Ne vienerius metus techninės apžiūros metu užfiksuojamas nepagrįstas ridos sumažėjimas (palyginti su praėjusia technine apžiūra) buvo laikomas nedideliu trūkumu.
Tačiau šis tolerancijos laikotarpis baigsis jau nuo rytojaus, t.y. liepos 8 d.
Taigi, jei techninės apžiūros stotyje kontrolierius nustatys ridos neatitikimą, tai bus laikoma dideliu trūkumu ir teigiamos išvados negausite, t.y. kontrolierius parašo ant vadinamojo „žalio lapo“ nepadės.
Tai taip pat reiškia, kad jei vėliau problemos neišspręsite, su tokia transporto priemone dalyvauti eisme negalėsite.
Dėl ridos neatitikimo galios tam tikra išimtis
Apie naujus pokyčius, su kuriais jau netrukus susidurs vairuotojai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovas Simonas Mažionis ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas.
Pašnekovo S. Mažionio teigimu, atliktos analizės atskleidė, kad dabar dėl ridos neatitikimų nukenčia ne tik vairuotojai, bet nuostolius patiria skirtingos bendrovės, pavyzdžiui, draudimo įmonės.
„Per metus pinigine forma fiksuojami milijardus eurų siekiantys nuostoliai, kuriuos patiria tiek draudimo kompanijos, tiek patys gamintojai, žmonės, kurie permoka už transporto priemonę“, – sakė pašnekovas.
Dėl šios priežasties LTSA sulaukė rekomendacijų iš kitų institucijų, kad yra reikalinga griebtis papildomų veiksmų, siekiant užkardyti nepagrįstos ridos mažėjimo atvejus.
Tiesa, S. Mažionis sako, kad pagal naująją tvarką bus ir tam tikrų išlygų dėl ridos sumažėjimo atvejų.
„Ridos sumažėjimas bus galimas tada, jei buvo pasiekta maksimali riba, kurią galėjo rodyti odometras, t.y. kai rida pati „peršoko“ automatiškai nuo nulio arba buvo pradėta skaičiuoti [nuo pradžių] po atliktų tam tikrų namų darbų servise“, – paaiškino pašnekovas.
Didžiausios ridos klastojimo aferos fiksuojamos įvežant automobilius
„Transeksta“ atstovas R. Gabartas laidos „Dienos pjūvis“ metu taip pat pasakojo, kad jei žmogus neįsigilina į perkamos transporto priemonės istoriją, tuomet žinia dėl ridos klastojimo gali tapti tikru siurprizu.
Tiesa, jo vertinimu, teigiama tendencija pastebėta per šį 2 metų pereinamąjį laikotarpį.
„Per 2 metus viešojoje erdvėje buvo gana daug apie tai kalbėta ir pasiųsta aiški žinutė – žmonės, žiūrėkite, už brangų daiktą mokate pinigus, pasitikrinkite jo istoriją, kad nenusipirktumėte katės maiše.
Ir pastarųjų metų tendencija rodo teigiamus signalus, panašu, kad pastabas žmonės išgirdo“, – kalbėjo pašnekovas.
Pagal surinktus statistinius duomenis, pasak R. Gabarto, užfiksuotų nepagrįstų ridos mažėjimo atvejų buvo vis mažiau.
Štai 2022 m. tokių atvejų fiksuota apie 6,7 tūkst., 2023 m. tokių situacijų sumažėjo perpus – apie 3 650. O štai 2024 m. ridos mažėjimo atvejų jau fiksuota apie 2,4 tūkst.
„Tikėtina, kad po įstatymo įsigaliojimo su tuo susidurs gerokai mažesnis žmonių skaičius. Žinoma, tokių atvejų tikrai bus“, – svarstė R. Gabartas.
Duomenys apie automobilio ridą turi būti fiksuojami dažniau?
Tiesa, R. Gabartas mano, kad visiškai užkirsti kelią galimiems ridos klastojimo atvejams bus sudėtinga.
„Didžiausios ridos klastojimo aferos įvyksta kertant Lietuvos sieną, t.y. įvežant automobilius iš kitų Europos Sąjungos valstybių.
O jeigu automobilis į Lietuvą įvežamas dar turėdamas galiojančią europietišką techninę apžiūrą, pavyzdžiui, vokišką ar prancūzišką, jis gali tiesiai važiuoti į „Regitrą“, ten automobilį užregistruoti ir legaliai dalyvauti eisme“, – kalbėjo R. Gabartas.
Tokiu atveju iškyla problema, kad Lietuvoje ridos klastojimas yra tarsi legalizuojamas.
Kitaip tariant, tokios transporto priemonės istorija, kuri buvo fiksuota kitoje Europos šalyje, techninės apžiūros metu Lietuvoje nebus vertinama.
„Tikiuosi, kad dabartinis tvarkos pakeitimas yra tik pirmas žingsnis ir bus atliekami kiti veiksmai.
Pavyzdžiui, bus pradedama tikrinti europietiška duomenų bazė ir nesąžiningi automobilių prekybininkai negalės taip paprastai apgaudinėti žmonių“, – vylėsi R. Gabartas.
