Anot pašnekovų, po karantino bandoma atgaivinti veiklas ir pritraukti daugiau vaikų, todėl atsirado nemažai naujovių, pastebimos naujos tendencijos.
Yra vaikų, kurie renkasi „Anime“ ar „Superherojų“ būrelius, gilina matematikos ar anglų kalbos įgūdžius. Taip pat atsirado užsiėmimų ukrainiečių kalba.
Ir nors pandemijos metu nemažai vaikų priprato sėdėti prie telefonų ar kompiuterių, jų susidomėjimas popamokine veikla nemažėja – kai kur vaikų skaičius neformalaus švietimo programose per metus padidėjo net pusantro tūkstančio.
Jei anksčiau buvo 35 eurai, dabar – 45 ir daugiau
Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose miestuose veikiančio projekto „Smalsusvaikas.lt“ vadovė Kristina Abrutienė atskleidžia, kad neformalaus ugdymo paslaugų teikėjai nuo rugpjūčio vidurio, o didžioji dalis – nuo rugsėjo pradžios, kainas pakėlė apie 20–30 proc. savo siūlomų paslaugų mėnesinio mokesčio.
Ji skaičiuoja, kad jeigu anksčiau daugelio būrelių (net skirtingų sričių) mėnesinis mokestis buvo 35 eurai (8 užsiėmimai per mėn.), tai nuo šio rugsėjo tokie patys užsiėmimai kainuoja 45 eurus ir kartais net daugiau.
„Kainų augimas grindžiamas susiklosčiusia ekonomine situacija, t.y. padidėjusiomis patalpų nuomos, elektros ar kitomis išlaikymo išlaidomis. Nemaža dalis būrelių ar edukacinių veiklų vykdytojų savo patalpų neturi ir jas nuomojasi iš trečiųjų šalių“, – aiškina pašnekovė.
K. Abrutienės teigimu, 2020 ir 2021 m. kainų pokyčio arba visai nebuvo, arba jis buvo tik vienetinėse įstaigose.
Šimtai eurų varžyboms, konkursams ar koncertams
„Smalsusvaikas.lt“ atstovė pasakoja, kad po susiklosčiusios karantininės situacijos neformalaus ugdymo paslaugų teikėjai kaip tik turėjo iššūkį sudominti, pritraukti ir net atgaivinti per karantiną pristabdytas veiklas.
Daugelis jų net persiorientavo ar išplėtė paslaugų spektrą: „Pavyzdžiui, turėjome kelias įmones, kurios po šio laikotarpio kaip papildomą veiklą pradėjo organizuoti vaikų stovyklas.“
Anot pašnekovės, reikia nepamiršti, kad daugelis būrelių neapsiriboja tik mėnesiniais užsiėmimais, bet ir siūlo papildomus individualius užsiėmimus (pvz.: krepšinio, šokių, futbolo, čiuožimo, dainavimo ir kitų, o ypač sporto šakų).
Ji pamini, kad papildomos individualios treniruotės kaina siekia 10–15 eurų ir daugiau už akademinę valandą: „Tad tėvelių išlaidos gali išaugti nuo 35 eurų iki net kelių šimtų per mėnesį, jei skaičiuosime išlaidas varžyboms, konkursams ar koncertams.“
Domėjimasis popamokine veikla vis auga
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, vaikų skaičius Vilniaus miesto muzikos, meno ir dailės mokyklose paskutinius penkerius metus išlieka stabilus.
Anot savivaldybės, 2020 m. ir 2021 m. šias mokyklas lankė 7350 vaikų: „Šiais metais dar duomenis suvedami į Mokinių registrą, bet iš mokyklų pateiktos informacijos galime teigti, kad mokinių skaičius nemažėja.“
O Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Muravjova pasidalina, kaip pastaruosius 7 metus augo vaikų skaičius neformalaus vaikų švietimo programose.
Didžiausias Klaipėdos miesto savivaldybės užsiėmimus lankančių vaikų padidėjimas buvo 2016 m., kai per metus prisidėjo 2532 vaikai.
Visai nemažas lankomumo padidėjimas buvo ir šiais metais – 1551 vaiku daugiau. Tai rodo, kad vaikų susidomėjimas popamokine veikla nemažėja, o tik auga.
Vis tik S. Muravjovos pateiktoje lentelėje galima pastebėti, kad vaikų užsiėmimų teikėjų ir programų skaičius žymiai padidėjo tik 2016 m., o nuo to laiko – arba mažėjo, arba jų skaičius išliko panašus.
Ženklesnis padidėjimas matosi tik šiais metais – buvo skirta 51,3 tūkst. eurų daugiau lėšų, atsirado 12 naujų teikėjų ir 15 naujų programų.
Būrelių padaugėjo iki 15 proc.
K. Abrutienė tikina, kad šiais metais, kai situacija yra daug aiškesnė, o būrelių organizatoriai jau turi ir savas patirtis, būrelių skaičius padidėjo 10–15 proc. nei prieš tai buvusiais metais.
