žygimantas vaičiūnas

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dar kartą patikino, kad Baltijos šalims savaitgalį atsijungiant nuo rusiškos elektros energetikos sistemos ir jungiantis su Europa procesui yra pasirengta, elektros sistema stabili ir veiks nepertraukiamai.

Kol premjeras tyli ir nesako, iš kur paims gynybai trūkstamus milijardus, aktyvumą bando demonstruoti prezidentas. Gitanas Nausėda šią savaitę sukvietė verslo atstovus, kuriems pristatė savo idėjas, kur ieškoti pinigų. Tačiau susitikime nedalyvavo pagrindiniai sprendimų priėmėjai – premjeras ir finansų ministras.  Vis tik įdomu tai, kad kol gynybai pinigų nėra, panašus milijardų kiekis yra suplanuotas skirti vadinamajai žaliajai ekonomikai.

Likus mažiau nei savaitei iki Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su žemynine Europa, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, kad gyventojams tam specialiai ruoštis nereikia. Vis dėlto, anot jo, dėmesį reikėtų atkreipti į galimus dezinformacijos atvejus, skelbia Delfi.lt. „Energijos vartotojams specialiai ruoštis nereikia. Pasiruošė mūsų perdavimo sistemos operatorius. Elektros energijos tiekimas bus užtikrintas tiek sinchronizacijos metu, tiek izoliuoto darbo metu.

Norint paankstinti vieno didžiausių sinchronizavimo projektų – prekybai skirtos jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“– įgyvendinimą, reiklia sutarti su lenkais dėl techninių detalių, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.   „Tai tikrai yra ne tik artimiausių darbų radare, bet jau ir kiekvieną savaitę šiuo klausimu dirbame. Be abejo, tai priklauso nuo Lietuvos ir Lenkijos – tai yra dvišalis projektas, kuris turi regioninę reikšmę.

Užsienio žiniasklaidai skelbiant apie Europos Sąjungos (ES) pareigūnų svarstymus atnaujinti rusiškų dujų pirkimą kaip galimą veiksnį siekiant baigti karą Ukrainoje, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad šiuo metu apie tokius scenarijus neturėtų būti kalbama.  „Tiek rusiškų dujų atsisakymas, tiek apskritai dujų vartojimo mažinimas yra ta kryptis, kur žiūri tiek Europos Sąjungos valstybės, tiek Lietuva.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad šalia būsimos Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ gamyklos Baisogaloje galėtų iškilti saulės, vėjo jėgainės ar kiti energetikos objektai.  Tai jis kalbėjo Vokietijos koncernui trečiadienį pasirašius memorandumą su energetikos grupės „Epso-G“ įmonės „Epso-G Invest“ bei Giraitės ginkluotės gamyklos atstovais – juo įsipareigota gamykloje naudoti žaliąją elektrą, jos kaupiklius bei esant poreikiui – biodujas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas vasarį žada pateikti pasiūlymus, kurie smulkūs ir pažeidžiami elektros vartotojai, priklausantys trečiajam rinkos liberalizavimo etapui, nuo 2026-ųjų toliau galėtų naudotis visuomeniniu tiekimu, kurį užtikrina bendrovė „Ignitis“ ir kurio tarifus nustato rinkos reguliuotojas.  „Iki pavasario sesijos parengsime įstatymo projekto pakeitimus. (...) Tuose įstatymo projektuose ir bus numatytas tam tikras atlaisvinimas.

Antradienį darbą pradėjo paskutinieji Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno suformuotos politinės komandos nariai – viceministrai Edita Gudauskienė ir Airidas Daukšas. Ministerijos teigimu, E. Gudauskienė turi ilgametę darbo patirtį energetikos sektoriuje.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad ministerija labiau linksta keisti antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso sąlygas, o ne jį nutraukti arba tęsti be pakeitimų.  „Linkstame prie to, kad gali būti, kad reikės tam tikrus parametrus pakoreguoti.

Švedijos žiniasklaidai pranešus apie bandymus pažeisti Lietuvą ir Švediją jungiantį povandeninį elektros kabelį „NordBalt“, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas neatmeta, kad tokie pasikartojantys išpuoliai prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje gali būti bandymas kompromituoti vasarį numatytą Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa.  „Be abejo, tokie bandymai pažeisti infrastruktūrą yra platesnio paveikslo dalis.

