žygimantas vaičiūnas

Laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako esąs pasirengęs svarstyti galimybes naujoje Vyriausybėje dirbti kaip „aušriečių“ deleguotam ministrui. Visgi, politikas priduria turintis savo programinių punktų, kuriuos norėtų įgyvendinti, todėl tikisi apie tai padiskutuoti su jį deleguoti norėsiančios partijos atstovais.

Paskirtajai premjerei Ingai Ruginienei pareiškus, kad bus ieškoma galimybių, kaip valstybei išpirkti jos kontroliuojamos „Ignitis grupės“ akcijas iš privačių valdytojų, laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad dėl to nereikėtų daryti radikalių ir skubių sprendimų.  Jis sutiko, kad „Ignitis grupės“ valdymas yra jautrus visuomenei klausimas, tačiau teigė, kad jį galima galima kontroliuoti ir kitais būdais.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) susitarus dėl 15 proc. muitų tarifo importui iš Europos Sąjungos (ES), pastaroji įsipareigojo per trejus metus investuoti 700 mlrd. eurų į transatlantinių partnerių energetikos sektorių. Ministro Žygimanto Vaičiūno manymu, pažadėti skaičiai gali būti pernelyg ambicingi, tačiau jis tiki, kad įsipareigojimas padės Europai atsitraukti nuo rusiškų išteklių. „Patys skaičiai tikrai yra ambicingi, nes 750 mlrd. JAV dolerių (700 mlrd.

Valstybės valdomos energetikos „Ignitis grupės“ kontroliuojama žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ Latvijoje pradėjo 94 megavatų 66 mln. eurų vertės Varmės saulės parko komercinę veiklą. Parkas veiks rinkos sąlygomis, o jo pagaminama energija papildys vietinę žaliosios elektros energijos pasiūlą. O ar atsinaujinančios energetikos šaltinių netrūksta Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuojame su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad dalį 35 mln. eurų Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ kompensacijos vartotojams svarstoma skirti per paramos priemones.  Pasak ministro, 16 mln. eurų bus skirta advokatų, atstavusių valstybei ginčuose su „Veolia“, išlaidoms apmokėti, simbolinė dalis – paramai Ukrainoje.   „Viena kryptis susijusi su arbitražo procesu ir Lietuvos patirtomis teisminėmis išlaidomis, būtent teisininkams, ta 16 mln. eurų suma.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai reikalaujant pamatyti Energetikos ministerijos sudarytą taikos sutartį su „Veolia“, ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, jog to padaryti neleidžia dar tebevykstantys susiję teisiniai procesai. „Šiuo metu dar tikrai ne“, – atsakydamas, ar konservatoriams parodys pasirašytą taikos susitarimą, sakė Ž. Vaičiūnas. „Ateityje neatmetu tokios galimybės.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako neatmetantis galimybės ateityje leisti opozicijai susipažinti su taikos sutartimi, kurią Lietuva pasirašė su Prancūzijos energetikos grupe „Veolia“.   „Šiuo metu dar tikrai ne (neleisime susipažinti – BNS). Ateityje neatmetu tokios galimybės, nes dabar dar vyksta procesas. Rytoj (ketvirtadienį – BNS) kaip tik einu į konservatorių frakciją (Seime – BNS), tai aptarsime klausimą“, – žurnalistams trečiadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikisi, kad Lietuvos Vyriausybės ir Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ taikos sutartis, kuria baigti beveik dešimtmetį trukę teisminiai ginčai, pagerins Vilniaus ir Paryžiaus diplomatinius bei ekonominius santykius. Be to, ji yra vienas iš elementų sprendžiant ir dvišalius gynybos klausimus. „Jis (ginčas su „Veolia“ – BNS) neabejotinai buvo svarbus Lietuvos ir Prancūzijos dvišaliuose santykiuose.

Tarptautinė energetikos agentūra kaltina Lietuvą per didele tarša iš transporto. Su Lietuvos vadovais susitikęs agentūros vadovas ragina Lietuvoje didinti registracijos mokesčius taršiems automobiliams ir įvesti naują kasmetinį mokestį automobilių savininkams. Energetikos ministras sako tokių planų neturintis, tačiau Vyriausybė agentūros siūlymus didinti mokesčius mašinoms svarstys.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA) rekomenduojant Lietuvai pamažu atsisakyti gaminantiems elektros vartotojams taikomo dvipusės apskaitos – vadinamojo „net metering“ – modelio, sutarus su rinkos dalyviais, siūlymus dėl šių vartotojų apskaitos pokyčių tikimasi pateikti rudenį, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Šių metų pabaigoje baigiant galioti rusiškų gamtinių dujų tranzito į Kaliningradą sutarčiai, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad šiuo metu nėra svarstoma šio susitarimo nepratęsti. Tačiau, pasak jo, ketinama koreguoti numatomus tranzito tarifus.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) pasiūlė elektrą gaminantiems vartotojams įvesti papildomąją dedamąją arba numatyti, už kokią kainą tiekėjai iš gaminančių vartotojų elektrą supirktų. Penktadienį apie žadamus pokyčius pasisakė ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Socialiniame tinkle ministras Ž. Vaičiūnas teigė norintis nuraminti giminančius vartotojus.

Baltijos šalys ir Lenkija pirmadienį Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos Tarybos posėdyje pasirašė memorandumą. Dokumente numatoma, kad šalys keisis informacija ir gerąja praktika bei organizuos bendras pratybas, siekdamos didinti kritinės energetinės infrastruktūros apsaugą ir atsparumą, pranešė Energetikos ministerija. „Kritinės energetinės infrastruktūros apsauga šiandien yra ne tik nacionalinio, bet ir regioninio saugumo klausimas.

Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje po ketvirčio amžiaus pertraukos vėl prasideda statybos. Ten statomas penktas iš kadaise aštuonių suplanuotų agregatų. Jis esą užtikrins Lietuvos elektros sistemos lankstumą ir padės greitai reaguoti į netikėtus svyravimus. O svarbiausia, kad leis sumažinti kainas vartotojams. Tiesa, kiek – nežinia.   Kruonio hidroakumuliacinės elektrinėje driekiasi 4 agregatai, šią savaitę pradėtas statyti penktasis.

Seime svarstant atnaujintas antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko konkurso sąlygas, kuriomis būtų įtvirtintas mažiausiai dviejų aukciono dalyvių reikalavimas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad kitą savaitę siūlymams pritarus Seimui konkursas galėtų būti paskelbtas birželį. „Dabar tikslas yra, kad, patvirtinus šias nuostatas, šiuos patobulinimus, galėtume organizuoti konkursą.

Europos Sąjungai (ES) pasiūlius iki 2027 metų pabaigos nutraukti likusį dujų importą iš Rusijos, Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad šis ilgai lauktas Bendrijos planas reikalingas tam, jog rusiškų dujų lengviau galėtų atsisakyti jas dar naudojančios valstybės.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su tarptautiniais partneriais diskutavo apie būtinybę didinti energetinį saugumą ir atsisakyti rusiškų energijos išteklių, pranešė ministerija. Ministras balandžio 23–24 d. Katovicuose, Lenkijoje dalyvavo Europos ekonomikos kongreso ir Lenkijos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirtoje konferencijoje „Energetinis saugumas ir besikeičiantis regionas“ (angl.

Opozicija neleido energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui ketvirtadienį Seimui pristatyti pataisų, keičiančių kai kurias būsimo antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso sąlygas.  Konservatorius Audrius Petrošius frakcijos vardu paprašė pertraukos iki kito posėdžio. Seimas tam pritarė: už balsavo 32 parlamentarai, prieš buvo 58, o susilaikė šeši.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia sutinkantis, jog Vyriausybė turėtų sustiprinti valstybės valdomos „Ignitis grupės“ vystomo pirmojo Lietuvoje 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko projekto priežiūrą „Kadangi projekto prielaidos buvo vienokios ir jos nesirealizavo realybėje, natūralu, kad šitam projektui reikia stipresnės priežiūros.

Baltijos jūroje planuojant nutiesti didelės galios hibridinę elektros jungtį tarp Vokietijos ir Lietuvos arba Latvijos, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad projektui bus siekiama gauti Europos Sąjungos finansavimą. „Šita jungtis turėtų atsirasti Europos infrastruktūros žemėlapyje. (...) Be abejo, tam yra ilgas darbas, reikia planuoti, reikia įvertinti tiek socialines, tiek ekonomines projekto naudas, tiek projekto kaštus.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia besitikintis, jog vasarą planuojamas iš naujo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursas sulauks bent dviejų dalyvių.  Tai jis sakė Vyriausybei praėjusią savaitę pritarus kai kurių aukciono sąlygų pakeitimams, viena kurių – aukcionas įvyktų, jeigu jame dalyvautų bent du dalyviai. Pakeitimus toliau svarstys Seimas.

Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos energetikos ministrai sutarė dėl didelės galios hibridinės elektros jungties Baltijos jūroje tarp Vokietijos ir Lietuvos arba Latvijos projekto koncepcijos, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas antradienį–ketvirtadienį viešės Vašingtone, kur su JAV administracijos pareigūnais bei energetikos politikos formuotojais aptars galimybes stiprinti bendradarbiavimą.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ Vilniuje atidarė atnaujintą Sistemos valdymo centrą (SVC), kuris leidžia nuotoliu vienoje vietoje valdyti visą šalies didžiųjų dujų perdavimo dujotiekių sistemą. Kaip pabrėžia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, naujasis kritinės infrastruktūros objektas didins Lietuvos ir viso regiono energetinį saugumą.

Valstybės valdomai energetikos grupei „Ignitis grupė“ paskelbus, kad dėl finansavimo sunkumų gali vėluoti pirmojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parkas Baltijos jūroje, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad projekto rizikos nebuvo tinkamai suvaldytos.  „Tikrai girdime tuos signalus dėl projekto rizikų, taip pat dėl projekto atidėjimo.

Stiprinant skirstomąjį tinklą ir siekiant stabilesnio elektros tiekimo gyventojams, Vyriausybė nusprendė 2 tūkst. kilometrų miškingose vietovėse esančių oro linijų per trejus metus pakeisti požeminėmis. Pagal Energetikos ministerijos nutarimą, 2025–2028 metais bus keičiama 10 kilovoltų (kV) įtampos elektros linijų – tai leistų dabartinį oro linijų keitimo kabelinėmis tempą padidinti 3 kartus.

Šių metų pabaigoje baigiantis dujų tranzito per Lietuvą į Rusijos Kaliningrado sritį  sutarčiai, dėl jos pratęsimo bus sprendžiama metų pabaigoje, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.  Jo teigimu, tai nėra tik dvišalis klausimas – dėl jo bus sprendžiama europiniu lygiu.   „Šiuo metu tranzito sutartis yra veikianti, tranzitas vyksta. Po to, be abejo, bus žiūrimi jos pratęsimo galbūt variantai, tai žiūrėsime.

Lietuvai stiprinant kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą, turėtų būti saugomi ir saulės bei vėjo parkai, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Kalbant apie kritinę energetinę infrastruktūrą – turėtume stiprinti apsaugą, susijusią su atsinaujinančia energetika – tiek saulės, tiek vėjo parkais“, – trečiadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.

Lietuvai papildomų saugumo grėsmių, kurios verstų greitinti anksčiau priimtus sprendimus dėl šalies gynybos, nėra, pareiškė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Marius Česnulevičius. Jis taip pat pabrėžė, kad pastaraisiais mėnesiais pilotus klaidinę GPS signalų trikdžiai yra susiję su Rusijos veikla prieš Ukrainą, tačiau nėra specialiai nukreipti prieš Lietuvą.

Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Europa ir Lietuvoje išardžius nebereikalingas linijas su Rusija ir Baltarusija bus atlaisvinta apie 900 hektarų žemės, sako energetikos ministras.  „Šie darbai turi taip pat simbolinę prasmę, bet yra ir praktinių dalykų. Išardžius linijas, nugriovus atramas bus atlaisvinta ir nemažai žemės plotų – maždaug 900 hektarų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, kad, šį savaitgalį Lietuvai pradėsiant elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa, elektros energija šalyje neturėtų brangti. „Brangimo nebus, nes kiek tai susiję su sinchronizacija... Elektros rinka yra dinamiška, kainos svyruoja“, – penktadienį LRT televizijai sakė Ž. Vaičiūnas. „Gyventojui per metus tie kaštai gali sudaryti maždaug tiek, kiek kainuoja vienas arba du puodeliai kavos kavinėje“, – pridūrė jis.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dar kartą patikino, kad Baltijos šalims savaitgalį atsijungiant nuo rusiškos elektros energetikos sistemos ir jungiantis su Europa procesui yra pasirengta, elektros sistema stabili ir veiks nepertraukiamai.

Kol premjeras tyli ir nesako, iš kur paims gynybai trūkstamus milijardus, aktyvumą bando demonstruoti prezidentas. Gitanas Nausėda šią savaitę sukvietė verslo atstovus, kuriems pristatė savo idėjas, kur ieškoti pinigų. Tačiau susitikime nedalyvavo pagrindiniai sprendimų priėmėjai – premjeras ir finansų ministras.  Vis tik įdomu tai, kad kol gynybai pinigų nėra, panašus milijardų kiekis yra suplanuotas skirti vadinamajai žaliajai ekonomikai.

Likus mažiau nei savaitei iki Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su žemynine Europa, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, kad gyventojams tam specialiai ruoštis nereikia. Vis dėlto, anot jo, dėmesį reikėtų atkreipti į galimus dezinformacijos atvejus, skelbia Delfi.lt. „Energijos vartotojams specialiai ruoštis nereikia. Pasiruošė mūsų perdavimo sistemos operatorius. Elektros energijos tiekimas bus užtikrintas tiek sinchronizacijos metu, tiek izoliuoto darbo metu.

Norint paankstinti vieno didžiausių sinchronizavimo projektų – prekybai skirtos jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“– įgyvendinimą, reiklia sutarti su lenkais dėl techninių detalių, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.   „Tai tikrai yra ne tik artimiausių darbų radare, bet jau ir kiekvieną savaitę šiuo klausimu dirbame. Be abejo, tai priklauso nuo Lietuvos ir Lenkijos – tai yra dvišalis projektas, kuris turi regioninę reikšmę.

Užsienio žiniasklaidai skelbiant apie Europos Sąjungos (ES) pareigūnų svarstymus atnaujinti rusiškų dujų pirkimą kaip galimą veiksnį siekiant baigti karą Ukrainoje, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad šiuo metu apie tokius scenarijus neturėtų būti kalbama.  „Tiek rusiškų dujų atsisakymas, tiek apskritai dujų vartojimo mažinimas yra ta kryptis, kur žiūri tiek Europos Sąjungos valstybės, tiek Lietuva.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad šalia būsimos Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ gamyklos Baisogaloje galėtų iškilti saulės, vėjo jėgainės ar kiti energetikos objektai.  Tai jis kalbėjo Vokietijos koncernui trečiadienį pasirašius memorandumą su energetikos grupės „Epso-G“ įmonės „Epso-G Invest“ bei Giraitės ginkluotės gamyklos atstovais – juo įsipareigota gamykloje naudoti žaliąją elektrą, jos kaupiklius bei esant poreikiui – biodujas.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas vasarį žada pateikti pasiūlymus, kurie smulkūs ir pažeidžiami elektros vartotojai, priklausantys trečiajam rinkos liberalizavimo etapui, nuo 2026-ųjų toliau galėtų naudotis visuomeniniu tiekimu, kurį užtikrina bendrovė „Ignitis“ ir kurio tarifus nustato rinkos reguliuotojas.  „Iki pavasario sesijos parengsime įstatymo projekto pakeitimus. (...) Tuose įstatymo projektuose ir bus numatytas tam tikras atlaisvinimas.

Antradienį darbą pradėjo paskutinieji Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno suformuotos politinės komandos nariai – viceministrai Edita Gudauskienė ir Airidas Daukšas. Ministerijos teigimu, E. Gudauskienė turi ilgametę darbo patirtį energetikos sektoriuje.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad ministerija labiau linksta keisti antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso sąlygas, o ne jį nutraukti arba tęsti be pakeitimų.  „Linkstame prie to, kad gali būti, kad reikės tam tikrus parametrus pakoreguoti.

Švedijos žiniasklaidai pranešus apie bandymus pažeisti Lietuvą ir Švediją jungiantį povandeninį elektros kabelį „NordBalt“, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas neatmeta, kad tokie pasikartojantys išpuoliai prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje gali būti bandymas kompromituoti vasarį numatytą Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa.  „Be abejo, tokie bandymai pažeisti infrastruktūrą yra platesnio paveikslo dalis.

Seimo konservatorių frakcija antradienį su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu aptars antrojo 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje projekto ateitį bei su juo susijusius ministerijos planus.  Frakcijos seniūno Mindaugo Lingės teigimu, nerimą kelia gruodžio pabaigoje vykusios diskusijos Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje, kur siūlyta stabdyti lapkritį paskelbtą projekto vystytojo konkursą.

Lietuvai siekiant su Latvija ir Estija statyti bendrą naują elektrinę, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas viliasi, kad ji galėtų atsirasti iki 2030-ųjų. Taip jis kalbėjo paklaustas apie galimybę elektrinę statyti pasitelkiant mažos galios branduolinių reaktorių technologiją.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuva Latvijai ir Estijai siūlys  statyti naują elektrinę, kad būtų užtikrinta lanksti elektros gamyba bei energetinis saugumas.  Ministras nedetalizavo, kokioje vietoje ir pagal kokią technologiją galėtų būti vystomas projektas.  „Idealaus sutarimo atveju, jeigu mes pasiektume tokį sutarimą su Latvija ir Estija, tai galėtų būti nauja elektrinė.

Seimui uždraudus naudoti kinišką programinę įrangą didelėse saulės ir vėjo jėgainėse, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žada ieškoti sprendimų skatinti ir buitinius vartotojus į saulės elektrines nediegti šios priešiškos valstybės įrangos, o jau įsirengusius – pasikeisti į nekinišką. „Ieškome tokių sprendimų, kad mes neperkeltume naštos vartotojams.

Saulės energetikos sektoriuje dirbantis verslas įtaria galimą interesų konfliktą dėl Energetikos ministerijos pranešimo, kuriame išskirta įmonės „SoliTek“ produkcija. Šioje saulės modulius gaminančioje bendrovėje anksčiau yra dirbęs ministras Žygimantas Vaičiūnas, praneša portalas lrt.lt. Ketvirtadienį Energetikos ministerija savo tinklapyje pasidalino informacija apie paramą elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti. Kartu su pranešimu buvo pridėta nuotrauka su „SoliTek“ produkcija.

Trečiadienį užfiksavus elektros jungties kabelio Baltijos jūroje pažeidimą, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas akcentuoja, jog elektros energijos perdavimo sistemos operatorius turėtų akyliau įvertinti papildomus generacijos pajėgumus. „Realios grėsmės, netgi nutraukus tokius kabelius, energetiniam saugumui nėra. Tiesiog perdavimo sistemos operatoriai turi akyliau įsivertinti, kokie yra papildomi generacijos pajėgumai“, – LRT radijo laidoje kalbėjo ministras.

Per Kalėdas įvykęs povandeninio kabelio tarp Suomijos ir Estijos gedimas skatina persvarstyti papildomus elektros generacijos pajėgumus, sako energetikos ministras.  Žygimantas Vaičiūnas pabrėžia, kad Lietuva neliktų be elektros dėl nutrauktų panašių kabelių.   „Tokios infrastruktūros sugadinimas arba tokių kabelių nutraukimas reikalauja persvarstyti papildomus generacijos pajėgumus.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila antradienį aptarė poreikį stiprinti nacionalinės elektros infrastruktūrą ir nutarė peržiūrėti pasirengimo gamtos stichijoms algoritmus bei kompensacijų mechanizmus. „Stebina, kad proskynų klausimas vis dar yra neišspręstas ir įklampintas biurokratijos liūne, o vasaros audros pamokos buvo neišmoktos.