„Tai lūžio momentas Lietuvos atsinaujinančioje energetikoje, kadangi pirmą kartą į vėjo jėgainių parkus yra investuojama be valstybės paramos. Akivaizdu, kad Lietuvoje pavyko sukurti ypač patrauklią aplinką energetikos investicijoms”, – pranešime sako Žygimantas Vaičiūnas.
Pasak jo, valstybei tai reikš mažesnę priklausomybę nuo elektros importo, daugiau darbo vietų, didesnes pajamas, o šalies vartotojams pirmą kartą nereikės papildomai mokėti už žaliosios energetikos plėtrą.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino pirmojo technologiškai neutralaus aukciono laimėtoją – juo tapo užsienio kapitalo bendrovė „Windfarm Akmenė One“, kuriai atiteko 0,3 TWh kvota, o jos pasiūlytas nulinis priedas prie biržos kainos reiškia, kad projektas bus vystomas be valstybės paramos.
Pasak ministerijos, tikėtina, kad šios įmonės projektas bus ne vienintelis naujas jėgainių parkas, plėtojamas be valstybės paramos. Išduotų leidimų tokiems projektams bendra galia siekia 290 MW.
Vyriausybė yra patvirtinusi tris AEI aukcionus iki 2022 metų, kiekviename numatyta paskirstyti po 0,7 teravatvalandės (TWh) elektros. Kitas aukcionas vyks gegužę, o dar du aukcionai numatyti 2021 metais ir 2022 metų balandį.
Naujos atsinaujinančių išteklių elektrinės, kurios galėtų pradėti veikti iki 2023 metų, sugeneruotų daugiau nei 1 TWh elektros ir tai patenkintų iki dešimtadalio elektros poreikio Lietuvoje.
Aukcionuose paskirstytas elektros kiekis užtikrins, kad iki 2025 metų gamyba iš AEI gerokai padidės ir pasieks 5 TWh. Tai reiškia, kad ne mažiau nei 38 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros bus pagaminama iš AEI.
Technologiškai neutraliuose aukcionuose gali dalyvauti visos AEI technologijos – saulė, vėjas, biomasė, biodujos, o projektai turi padengti visas prisijungimo prie elektros tinklo sąnaudas ir užsitikrinti balansavimą.
