiek tiek tas augimas bus prilėtintas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė K. Vaitiekūnas.

Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno komandą papildė trys patarėjai. Jais tapo indaugas Pakštys, Indrė Vareikytė ir Kęstutis Kvaraciejus, pranešė Finansų ministerija. Anot jos, praėjusioje Vyriausybėje ministro patarėjo pareigas ėjęs M. Pakštys nuo spalio 1-osios tęsia darbus bendradarbiavimo su tarptautinėmis finansų institucijomis ir nacionalinio plėtros banko vystymo srityse.

„Šiais laikais darbuotojams dažnai 8 valandų ir 5 kartų per savaitę modelis galbūt nėra pats tinkamiausias“, – sako naujasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, tačiau tikina, kad šią idėją reiktų labiau išdiskutuoti. Apie tai ir kitus aktualius klausimus TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su naujuoju finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad išgirsti Seimo narių pasiūlymai biudžetui yra „ganėtinai racionalūs“ ir jie neturėtų jo išdarkyti. „Aš nesakyčiau, kad išdarkys (biudžetą – BNS). Tai žmonės turi savo matymą, turi savo prioritetines sritis, tas, kas jiems yra svarbu. Iš tikrųjų visi pasiūlymai buvo ganėtinai racionalūs ir išties svarbūs“, – žurnalistams antradienį po valdančiųjų Seimo frakcijų susitikimo sakė K. Vaitiekūnas.

 Didėjant karinių įsigijimų poreikiams, kitąmet valstybės skolos lygis taip pat turėtų augti, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Dabar tiksliai nepasakysiu, (…) bet planuojama, kad (valstybės – ELTA) skola vis dėlto šiek tiek didės, nes nemažai yra atliekama avansinių mokėjimų, kurie yra būtini įsigyti karinei technikai, tai skolos lygis, tikėtina, augs“, – pirmadienio „Verslo žinių“ tinklalaidėje kalbėjo K. Vaitiekūnas.

Nuo kitų metų įsigaliojant antrosios pensijų pakopos pertvarkai, gyventojai išsiims nemažas pinigų sumas, sako paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Tiesa, jis mano, kad žmonės, kurie iš pensijų fondų atsiimtas lėšas planuoja investuoti kitur, neturėtų skubėti priimti sprendimų. „Investuojant, pavyzdžiui, į valstybės obligacijas, ta grąža nebus tokia, kaip pensijų fonduose.

Europos Komisija (EK) siunčia teigiamus signalus Vilniui, jog anksčiau įšaldytos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšos bus išmokėtos, sako paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Tie mokestiniai pakeitimai (birželį Seimo priimta mokesčių reforma – BNS) mums padės įsisavinti ganėtinai nemažą sumą.

Kitais metais įsigalios nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai. Tiesa, dalis ekonomistų neabejoja – mokestis netolimoje ateityje dar kartą keisis. Seimas dar birželio mėnesį pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis pirmo gyvenamojo būsto vertė apmokestinama tada, kai ji viršija 450 tūkst. eurų. Tiesa, savivaldybių tarybos galės nustatyti ir didesnę neapmokestinamąją pirmojo būsto vertę.

Kandidatas į finansų ministrus Kristupas Vaitiekūnas sako, jog neketinama grįžti prie birželį parlamento priimtos nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tvarkos. „Seime, akivaizdu, buvo labai pergyvenama dėl apsaugos žmonių nuo šito mokesčio, ir, manau, kadangi apsaugos buvo per daug padaryta, tai buvo truputį pamestas socialinis teisingumas. Bet jis (mokestis – BNS) yra toksai, koksai yra ir prie jo grįžti bent jau ministerija neketina“, – ketvirtadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė jis.

Naujajai Seimo valdančiajai koalicijai svarstant atidėti kuro akcizų didinimą, į finansų ministrus deleguojamas Kristupas Vaitiekūnas tikina, jog tai galėtų būti taikoma nebent dyzelino akcizams.

Kandidatas į finansų ministrus Kristupas Vaitiekūnas sako nepritariantis „Ignitis grupės“ akcijų išpirkimui iš privačių investuotojų. „Šiame etape nepritariu, nematau tam argumentų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis. Valstybei išpirkti visas „Ignitis grupės“ akcijas siūlo valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė teigia idėją palaikanti, bet pabrėžia, jog dar reikalingos papildomos diskusijos. Šiuo metu valstybei priklauso 74,99 proc.

Prezidento patarėjas Valdas Augustinavičius sako, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda kandidatą į finansų ministrus laiko kvalifikuotu, „labai rimtai“ svarsto jį skirti į šias pareigas. „Prezidento nuomone, kandidatas yra kvalifikuotas, patirtis finansų sektoriuje yra didelė, nuomonė daugeliu atveju turi“, – žurnalistams sakė V. Augustinavičius. „Prezidentas labai rimtai svarsto pono Vaitiekūno kandidatūrą, dar laukia susijusios, kitos informacijos ir tuomet apsispręs“, – pridūrė jis.

Valdantieji toliau stumia didesnius mokesčius gyventojų pajamoms. Užsimoję visas pinigines pajamas sudėti į vieną krūvą ir joms užkrauti progresinius mokesčius, valdantieji grasina didesniais mokesčiais ne tik dirbantiems individualiai, bet ir pagal darbo sutartis, pardavusiems nekilnojamąjį turtą ar vertybinius popierius. Tiesa, politikai dar ginčijasi dėl išimčių – pavyzdžiui, kada mokesčių nedidinti už pašalpas, parduotą būstą ar akcijas.