Kaip ir kasmet, atsakingos institucijos parengė pluoštą įvairių teisės aktų pakeitimų, taip pat pristatė kai kurias naujoves, kurias turėtumėte išvysti jau kitąmet.
Turėsite drausti paspirtukus, žoliapjoves
Seimas priimtu įstatymu įpareigojo galingų paspirtukų ir žoliapjovių savininkus drausti civilinę atsakomybę bei įteisino elektroninę visų eismo įvykių deklaracijos formą.
Naujos draudimo taisyklės galios visoms neregistruojamoms transporto priemonėms, išvystančioms didesnį negu 25 km per valandą greitį, arba iki 14 km, jeigu jos sveria daugiau nei 25 kilogramus. Jų savininkai pareigūnams privalės pateikti galiojantį draudimo liudijimą.
Drausti visas transporto priemones, kurių dabar registruoti neprivaloma, tarp jų – ir elektrinius paspirtukus, galingas žoliapjoves ir kitas – įpareigoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.
Seimas taip pat į įstatymą perkėlė nuostatas, numatančias, kad mažiausia civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 6,45 mln. eurų dėl žalos asmeniui ir 1,3 mln. eurų – dėl žalos turtui. Šios sumos nustatytos kaip maksimalios dėl vieno eismo įvykio.
Parlamentarai, be kita ko, leido draudimo išmoką mokėti ir tais atvejais, kai eismo įvykis įvyksta transporto priemonei stovint.
Sugriežtinti reikalavimai transporto priemonių techninei priežiūrai, remontui, techninei pagalbai
Nuo 2024 m. gegužės 1 d. įsigalios griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto keliamai oro taršai bei transporto priemonių oro kondicionavimo sistemų pildymui fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (F-dujomis).
Taip siekiama mažinti neigiamą šios veiklos poveikį aplinkai, užkirsti kelią nelegaliems ir nekokybiškiems šių paslaugų teikimo atvejams.
Vienas iš svarbiausių pakeitimų – automobilių techninės priežiūros ir remonto įmonėms prieš pildant transporto priemonės oro kondicionavimo sistemą F-dujomis bus privaloma patikrinti šių sistemų techninę įrangą, o nustačius pažeidimą bus draudžiama ją pildyti neatlikus remonto.
Nustatyti reikalavimai naujai paslaugų teikimo formai – techninei pagalbai, kuri teikiama kelyje sugedus transporto priemonei ir išsikvietus jos remontą vykdantį specialistą.
Mažinant aplinkos oro taršą sveikatai pavojingais teršalais, paslaugų teikėjas, suremontavęs ar sureguliavęs transporto priemonių sistemas, detales, kurios daro poveikį išmetamosioms dujoms, turės užtikrinti, kad suremontuotos transporto priemonės išmetamosios dujos atitinka joms nustatytas normas.
Išmatuotų parametrų atitiktį normoms reikės nurodyti transporto priemonės valdytojui išduodamuose dokumentuose.
Transporto priemonėse bus draudžiama įmontuoti išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos veikimą ar veiksmingumą išderinančių dalių, įrangos, komponentų, sistemų.
Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikėjo deklaracija turės būti pateikiama Vieningos gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemai GPAIS (https://www.gpais.eu/) iki paslaugų teikimo pradžios, joje bus galima atitinkamai pažymėti sezonines veiklas.
Veiklą einamuoju laiku vykdančių įmonių deklaracijų suvestinė bus viešai prieinama GPAIS svetainėje, jas taip pat bus galima rūšiuoti pagal deklaracijose pažymėtus atliekamus darbus ir kitus duomenis. Tikimasi, kad tai palengvins tam tikrus darbus atliekančių įmonių paiešką tiek įmonių potencialiems klientams, tie šių įmonių veiklą kontroliuojančioms institucijoms.
Taip pat nereikės pildyti transporto priemonių dalių perdavimo ir priėmimo akto, kaip atskiro dokumento, susijusi informacija bus pateikiama paslaugų užsakymo paraiškoje.
