„Pagrindinis nuogąstavimas yra dėl to, kad neįmanoma atlaikyti tokios patikros ir apgulties nei techniškai, nei iš prekybininkų pusės, nei iš Registrų centro, kuris teikia galimybių paso patikros funkcionalumą“, – BNS sakė R. Vainienė.
Pasak jos, prekybininkai baiminasi ir neramumų, galinčių kilti dėl žmonių nepasitenkinimo.
„Jau yra jautrumas itin išaugęs kaukių dėvėjimui, o kai asmenys negalės įeiti į maisto prekių parduotuves be galimybių paso, labai sunkiai įsivaizduoju, kaip reikės valdyti tuos konfliktus, turime visokių nuogąstavimų, indikacijų, ką sako prekybininkai. Tą žodį riaušės jie pavartojo“, – teigė asociacijos vadovė.
Vyriausybė siūlo, jog žmonės, neturintys galimybių paso, galėtų apsipirkti tik iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto maisto, veterinarijos, optikos parduotuvėse ir vaistinėse, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko.
Anot R. Vainienės, vien penkių didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse, kurios viršija numatytą plotą, lankytojų skaičius kasdien siekia apie pusę milijono. Prekybininkai siūlo, kad leidžiamas plotas be galimybių paso būtų padidintas bent iki 2,5 tūkst. kv. metrų.
R. Vainienė taip pat teigė, kad patikrą turėtų atlikti kontroliuojančios institucijos, taip, anot jos, būtų pasidalinta atsakomybė tarp skiepytis nenorinčių žmonių ir valstybės.
„Jeigu pareiga būtų pačiam pirkėjui numatyta neiti į parduotuves, jei jis neturi galimybių paso, parduotuvėse iškabinant informaciją, kad lankytis galima tik su galimybių pasu, tai kontroliuojančios institucijos tegu tikrina piliečius. (...) Tada nebūtų tų vartų, to butelio kakliuko prie įėjimo ir galėtų tikrinti, ar atvykę asmenys laikosi to reikalavimo, ar ne“, – sakė ji.
Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė BNS sakė, kad Vyriausybės reikalavimai bus įgyvendinami, tačiau nuogąstaujama, kad jie gali sukelti itin didelį žmonių pasipiktinimą ir priešiškumą, kurį teks atlaikyti darbuotojams.
„Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė taip pat teigė, jog baiminamasi konfliktų. Anot jos, dažnai maisto prekių parduotuvė kai kur, ypač regionuose, yra vienintelė, kur žmonės gali nusipirkti maisto prekių.
„Jau su apsauginių kaukių ribojimais mūsų darbuotojai patiria daug streso, nes neatsakingi pirkėjai visą pyktį dėl jų privalomo dėvėjimo išlieja būtent mūsų personalui. Be to, manome, kad tokiam tikrinimui reikės ir papildomų darbuotojų, o tai lems kaštų augimą“, – BNS teigė ji.
Anot jos, baiminamasi, kad visa našta nekristų vien ant verslo pečių, todėl Vyriausybės prašoma priimant sprendimus gerai apgalvoti jų įgyvendinimo detales.
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, jog nėra techninių galimybių, kaip patikrinti žmones. Jei reikėtų samdyti personalą, atsirastų papildomų kaštų.
„Ir nelabai aišku, dėl ko ta kvadratūra būtent tokia. Juk jei parduotuvės erdvios, tai kaip tik daugiau gali priimti pirkėjų, nes jos erdvesnės atstumų laikymosi prasme, o mažesnėse kaip tik žmonės labiau grūdasi“, – BNS sakė D. Ryliškis.
Anot jo, „Norfos“ tinkle yra 152 parduotuvės, iš jų maždaug ketvirtadalis yra iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto.
„Iki“ turi 227 parduotuves, apie 11 jų yra didesnės nei 1,5 tūkst. kv. metrų. „Maximos“ tinkle tokių yra 75 iš daugiau nei 250.
Tuo metu „Lidl“ Lietuvoje turi 56 parduotuves, jų plotas vidutiniškai siekia apie 1,4 tūkst. kv. metrų.
„Politinių sprendimų ar diskusijų nekomentuojame“, – BNS sakė „Lidl Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
Pagrindiniai pakeitimai dėl apribotų paslaugų ir veiklų žmonėms, neturintiems galimybių paso, turėtų įsigalioti nuo rugsėjo 13 dienos.
