Europos Komisija inicijavo didelio masto projektą, pagal kurį kiekvieną šalis narė turės sukurti tarpvalstybiniu mastu veikiančią skaitmeninę tapatybės dėklę, kuri dar vadinama skaitmenine pinigine. Ji pakeistų įprastinius fizinius dokumentus.
Naujovė palies ne tik vairuotojus
Informatikos ir ryšių departamento vykdomo projekto „Potential“ vadovė Vilma Misiukonienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad skaitmeninės tapatybės dėklė – tai programėlė, kurią kiekvienas gyventojas savanoriškai galės parsisiųsti į telefoną.
Pasak pašnekovės, tokia programėlė leis pasiekti įvairiausias paslaugas Europos Sąjungos (ES) mastu.
Pavyzdžiui, Lietuvoje jau kurį laiką atliekami bandymai, kaip šios programėlės pagalba veiktų skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas tam, kad būtų galima atsisakyti fizinio dokumento ir ES valstybėse vairuotojo tapatybė būtų iškart atpažįstama.
„Tai iš tikrųjų yra ne tik tavo skaitmeninės tapatybės patvirtinimo priemonė, bet ši programėlė turės dar keletą svarbių funkcijų.
Kitaip tariant, ją bus galima gauti tam tikrus asmens duomenis, kredencialus, diplomą, skaitmeninį pasą ar, pavyzdžiui, žvejo bilietą ir pan.“, – kalbėjo pašnekovė.
Tad jeigu jus Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje sustabdys policija ir paprašys jūsų asmeninių dokumentų, pasak V. Misiukonienės, skaitmeninės tapatybės dėklės pagalba tokius duomenis galėsite pateikti tiesiog naudojantis programėle.
„Ir ketvirta funkcija – kvalifikuotas el. parašas. Galima bus pasirašyti kontraktus ar kitus dokumentus būtent šito instrumento pagalba.
Ir aš manau, kad tai yra labai reikšmingas pokytis. Todėl, kad šita programėlė, skaitmeninė tapatybės dėklė yra skirta ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims“, – svarstė V. Misiukonienė.
Be to, skaitmeninės tapatybės dėklės pagalba, pašnekovės teigimu, taip pat bus galima be vargo kirsti patikros zoną oro uostuose.
„Iš esmės, tai yra tikrai labai svarbus demokratijos instrumentas. Mano giliu įsitikinimu, tokia priemonė ateityje galėtų leisti atiduoti savo balsą rinkimų metu“, – apie galimus pokyčius ateityje kalbėjo ji.
Baudų už eismo taisyklių pažeidimus išvengti nepavyks?
Iki šiol vairuotojai, keliaudami po skirtingas ES valstybes automobiliu, sugeba išvengti administracinės atsakomybės.
Kitaip tariant, jei vairuotojų padarytą Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą kitoje ES šalyje užfiksavo tik kameros, bet nesustabdė tos šalies pareigūnai, labai gali būti, kad baudos išvengsite, t.y. kai kurios valstybės neturi efektyvių mechanizmų, kad išieškotų paskirtą baudą per kitos šalies institucijas.
Vis tik skaitmeninės tapatybės dėklės atsiradimas šią vis dar egzistuojančią spragą, panašu, panaikins.
„Mes prieiname prie naujo požiūrio, kur tam tikras duomenų perdavimas ir sąveikumas bus užtikrintas tarpvalstybiniu lygiu.
Tai šiuo požiūriu, jeigu vairuotojas padarė kažkokį nusižengimą, pavyzdžiui, vairuodamas Vokietijoje, tai tie duomenys atsispindės tam tikrame europiniame registre ir jau galbūt jo teisė bus suspenduota tam tikram laikui. Vadinasi, jis jau kitoje valstybėje galbūt negalės išsinuomoti automobilio.
Šie dalykai, be abejo, jie bus. Tai ne per vieną dieną, tai yra tam tikras procesas“, – kalbėjo V. Misiukonienė.
Pokyčiai lauktų ir perkant vaistus ar vykstant į techninių apžiūrų centrus.
Pašnekovė pasakoja, kad be skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo vairuotojai gali tikėtis ir dar vienos naujovės transporto srityje, pavyzdžiui, važiuojant į techninių apžiūrų centrus.
V. Misiukonienės vertinimu, vairuotojams nereikėtų su savimi vežtis atskirų dokumentų, o pakaktų tik pasinaudoti programėle.
„Visiškai neseniai viename iš mūsų projekto renginių Europos Komisija pristatė naujai ateinantį reglamentavimą, kur mes jau turėsime ne tik skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą, bet ir skaitmeninį, techninį pasą, transporto priemonės pažymėjimą.
<...> Čia bus galima jau pridėti ir transporto priemonės draudimo polisą, matyti jo statusą. Galbūt sveikatos patikrinimą, vairuotojo pažymėjimą. Ir visa tai, kaip visas paketas, galės būti naudojamas transporto sektoriuje“, – apie galimą skaitmenizacijos procesą kalbėjo pašnekovė.
V. Misiukonienė taip pat atkreipia dėmesį, kad ateityje galėtų atsirasti ir el. receptas. O tai, pasak jos, palengvintų gyventojų galimybę įsigyti vaistus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse.
„Paskambinau gydytojui, jis išrašo receptą, nueinu į vaistinę ir nusiperku. Man nereikės [kitoje ES šalyje] eiti pas vietinį gydytoją ir mokėti jam už suteiktą paslaugą, prašyti, kad jis išrašytų vaistų, kurie yra receptiniai“, – kalbėjo pašnekovė.
Kaip pavyzdį pateikia Estiją ir Ukrainą
Tuo metu bendrovės „Nordsecurity“ teisininkė Emilija Beržanskaitė „Dienos pjūvio“ laidoje teigė, kad panašūs pakeitimai jau yra naudojami ir kitose valstybėse.
„Tai tikrai nėra visiška naujovė. Sakyčiau, jau tokių pagrindų esame matę kitose valstybėse.
Šiuo atveju didžiausia naujovė – tarpvalstybinis tokios priemonės naudojimas, kas anksčiau nebuvo užtikrinama, kadangi kiekviena valstybės narė įgyvendino savo kažkokias nacionalines priemones“, – kalbėjo E. Beržanskaitė.
Pašnekovės teigimu, Estija yra viena iš „skaitmeninių lyderių“ šioje srityje, mat panašia programėle naudojasi 98 proc. gyventojų.
„Yra tikrai skiriamas didelis dėmesys saugumui, užtikrinama, kad ta priemonė būtų sukurta saugiai. Tai tikrai, manau, Estija yra geras pavyzdys, kaip ta priemonė veikia. Tačiau tokia priemonė kol kas neveikia tarpvalstybiniu mastu, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje“, – teigė pašnekovė.
Jos vertinimu, didelę pažangą galima matyti ir Ukrainoje.
„Ukrainiečiai irgi nuo 2020 m. turi „Diia“ programėlę, kuria dabar naudojasi apie 50 proc. šalies gyventojų, t.y. apie 22 mln. gyventojų.
Tai skaitmenizuotas, pažangus projektas, o gyventojai programėlės pagalba gali pasiekti 30 skirtingų paslaugų. Pavyzdžiui kreiptis į bankus ir pasiimti paskolą“, – sakė pašnekovė.
Kiekviena ES valstybė, pasak V. Misiukonienės, iki 2026 m. pabaigos privalo rinkai pristatyti bent vieną iš skaitmeninės tapatybės dėklės formų.
Tačiau ji taip pat pastebi, kad šiuo metu yra vėluojama įgyvendinti tokį projektą ES mastu.
„Sakyčiau, pritrūko tokio dėmesio pačioje pradžioje, kai tas reglamentas buvo svarstomas. Bet dabar žinau, kad yra tarpinstituciniame lygmenyje susizgribta“, – kalbėjo pašnekovė.
Visą laidos „Dienos pjūvis“ įrašą galima išgirsti vaizdo įraše, esančiame šio straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