Žadama, kad, įsigaliojus aprašui ir užtikrinus jo reikalavimų įgyvendinimą, bus sudarytos sąlygos efektyviai transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo kontrolei. Tai padės identifikuoti neteisėtai tokias paslaugas teikiančius subjektus bei pritaikyti jiems sankcijas, todėl gerės paslaugų kokybė, bus aiškesnės procedūros.
Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, nauji reikalavimai aplinkos oro apsaugai padės mažinti oro taršą lakiaisiais organiniais junginiais, kietosiomis dalelėmis, azoto oksidais, kontroliuoti neteisėtą katalizatorių, kietųjų dalelių filtrų, darančių poveikį išmetamosioms dujoms, išmontavimą ir taršos kontrolės įtaisų veikimą ar veiksmingumą išderinančios įrangos įmontavimą.
O sugriežtinti reikalavimai transporto priemonių oro kondicionavimo sistemų papildymui F-dujomis padės mažinti klimato šiltėjimą sukeliančių dujų kiekį ir užtikrins, kad šią paslaugą teiks tik kvalifikuoti specialistai techniškai tvarkingai įrangai.
Stabdys ir tikrins tūkstančius automobilių
Nuo 2024 m. sausio Aplinkos apsaugos departamentas įgaliotas keliuose tikrinti automobilių keliamą taršą. Teisės aktų pakeitimai leis aplinkosaugininkams be kitų institucijų dalyvavimo tikrinti ir nustatyti, ar automobiliai viršija numatytas oro taršos normas techniškai tvarkingiems automobiliams ir „čia ir dabar“ panaikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenimis, 2022 m. daugiau nei 50 proc. privalomajai techninei apžiūrai pateiktų transporto priemonių dėl techninės būklės trūkumų iš pirmo karto nepraėjo techninės apžiūros, o iki 10 proc. lengvųjų keleivinių ir lengvųjų krovininių transporto priemonių techninės pažiūros iš pirmo karto nepraėjo dėl aplinkosauginių trūkumų: per didelis dūmingumas, anglies monoksido kiekis, aptiktas eksploatacinių skysčių nuotėkis ir pan.
Tie 10 proc., t. y. apie 78 tūkst. transporto priemonių kažkurį laiką iki techninės apžiūros buvo eksploatuojamos ir dalyvavo viešajame eisme. Tokių automobilių eksploatavimas ne tik blogina oro kokybę, neigiamai veikia sveikatą, kelia grėsmę eismo saugumui, bet ir kelia sąmoningėjančios visuomenės nepasitenkinimą.
Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigaliojus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimams, nuo kitų metų Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai gali be kitų institucijų pareigūnų dalyvavimo keliuose stabdyti ir atlikti operatyvinius transporto priemonių taršos matavimus, tai didina tokių patikrinimų operatyvumą ir mažina kaštus.
Iki pakeitimų atliekant tokias patikras privalėjo dalyvauti policijos pareigūnai ir Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai. Kartu įsigalioja ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai, kurie sustiprins transporto priemonių taršos kontrolę keliuose.
Nustačius, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis viršija ribines vertes arba esant bet kokiam skysčio (payzdžiui, tepalų, kuro) nuotėkiui dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, bus naikinamas privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumento galiojimas ir transporto priemonė nebegalės dalyvauti eisme. Per metus planuojama patikrinti apie 9–15 tūkst. automobilių.
Kaip bus atliekamas tikrinimas:
- transporto priemonė tikrinimui bus stabdomos saugiai, netrukdant kitiems transporto dalyviams;
- transporto priemonę tikrinantis aplinkos apsaugos pareigūnai dėvės tarnybinę uniformą, paprašius turi patekti Aplinkos apsaugos departamento pareigūno pažymėjimą;
- tamsiuoju paros metu pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, vilkės uniformą su šviesą atspindinčiais elementais;
- patrulis bus sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų pareigūnų, stabdys transporto priemonę mojant šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti ir (arba) įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos spalvos švyturėlius;
- teršalų koncentracijų matavimas bus atliekamas pačioje transporto priemonės dujų išmetimo sistemoje (į išmetimo vamzdį įkišus dujų analizatoriaus zondą). Rezultatai bus gaunami matavimo vietoje.