Seimo konservatorių frakcija antradienį su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu aptars antrojo 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje projekto ateitį bei su juo susijusius ministerijos planus.  Frakcijos seniūno Mindaugo Lingės teigimu, nerimą kelia gruodžio pabaigoje vykusios diskusijos Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje, kur siūlyta stabdyti lapkritį paskelbtą projekto vystytojo konkursą.

Lietuvai siekiant su Latvija ir Estija statyti bendrą naują elektrinę, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas viliasi, kad ji galėtų atsirasti iki 2030-ųjų. Taip jis kalbėjo paklaustas apie galimybę elektrinę statyti pasitelkiant mažos galios branduolinių reaktorių technologiją.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuva Latvijai ir Estijai siūlys  statyti naują elektrinę, kad būtų užtikrinta lanksti elektros gamyba bei energetinis saugumas.  Ministras nedetalizavo, kokioje vietoje ir pagal kokią technologiją galėtų būti vystomas projektas.  „Idealaus sutarimo atveju, jeigu mes pasiektume tokį sutarimą su Latvija ir Estija, tai galėtų būti nauja elektrinė.

Seimui uždraudus naudoti kinišką programinę įrangą didelėse saulės ir vėjo jėgainėse, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žada ieškoti sprendimų skatinti ir buitinius vartotojus į saulės elektrines nediegti šios priešiškos valstybės įrangos, o jau įsirengusius – pasikeisti į nekinišką. „Ieškome tokių sprendimų, kad mes neperkeltume naštos vartotojams.

Saulės energetikos sektoriuje dirbantis verslas įtaria galimą interesų konfliktą dėl Energetikos ministerijos pranešimo, kuriame išskirta įmonės „SoliTek“ produkcija. Šioje saulės modulius gaminančioje bendrovėje anksčiau yra dirbęs ministras Žygimantas Vaičiūnas, praneša portalas lrt.lt. Ketvirtadienį Energetikos ministerija savo tinklapyje pasidalino informacija apie paramą elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti. Kartu su pranešimu buvo pridėta nuotrauka su „SoliTek“ produkcija.

Trečiadienį užfiksavus elektros jungties kabelio Baltijos jūroje pažeidimą, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas akcentuoja, jog elektros energijos perdavimo sistemos operatorius turėtų akyliau įvertinti papildomus generacijos pajėgumus. „Realios grėsmės, netgi nutraukus tokius kabelius, energetiniam saugumui nėra. Tiesiog perdavimo sistemos operatoriai turi akyliau įsivertinti, kokie yra papildomi generacijos pajėgumai“, – LRT radijo laidoje kalbėjo ministras.

Per Kalėdas įvykęs povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros generacijos pajėgumus, sako energetikos ministras.  Žygimantas Vaičiūnas pabrėžia, kad Lietuva neliktų be elektros dėl nutrauktų panašių kabelių.   „Tokios infrastruktūros sugadinimas arba tokių kabelių nutraukimas reikalauja persvarstyti papildomus generacijos pajėgumus.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila antradienį aptarė poreikį stiprinti nacionalinės elektros infrastruktūrą ir nutarė peržiūrėti pasirengimo gamtos stichijoms algoritmus bei kompensacijų mechanizmus. „Stebina, kad proskynų klausimas vis dar yra neišspręstas ir įklampintas biurokratijos liūne, o vasaros audros pamokos buvo neišmoktos.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pirmadienį Briuselyje dalyvaus transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje.  Tai bus pirmasis naujo Energetikos ministerijos vadovo darbinis vizitas.   Kartu su kitais už energetiką atsakingais ministrais Ž. Vaičiūnas aptars bendrijos energetikos politikos veiksmus geopolitinių įvykių kontekste. Taip pat vyks ministrų diskusijos dėl šio sezono šildymo aktualijų, o taip pat geoterminės energijos ateities.

Paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad savivaldybės turėtų konkuruoti dėl šiuo metu gyventojų ir regionų merų kritikos sulaukiančio giluminio branduolinio kuro atliekyno projekto ir siekti šią saugyklą įsirengti savo teritorijose. Politikas naujosios Vyriausybės kadencijoje ketina toliau plėtoti atsinaujinančios energetikos pajėgumus, svarstyti apskaitos sistemos pokyčius gaminantiems vartotojams ir stiprinti strateginių energetikos objektų apsaugą.

Seimo konservatoriams baiminantis, kad dėl kai kurių valdančiosios daugumos narių strigs svarbūs energetikos projektai, paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tvirtina – darbai bus tęsiami. Taip pat jis pabrėžė, kad dėl atsinaujinančios energetikos projektų „nemato galimybės atsitraukti“. „Dėl darbo su Seimu, tai natūralu, kad tęstinumas yra dėl projektų įgyvendinimo, atsinaujinančios energetikos, kaupimo įrenginių, visos sistemos tobulinimo. Nes turime neišnaudotų galimybių.

Paskirtasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad antrojo jūros vėjo parko projektas neturėtų būti įgyvendinamas bet kokia kaina.  Ministras žada siekti, kad lapkritį pakartotinai paskelbtame konkurse dalyvautų bent keli dalyviai ir būtų užtikrinta maksimali jų konkurencija. „Teisine prasme mums užtenka vieno dalyvio.

Kandidatas į energetikos ministrus Žygimantas Vaičiūnas tvirtina, kad kadencijos metu sieks išlaikyti atsinaujinančios energetikos plėtros tempus bei skatinti kaupimo ekosistemos kūrimą. Politikas pastebėjo, kad šiuo metu atsinaujinančios energetikos plėtra stoja dėl biurokratijos, o gebėjimo kaupti elektrą apimtimis Lietuva atsilieka nuo kitų valstybių. „Kalbant apie atsinaujinančią energetiką, be abejo svarbu išlaikyti plėtros tempą.

Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link“ jungties, statybos.   „Pirmiausias ir akcentuotinas darbas yra sinchronizacijos projekto sklandus įgyvendinimas.

Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra žmogus, kuris sudėjo galutinius taškus liberalizuojant elektros energijos rinką Lietuvoje, nors už teikiamus įstatymus balsavo visas Seimas – tiek pozicija, tiek opozicija. Tačiau jis teigia, kad jeigu ne tuometinis politikų drebėjimas, jog aktyvesnis atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas padidins elektros energijos kainą 1-2 centais, dabar turėtume pigesnę elektrą.

Seimo Europos reikalų komitetas ragina Lietuvos Vyriausybę didinti spaudimą Latvijai dėl prekybos elektra su Rusija. Parlamentarai sako įtariantys, kad tokiu būdu į Lietuvos rinką gali patekti Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje pagaminta energija. Komitetas pasiūlė „Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai raštu informuoti Latvijos užsienio reikalų ministeriją pažymint, kad Latvija pažeidė 2018 metų (...) trišalį susitarimą“ dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis.

Kadenciją baigiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pretenduoja tapti Lietuvos generaliniu konsulu Los Andžele, BNS penktadienį patvirtino informuoti šaltiniai. Jo kandidatūrą Užsienio reikalų ministerijos atestacinė komisija turėtų svarstyti artimiausiomis savaitėmis. 38 metų Ž. Vaičiūnas Energetikos ministerijai vadovauja nuo 2016 metų. Prieš tai jis ėjo energetikos atašė pareigas Lietuvos atstovybėje Briuselyje. Sprendimą dėl konsulų skyrimo priima užsienio reikalų ministras.

Po dviejų savaičių bus galima įvertinti, ar Vyriausybės įvestos priemonės duoda efektą siekiant sustabdyti koronaviruso (COVID-19) plitimą, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Nuo kiekvienos priemonės įvedimo praeina dvi trys savaitės, kol ji duoda efektą, vakar Vyriausybėj priimti sprendimai duos efektą po dviejų savaičių, todėl reikia stebėti situaciją“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė Ž. Vaičiūnas.

Dar pavasarį kilus dideliam ažiotažui dėl jausmus pagal biolaukus matuojančio prietaiso kūrimo, sumanytojai sakė, kad „jausmomatis“ padės visuomenei įveikti karantino sukeltą depresiją. Dabar jau kalbama apie antrąjį karantiną, tačiau „jausmomačio“ vis dar nematyti. Biolaukus matuojantis prietaisas, panašu, dienos šviesą išvys dar negreitai – jo kūrimo procesas vis dar yra pirmame etape.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog nauja Baltijos šalių prekybos su Rusija metodika pradėjus veikti Astravo AE užtikrins, kad ši prekyba ne tik nedidės, bet ir mažės. Tai rodo „Litgrid“ atlikti skaičiavimai, o metodiką dar turi patvirtinti reguliuotojas.   „Pirma žinutė, kad mes neturėtume komercinės prekybos su Baltarusija. Antrasis svarbus aspektas yra tai, kad Baltijos šalių elektros prekyba su Rusija maksimaliai galėtų siekti iki 4,2 teravatvalandės per metus.