Ji patikslina, kad nemaža šio procento dalis – tų pačių organizatorių siūlomi papildomi nuotoliniai užsiėmimai.
„Sekdami statistinius lankomumo duomenis savo svetainėje jau ne vienerius metus, pastebime, kad didžiausias susidomėjimas būreliais prasideda antrą rugsėjo savaitę, kuomet tėveliai, grįžę į mokyklos ir dienos ritmą, pradeda domėtis popamokine veikla, vaiko išskirtiniais gebėjimais ir papildomu lavinimu.
Antroji banga būna sausio mėnesį, atslūgus švenčių šurmuliui, o dalis vaikų, išbandę save jau rugsėjo mėnesį pasirinktose veiklose, vėl ieško naujų galimybių, pradeda dar kartą domėtis būreliais“, – savo įžvalgomis pasidalina pašnekovė.
Vaikų norai perauga į naujus užsiėmimus
K. Abrutienė įvardija, kad 2022 m. populiariausių pozicijų vis tik neapleidžia sporto būreliai: krepšinis, gimnastika, futbolas ir kitos sporto šakos. Tačiau daug besidominčių ir robotikos užsiėmimais, dainavimu ar grojimu specialiais instrumentais.
Ji priduria, kad taip pat išpopuliarėjo užsiėmimai gabiems vaikams, pavyzdžiui, matematikos ar anglų įgūdžių lavinimas.
Sostinės vaikų ir jaunimo centro (SVJC) komunikacijos specialistė Jūratė Janavičienė sako, kad kiekvienais metais centre atsiranda naujų veiklų: „Jas kuriame, orientuodamiesi į vaikų ir jaunuolių norus bei poreikius.“
Jos teigimu, kasmet ateina jaunų, kūrybingų asmenybių, norinčių dalinis su vaikais savo žiniomis ir patirtimi, o tokie jų norai taip pat dažnai perauga į naujus būrelius.
„Šių metų naujienos – Japonijos šiuolaikinis menas, „Superherojų akademija“, „Anime“, karate, teatro improvizacijos suaugusiesiems, taip pat trys būreliai ukrainiečių kalba: cirko menas, akrobatika ir „Cheerleading“ šokis“, – dėsto pašnekovė.
Ji pastebi, kad vaikai tikrai planuoja ieškoti ir atrasti savo talentus, pasirinkdami įvairiausias veiklas. Pasak J. Janavičienės, didžioji dalis veiklų jau pildosi – vaikai išsiilgę per vasarą savo vadovų ir draugų jau kibo į savo asmeninių savybių tobulinimą.
Vandens sporto šakas renkasi visos amžiaus grupės
SVJC atstovė pasidalina, kad didžiausias vaikų srautas, didžiausias šurmulys centre būna darbo dienomis po pietų (po 15 val.). Tuo metu visi centro minkštasuoliai užimti lūkuriuojančių savo vadovų vaikų, o vėliau šias vietas užima atvykę vaikų pasiimti tėveliai.
„Beje, tėvams ir mamytėms taip pat turime veiklų. Jei tėtis ir mama svajojo išmokti šokti, nerti, dainuoti ar piešti – mes labai kviečiame ir suaugusius“, – ragina pašnekovė.
Ji įvardija, kad ypač populiarios yra vandens sporto šakos – mokymo plaukti ir plaukimo, taip pat povandeninio plaukimo, šuolių į vandenį, vandensvydžio grupėse beveik nebėra laisvų vietų. J. Janavičienė pamini, kad vandens sporto šakas renkasi visos amžiaus grupės: mažyliai (1–5 m. ) su tėvais, vaikai, paaugliai, suaugusieji.
Kalbant apie ikimokyklinukus, šalia mokymo plaukti, anot pašnekovės, ypač populiari keramika, gimnastika, taip pat „Mažųjų atradėjų šeštadieniai“, kuriuose mažieji lipdo, muzikuoja, išbando vis kitas dailės technikas, susipažįsta su raidėmis, skaičiais, anglų kalba, išmoksta plaukti, susiranda naujų draugų.
„Tarp pradinukų tradiciškai populiarus „Jaunasis kulinaras“ – čia, kaip ir baseine, vietos dingsta žaibiškai. Taip pat stalo tenisas, tautinių šokių ansamblis „Ugnelė“, baleto studija „Tip Toe“.
Tarp vyresniųjų moksleivių be plaukimo populiarūs teatro užsiėmimai, tautiniai šokiai „Ugnelė“, šiuolaikinio šokio grupės, vokalinė džiazo grupė „Kivi“, atletinė gimnastika, taip pat vaizduojamieji menai, ypač – šiuolaikinis Japonijos menas, „Anime“, komiksai, akademinis piešimas“, – vardina J. Janavičienė.