Įsigaliojus pakeitimams, vairuotojams atsiranda atsakomybė stoti stabdantiems pareigūnams, nustatytos baudos už pažeidimus.
Vairuotojai privalo sustoti, jei juos stabdo uniformuotas Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas. Nepaklusus šiam reikalavimui numatyta galima bauda nuo 850 iki 1200 eurų. (Administracinių nusižengimų kodekso (ANK 426 straipsnio 4 dalis);
Už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, ar su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numatyta atsakomybė: asmenims – 100–300 eurų (už pakartotinį 300–500 eurų), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų (už pakartotinį – 600–900 eurų) (ANK 307 straipsnis);
Be oro taršos matavimų bus kreipiamas papildomas dėmesys ar automobilis neteršia aplinkos kitais būdais, pvz.: nevarva tepalai, kuras ar kiti aplinkai pavojingi skysčiai, dėl kurių gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams;
Už aplinkos teršimą pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis ir cheminiais mišiniais nustatytos baudos: asmenims – 60–120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 150–300 eurų, už pakartotinai padarytą pažeidimą – 500–1200 eurų (ANK 244 straipsnis).
Gyventojam primenama, kad jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu 8 700 02022 arba el. paštu [email protected].
Brangs valstybiniai numeriai
Nuo kitų metų sausio 15 d. keičiasi išskirtinių numerio ženklų grupavimas ir jų kainos. Numerio ženklų deriniai yra grupuojami pagal jų populiarumą, o atsižvelgiant į tai, kokiai grupei jie priskirti, yra nustatomas ir jų įkainis. Taip pat nuo kitų metų keisis ir vardinių numerių kainodara. Eilės tvarka išduodamų numerio ženklų kaina nesikeis, rašoma pranešime spaudai.
Valstybiniai registracijos numerio ženklai yra skirti viešajame eisme dalyvaujančių transporto priemonių identifikavimui. „Regitra“ pastebi vis didėjantį vairuotojų norą išsiskirti eisme – sulaukiama vis daugiau prašymų rezervuoti tiek išskirtinius, tiek ir vardinius numerio ženklus.
Nuo kitų metų sausio jie bus pergrupuojami pagal jų populiarumą. Pavyzdžiui, automobilių vairuotojų pamėgti deriniai 888 ar 999 bus perkeliami į aukštesnę grupę, o motociklų ir priekabų deriniai – į žemesnę.
Kaip ir iki šiol, rezervuojami numerio ženklai bus skirstomi į keturias grupes, tačiau nuo kitų metų sausio keisis šių grupių kainos – buvusios 500, 250, 150 ir 75 eurų, atitinkamai keisis į 700, 350, 150 ir 50 eurų. Taip pat keisis ir vardinių numerio ženklų kaina – nuo 1,5 tūkst. eurų iki 2,5 tūkst. eurų.
Atkreiptinas dėmesys, kad eilės tvarka išduodamų numerio ženklų rinkinio kaina nesikeis ir išliks tokia pati – 7,20 Eur.
Išsamiau su numerio ženklų grupėms priskirtų derinių sąrašu galite susipažinti čia.
Nauja tvarka dėl nenaudojamų automobilių
Daugiabučių kiemuose, didelėse stovėjimo aikštelėse ir kitose vietose vis dar galima aptikti be priežiūros paliktų, apgadintų ar pusiau išardytų automobilių. Tokios transporto priemonės ne tik užima vietą, darko vaizdą, bet ir gali į aplinką išskirti kenksmingų medžiagų. Tiesa, vis daugiau tokių transporto priemonių savininkų elgiasi atsakingai ir tvariai – eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP) atiduoda specializuotiems atliekų tvarkytojams ir jas išregistruoja. O nuo šiol tai padaryti bus dar paprasčiau.