Energetikos ministras perspėja, kad nepatvirtinusi trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos, Lietuva rizikuotų ne taip efektyviai boikotuoti Astravo elektrą.  Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paprašius „Litgrid“ papildomų duomenų dėl metodikos, Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad jie bus pateikti laiku.   „Litgrid“ pateiks visus atsakymus į užduotus klausimus kaip įmanoma anksčiau, manau, net nelaukiant trečiadienio, galbūt netgi šiandien tai bus padaryta.

Gatvių apšvietimui atnaujinti dvidešimčiai savivaldybių skirta beveik 12 mln. eurų. Dar 14 paraiškų vertinamos, pranešė Energetikos ministerija.  Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad atnaujinus gatvių apšvietimą, savivaldybės taupys elektrą ir mažins išlaidas, gyventojai jausis saugesni.

Baltijos šalių prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodika, kurią ruošiamasi greitu metu tvirtinti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, sulaukė nemažai kritikos. Į metodiką įtraukta kilmės garantijų sistema vadinama neveiksminga, siekiant neįsileisti į Baltijos rinką baltarusiškos elektros. „Būtų labai gerai, kad besidžiaugdami laimėjimais Briuselyje mes vis dėlto žiūrėtume sau po kojomis. Mes dažniausiai šauname patys sau į kojas.

Europos Komisija Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto antrajam etapui skyrė 720 mln. eurų, iš jų Lietuvai skirta 300 mln. eurų. Penktadienį apie tai pranešė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Kaip viskas vyks toliau?  „Džiugi žinia ir pozityviai jaudinantis momentas, nes patvirtintas sprendimas, kuriuo Baltijos šalių antrajam sinchronizacijos etapui skiriama 720 milijonų eurų parama.

Lietuvai pasiryžus nepirkti baltarusiškos elektros, kai tik bus įjungta Astravo atominė elektrinė (AE), gyventojams elektra nebrangs, tikina energetikos ministras.  Žygimanto Vaičiūno teigimu, baimintis brangimo nereikia tiek dėl palyginti menkos baltarusiškos elektros dalies Lietuvos elektros importe, tiek dėl išaugusios elektros gamybos pačioje Lietuvoje. LRT radijui jis teigė, kad Baltijos šalys toliau derasi dėl techninių sprendimų, kaip neįsileisti AE elektros.

Jau nuo kitos savaitės – rugsėjo 21 d. – gyventojai galės teikti paraiškas ir gauti finansavimą nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrinėms įsirengti arba saulės parkuose įsigyti bei seniems šildymo katilams pasikeisti. Teikti paraiškas bus galima visą mėnesį – iki spalio 21 d. Iš viso šiems kvietimams numatyta daugiau nei 20 mln. eurų.  „Tai jau trečiasis kvietimas saulės elektrinėms įsirengti. Gyventojams sukūrėme nuolatines galimybės gauti kompensacijas saulės elektrinėms įsigyti.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pirmadienį dar kartą atkreipė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo dėmesį į netoli Vilniaus baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo problematiką.  Per pokalbį su agentūros generaliniu direktoriumi Rafaeliu Grossiu (Grosiu) ministras akcentavo TATENA tarptautinės misijos ataskaitą, kurioje pateiktos rekomendacijos ir pasiūlymai.

Baltijos šalims vieningai nusprendus nepirkti elektros iš nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės (AE), energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad dėl šio sprendimo Baltarusija kasmet neteks „šimtų milijonų eurų“ pajamų.

Rugpjūčio 7 d. prasidėjo branduolinio kuro krovimas į Baltarusijos atominės elektrinės pirmojo bloko reaktorių, pranešė naujienų agentūra „BelTA“. Agentūra pažymi, kad degalų strypo talpykloje yra 312 skirtingų degalų elementų. Strypų skersmuo 9 mm ir ilgis apie 4 m. Iš viso degalai vienoje kuro strypo masyve sveria 571 kg. Į reaktorių bus įdėta 163 kuro strypų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad už branduolinę saugą atsakinga Tarptautinės atominės energetikos agentūra (TATENA) turėtų atsakingai vertinti politiškai forsuojamą Astravo AE.   „Branduolinė sauga yra aukščiausias „Tatenos“ prioritetas, todėl šiuo atveju ji turi užtikrinti, kad branduolinė sauga Astravo AE nekeltų abejonių ir turėtume atsakymus į klausimus, kurie nėra atsakyti.

Ministrų kabinetas trečiadienį pasitarime susikirto dėl sirų šeimos perkėlimo į Lietuvą – vidaus reikalų ministrę pavaduojančio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus siūlymu tam nebuvo pritarta, tačiau Vyriausybė leido į šalį stovykloms atvykti krepšinio komandoms iš užsienio. „Šiuo atveju, jeigu yra pavaduojantis vidaus reikalų ministras, nėra pritarimo, tai tada, matyt, negalima pritarti“, – teigė premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Lietuvoje grąžinant privalomą kaukių dėvėjimą uždarose erdvėse, premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Vyriausybė kol kas nesvarsto vėl riboti verslo veiklą. Pasak jo, Vyriausybė mano, kad privalomas kaukių dėvėjimas šiuo metu yra pakankama priemonė, bet neatmetė galimybės, jog situacijai pablogėjus, gali būti svarstomi ir kiti žingsniai.

Registrų centrui bus suteiktos papildomos patalpos Vilniaus centre, trečiadienį pranešė premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Toks sprendimas priimtas po incidento, kai dėl užlietų Registrų centro patalpų sutriko daugelio įmonės valdomų sistemų veikla, įskaitant e.sveikatą. Anot Ž. Vaičiūno, Vyriausybė nusprendė suteikti patalpas reikiamai įrangai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje – buvusiuose Lietuvos edukologijos universiteto pastatuose.

Viešųjų pastatų atnaujinimui finansuoti prašoma beveik 100 mln. eurų, nors šiuo kvietimu buvo numatyta mažesnė – apie 24 mln. eurų – ES parama.  Energetikos ministerija praneša, kad per du mėnesius planuojama baigti paraiškų vertinimą ir nustatyti galutinį lėšų poreikį. Kartu ieškoma lėšų visoms pateiktoms paraiškoms finansuoti. „Sukūrėme naują finansinį modelį viešojo sektoriaus pastatams atnaujinti, kuris davė akivaizdų teigiamą rezultatą.

Energetikos ministerija trečiadienį paskelbė kvietimą beveik 4,5 mln. eurų paramai nuotolinėms saulės elektrinėms įsigyti. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžia, kad saulės energetikos plėtra Lietuvoje pastaruoju metu yra sparti – per metus gaminančių vartotojų skaičius išaugo maždaug triskart ir pasiekė beveik 6 tūkst., instaliuotų saulės elektrinių galia padidėjo nuo 30 megavatų (MW) iki 60 MW.

Nesibaigiant ginčams dėl Astravo atominės elektrinės (AE), prezidentas Gitanas Nausėda premjero ir ministrų prašo būti vieningiems ir turėti bendrą poziciją šiuo klausimu. Nors Energetikos ministerijos suderėtas Baltijos šalių susitarimas dėl Astravo AE elektros energijos susilaukė ir užsienio reikalų ministro kritikos strėlių, dabar Vyriausybės nariai unisonu tvirtina, kad dirbs kaip vienas kumštis, o jų svarbiausias tikslas – Lietuvos interesus įgyvendinantis susitarimas su kaimynais.

Lietuvai bandant rasti kompromisą ir susitarti su latviais bei estais dėl Astravo atominės elektrinės (AE) elektros boikoto taisyklių, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva turi pateikti aiškius savo interesus bei juos apginti Europos Komisijoje.    „Su prezidentu turime bendrą poziciją ir tos mūsų pozicijos sutampa.

Lietuvos energetikos ministras viliasi, kad Europos Komisija (EK) priims politinius sprendimus dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės (AE) elektrinės. Pasak Žygimanto Vaičiūno,  Europos Sąjungos įsitraukimo techniniu lygiu nebeužtenka. „Girdint Baltarusijos pareiškimus apie planus paleisti Astravo AE artimiausiais mėnesiais ir žinant, kad europinių streso testo reikalavimai iki šiol nėra įgyvendinti, akivaizdu, kad ES įsitraukimo techniniu lygiu nebeužtenka.

Vasaros atostogų sezonui jau prasidėjus, Lietuvai tenka sukti galvą, kaip po pandemijos pritraukti į šalį atvykti kuo daugiau turistų. Užsienio keliautojams mūsų šalis ketina kompensuoti kas trečią nakvynės naktį. Tikimasi, kad toks neįprastas pasiūlymas padidins Lietuvos populiarumą tarp keliautojų.