Jo teigimu, „Transeksta“ atstovai taip pat atsakingų institucijų atstovams taip pat siūlė, kad ridos duomenys būtų fiksuojami kaskart keičiantis automobilio savininkui, draudžiant automobilį arba kiekvieną kartą atvažiavus į servisą, pavyzdžiui, kai atliekamas transporto priemonės aptarnavimas ar kiti remonto darbai.
„Jau ir dabar vyksta diskusijos Europos mastus, kad tie duomenys apie ridos klastojimo atvejus galėtų būti kaupiami. Tai, ko gero, ateityje problemos išsispręs“, – svarstė pašnekovas.
Ką daryti, jei techninės apžiūros stotyje užfiksuojamas ridos sumažėjimas?
LTSA atstovas S. Mažionis taip pat paaiškino vairuotojams, ką reikėtų daryti tada, jei nuo liepos 8 d. techninės apžiūros metu kontrolierius pasakys, kad jūsų automobilio rida yra suklastota.
„Rida turės būti atstatyta į nemažesnę, nei ji buvo fiksuota ankstesnės apžiūros metu. Būdų, kaip tai padaryti, yra įvairių.
Vienas jų – tiesiog kreiptis į transporto priemonių remonto paslaugas teikiančias įmones. Pirmiausia, dėl pačios faktinės ridos nustatymo paslaugos. O tai galima padaryti prisijungiant prie transporto priemonės vidinės diagnostikos sistemos, kuri dar vadinama OBD“, – kalbėjo S. Mažionis.
Pasak jo, jei specialistai tokiu atveju nesunkiai turėtų pamatyti realią ridą. O jei yra neatitikimų – ją pakoreguoti taip, kad duomenys būtų teisingi.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju techninių apžiūrų centruose kontrolierius nustatys tik patį ridos mažėjimo faktą, o pakartotinio patikrinimo metu konstatuos, ar ridos duomenys pakoreguoti teisingai.
S. Mažionis atkreipia dėmesį, kad techninės apžiūros kontrolieriams pateikti atskirų pažymų iš serviso atstovų taip pat nereikės.
Vis tik LTSA atstovas rekomenduoja vairuotojams paprašyti papildomo dokumento, kuris paliudytų, kad transporto priemonei buvo atlikti rida koregavimo darbai.
Toks dokumentas, pašnekovo vertinimu, apsaugotų vairuotojus kilus ginčytoms situacijoms.
„Toks dokumentas iš, pavyzdžiui, remontą atlikusios įmonės, būtų kaip įrodymas, kad transporto priemonės savininkas aptiko ridos klastojimo atvejį, o dabar trūkumas buvo ištaisytas.
Jeigu yra galimybė, naudinga būtų gauti ir OBD nuskaitymo protokolą, kur matytųsi faktinė automobilio rida, iš kur tokie duomenys buvo paimti – ar iš variklio valdymo bloko, ar kt.“, – patarė jis.
S. Mažionis dar kartą primena, kad jei visgi asmenys nuspręstų klastoti, o vėliau ir suteikti vartotojams fiktyvius dokumentus aiškiai apibrėžiamas ir Baudžiamajame kodekse.
„Už tai gresia labai liūdnos pasekmės“, – priminė S. Mažionis.
Pataria, ką daryti, jei ridos sumažėjimas užfiksuojamas nusipirkus automobilį
S. Mažionis sako, kad jei visgi ridos sumažėjimo faktas paaiškėtų jau nusipirkus automobilį iš kito asmens, tokiu atveju pirmiausiai reikia kreiptis į pardavėją.
„Pardavėjui reikėtų pateikti visus faktinius įrodymus apie ridos neatitikimą ir pareikšti pretenzijas dėl nekokybiško daikto įsigijimo.
O jeigu pardavėjas nesutinka išspręsti tokios problemos, gyventojai turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri padėtų išspręsti kilusį ginčą“, – patarė pašnekovas.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, pasak pašnekovo, gali įpareigoti nesąžiningą pardavėją padengti visas remonto išlaidas arba toks daiktas būtų grąžinamas atgal prieš tai buvusiam savininkui, o sumokėti pinigai būtų taip pat grąžinami.
„Transeksta“ atstovai vairuotojams, planuojantiems įsigyti naudotą, Lietuvoje registruotą automobilį, pataria atidžiai panagrinėti TA rezultatų kortelę ir joje esančius įrašus apie ridą.
Be to, gyventojams specialistai primena, kad nemokamai patikrinti transporto priemonės istoriją asociacijos internetinė svetainės „e-paslaugų“ skiltyje „Apžiūros galiojimas ir istorija“.
O jei rida keitėsi per pastaruosius metus keitėsi nelogiška seka, o užfiksuotame techninės apžiūros dokumente skiriasi nuo tos, kuri matoma automobilio prietaisų skydelyje, patariama užduoti atitinkamus klausimus automobilio pardavėjui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
tai tik pradzia