Vį „Regitra“ duomenys rodo, kad praėjusiais metais Lietuvoje buvo išregistruoti 172 728 M1 klasės automobiliai. Iš jų daugiau nei 25 tūkst. išregistruoti baigus eksploatavimą ir pranešus apie sunaikinimą. Tai didžiausia dėl šios priežasties išregistruotų automobilių dalis per pastaruosius kelerius metus.
Aplinkosaugos specialistai tikisi, kad niekam nereikalingų ir bet kur paliktų ENTP ateityje matysime dar mažiau. Mat Aplinkos ministerija praneša, kad nuo kitų metų vasario 1 d. bus paprasčiau ir greičiau išduoti pažymėjimą dėl ENTP sunaikinimo ir ją išregistruoti. Gyventojams tereikės perduoti transporto priemonę surinkimo ar apdorojimo įmonei, o kai ši išduos pažymėjimą, transporto priemonė bus automatiškai išregistruota iš Kelių transporto priemonių registro – deklaracijos „Regitrai“ teikti nebereikės.
„Tikimės, kad nauja tvarka paskatins dar daugiau savininkų, turinčių nebevažiuojančių automobilių, tinkamai su jais atsisveikinti, o tai bus naudinga visiems – savo aplinkoje matysime mažiau vaizdą darkančių ir vietą užimančių transporto priemonių ir prisidėsime prie taršos mažinimo“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit.
Pagal ES direktyvą, kuri galioja ir Lietuvai, didžioji dalis ENTP atliekų turi būti panaudota pakartotinai, panaudota bei perdirbta, o teisėtai pašalinti jų galima vos 5 proc. Transporto priemonių atliekų perdirbimas yra itin svarbus, nes taip yra taupomi vertingi gamtos ir energijos ištekliai, o aplinka apsaugoma nuo galimos taršos.
Kaip teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė, vertingiausios automobilių atliekos yra naudoti akumuliatoriai, amortizatoriai, metalai, nes juose yra daugiausiai vertingų medžiagų, kurias galima panaudoti pakartotinai arba perdirbti.
Vairuotojams – nauja staigmena: jūsų pažymėjimai pasikeis neatpažįstamai
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys narės, bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su Europos Komisija (EK), netrukus pradės testuoti skaitmeninės tapatybės priemones, kurios bus atpažįstamos visoje Europoje. Viena jų – skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tai ne tik leis atsisakyti fizinio dokumento ateityje, bet ir palengvins vairuotojo identifikaciją kaskart naudojantis transporto paslaugomis.
Šiandien tik apie 60 proc. Europos gyventojų ir tik dalyje šalių tarpvalstybiniu lygiu gali identifikuoti savo tapatybę skaitmeniniu būdu ir taip lengviau naudotis įvairiomis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis, tokiomis kaip mokesčių deklaravimas, paskolos ėmimas, būsto ar automobilio nuoma ir pan.
EK žada, kad iki 2030 m. 80 proc. ES piliečių turės galimybę naudotis e. tapatybės priemonėmis, kurios bus atpažįstamos bet kurioje ES šalyje, užtikrins asmens duomenų apsaugą bei leis vartotojui pačiam spręsti, kokiais duomenimis dalintis.
VRM su savo įmonėmis, priklausanti ES projekto „Potential“ komandai, į kurią susibūrė dalyviai iš 19 ES šalių ir Ukrainos, vykdys vienos iš šių priemonių, skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo, testavimą. Planuojama, kad naująją ES skaitmeninės tapatybės priemonę Lietuvoje „CityBee“ klientai galės išbandyti jau kitais metais.
„Europiečiams skirta skaitmeninė tapatybė – reikšmingas proveržis skaitmeninių paslaugų rinkoje. Šis sprendimas be papildomų lėšų ir rūpesčių leis mums lengviau naudotis kasdienėmis paslaugomis bet kurioje Europos valstybėje, taip pat ir Lietuvoje.
Tai nereiškia, kad ji pilnai pakeis esamas skaitmenines identifikacijos priemones, tačiau sukurs universalią platformą tiek gyventojams, tiek verslui, siekiančiam savo paslaugas klientams teikti dar patogiau. Testuodama skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą, Lietuva ne tik prisidės prie šio prioritetinio ES projekto, bet ir prie šalies transporto paslaugų gerinimo, nacionalinės skaitmeninės transporto ekosistemos kūrimo“, – sako ES projekto „Potential“ koordinatorė Lietuvoje Vilma Misiukonienė.
„Regitra“ kartu su projekto partneriais testavimo metu vertins, kiek e. vairuotojo pažymėjimas yra patogus klientams. „Esame pasiruošę kartu su partneriais testavimo procesui, ieškoti galimų patobulinimų ir teikti rekomendacijas Europos Komisijai dėl galutinio produkto įgyvendinimo.
Žengiame reikšmingą žingsnį į priekį, kuomet netolimoje ateityje vairuotojams nebereikės fizinio dokumento, o jų tapatybė bus saugiai atpažįstama visoje Europoje. Siekiame efektyvesnių procesų,
klientams naudingų sprendimų, kuriems skaitmenizacija yra būtina. Tikime, kad tai ne tik palengvins vairuotojų gyvenimą, bet ir suteiks jiems didesnę laisvę“, – teigia „Regitros“ generalinis direktorius Vaidas Dominauskas.
Atsižvelgus į rekomendacijas ir ateityje įdiegus e. vairuotojo pažymėjimą, ES gyventojams nebereikėtų turėti fizinio vairuotojo pažymėjimo, o skaitmeninio dokumento sąsajos su nacionalinėmis institucijomis, reguliuojančiomis vairuotojų teises vairuoti, užtikrintų duomenų saugumą, jų perdavimą realiu laiku ir atpažįstamumą visoje Europoje. Tai, anot „CityBee“ atstovų, didelis privalumas ir dalijimosi automobiliais bei transporto nuomos sektoriuose.
„Būdami dalijimosi automobiliais paslaugos pradininkais Baltijos šalyse, nuolatos ieškome inovatyvių paslaugos teikimo būdų. E. vairuotojo pažymėjimas būtų viena iš priemonių, kuri mūsų klientams leistų naudotis paslaugomis paprasčiau, užtikrintų efektyvesnį registracijos procesą bei išplėstų galimybes siūlyti patogesnes paslaugas.
Džiaugiamės, kad galėsime ne tik kurti mūsų klientų patirtį gerinantį sprendimą, bet ir teikti rekomendacijas dėl kuo patogesnio produkto visai Europai“, – teigia „CityBee“.
Rekomendacijas dėl skaitmeninės tapatybės priemonių įgyvendinimo teiks ir kiti projekto dalyviai, kurie testuos jų naudojimą kituose scenarijuose, tokiuose kaip el. valdžios paslaugos, SIM kortelės registracija, banko sąskaitos atidarymas nuotoliniu būdu, elektroninis dokumentų pasirašymas, e. recepto įgalinimas tarpvalstybiniu lygiu.
„Mums svarbu, kad tokiame ambicingame ES projekte dalyvauja ir Ukraina. Tai suteikia išskirtinę galimybę Ukrainai integruotis į ES skaitmeninę rinką pirmiau, nei ji de jure taps pilnateise ES nare, ir čia Lietuva bei kitos ES šalys gali jai padėti“, – teigia V. Misiukonienė.
Naujoji ES skaitmeninės tapatybės dėklė leis kiekvienam asmeniui pačiam kontroliuoti, kokie jo duomenys bus naudojami ir kaip.
Tokios priemones bus tinkamos plačiai naudoti ne tik nustatant tapatybę, bet ir patvirtinant tam tikrus asmens duomenis kaip amžiaus (ne)ribojimas, diplomas, vairuotojo pažymėjimas ir pan., siekiant be ribojimų naudotis viešosiomis ir privačiosiomis skaitmeninėmis paslaugomis visoje ES.
