Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, per 10 šių metų mėnesių iš pažeidimų fiksavimo sistemų į Administracinių nusižengimų registrą įsiregistravo 654 855 greičio viršijimo atvejai, iš kurių 122 816 atvejų, užfiksuoti mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais „PoliScan FM1“ (tai sudaro 18 proc.).
Be to, skelbiama, kad pirmą šių metų pusmetį, palyginti su pernai tuo pat laiku, žuvusiųjų asmenų padaugėjo. Štai iki lapkričio 15 d. nelaimėse šalies keliuose žuvo 135 eismo dalyviai, sužeista 3001. Trejus metus, kai eismas vienaip ar kitaip buvo apribotas ir sustabdytas per pandemiją, netekčių keliuose buvo mažiau.
Už šią gudrybę – baudos
Tačiau pasitaiko tokių atvejų, kai vairuotojai, norėdami išvengti atsakomybės, kaltę suverčia savo šeimos nariui. Pavyzdžiui, viršijus greitį, policijai nurodoma, kad automobilį esą vairavo kitas asmuo.
LKPT atstovė Jorūnė Liutkienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad policija nekaupia duomenų, susijusių dėl minėtų atvejų. Tačiau, pasak jos, kuomet yra įvertinamos visos administracinio nusižengimo aplinkybės, protokolas dažnu atveju vis dėlto neperrašomas pažeidėjo nurodytam asmeniui.
Tiesa, nors minėti atvejai atskirai nėra išskiriami, tačiau už melagystes transporto priemonių savininkams gali būti taikoma griežta atsakomybė ir skiriama bauda.
„Melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimas, melagingos eksperto išvados ar specialisto paaiškinimo teikimas, melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimas ar jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje užtraukia baudą nuo 300 iki 860“, – kalbėjo policijos atstovė.
V. Grašys apie nelaimes keliuose: vis dar mokame per didelę kainą
Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, šiemet iki lapkričio 15 d. eismo įvykių užfiksuota kiek mažiau nei 2019 m. tą patį laikotarpį, tačiau daugiau nei 2020 m., 2021 m. ir 2022 m., žuvo 29 žmonėmis mažiau nei 2019 m. ir 10 žmonių mažiau nei 2020 m., bet 4 daugiau nei 2021 m. ir 28 daugiau nei tuo pat metu 2022 m.
Tik atsakingai ir atsargiai elgdamiesi išvengsime skaudžių netekčių, kurios sukrečia ne tik nukentėjusiųjų šeimas, bet ir visuomenę apskritai.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys pabrėžia, kad nors Lietuva jau pamiršo baisiausius laikus, kai keliuose žūdavo apie 1 tūkst. žmonių, už visų mūsų daromas klaidas keliuose vis dar mokame per didelę kainą: netenkame gyvybės, todėl turime saugoti save ir rūpintis kitais eismo dalyviais.
Vairuotojams primenama apie šiuo metu veikiantį Elektroninių paslaugų portalą, kur gyventojai gali matyti savo padarytus nusižengimus, administracinių nusižengimų bylose pateikti paaiškinimus ir (ar) skundus, o užpildę esančias formas, gali pranešti apie fizinius ar juridinius asmenis, kurie nusižengimo metu valdė jiems priklausančias transporto priemones.
Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai primena, kad vairuotojai privalo važiuoti neviršydami leistino greičio ir išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis.