Kaip ir buvo prognozuota, Estijos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo iki 7,9 proc. Nors į eksportą orientuotos pramonės indėlis į BVP pyragą sumažėjo, jos įtaka ir toliau išlieka didžiausia. Tačiau akivaizdu, kad Estijos pramonė jau pajuto neigiamų išorinių ekonomikos tendencijų įtaką. Rugsėjo mėn. parduotos pramonės rezultatai buvo rekordiškai maži - metinis augimo tempas sudarė vos 6 proc., o elektronikos pardavimai per mėnesį smuko apie 48 proc.
Nepaisant įspūdingų ekonomikos augimo tempų, didelė Estijos eksporto priklausomybė nuo Europos rinkų gali lemti žymų ekonomikos augimo tempų sulėtėjimą. Danske bankas prognozuoja, kad 2012 m. Estijos BVP augimas sulėtės iki 3,9 proc. Tačiau yra didelė rizika, kad augimas gali būti ir mažesnis. Didžioji dalis Estijos eksporto keliauja į Švediją ir Suomiją, kurioms prognozuojami tikrai sunkūs metai. Pagrindinį teigiamą stimulą ateinančiais metais turėtų lemti vidaus paklausa. Ilgus metus vykdyta subalansuota fiskalinė politika duoda akivaizdžių dividendų - naujos krizės akivaizdoje Estija gali šiek tiek atlaisvinti „diržus“. Nors, euro zonos skolų krizės kontekste tai nėra pati nerizikingiausia ateities raidos strategija.
Violeta Klyvienė
Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims
