Štai portalo tv3.lt skaitytojas Tomas pasakojo, kad gauna socialinę pašalpą.
„Už dyką pinigų niekas neduoda, turiu už juos atidirbti. Tačiau susirgau, turiu biuletenį, dirbti negaliu.
Kaip bus su pašalpa ir atidirbimu? Ar reikės atidirbti, kai baigsis nedarbingumas. Ar savivaldybė nesugalvos atimti pašalpos, kai negalėsiu už ją atidirbti“, – svarstė vyras.
Sergantiems dirbti nereikia
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas komentavo, kad kai paramos gavėjas jau yra pasitelktas visuomenei naudingai veiklai atlikti, t. y. su veiklos organizatoriumi yra pasirašęs veiklos atlikimo sutartį, veiklos vykdymo laikotarpiu susirgus situacija vertinama individualiai.
„Įvertinus nedarbingumo trukmę ir ligos pobūdį, sutartis gali būti nutraukta. Kaskart kreipiantis dėl socialinės paramos, klausimas dėl pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai sprendžiamas iš naujo“, – vardijo savivaldybės atstovas.
Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Regina Grabauskė irgi tikino, kad asmenims, pateikusiems Medicinos dokumentų išrašą ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, atidirbti nereikia.
Vardijo, ką apskritai nuo darbų atleidžia
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vedėja Aušra Gailiūnienė taip pat komentavo, kad Socialinę pašalpą gaunantys asmenys yra pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti socialinės pašalpos skyrimo laikotarpiui.
„Už kiekvieną mėnesį yra nustatytas tam tikras valandų skaičius. Asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos (jų galiojimo laikotarpiu) visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami.
Jeigu asmenys suserga jau atlikdami veiklą ir liga tęsiasi ilgiau nei savaitę, veiklos valandų skaičius tą mėnesį yra sumažinamas proporcingai sirgtam laikui, o už ligos laikotarpį jiems atlikti veiklos nereikia“, – komentavo savivaldybės atstovė.
Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė komentavo, kad jei visuomenei naudingą veiklą atliekantis asmuo suserga, nedarbingumo laikotarpis įskaitomas į nustatytą visuomenei naudingos veiklos trukmę.
„Visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, nėščios moterys, tėvai ar globėjai, auginantys vaiką iki 3 metų ar vaiką iki 8 metų, kuris negali lankyti švietimo įstaigos dėl gydytojų rekomendacijų ar kitų objektyvių priežasčių. Taip pat atidirbti neprivalo asmenys, slaugantys kitus asmenis, neįgalūs asmenys, gydymo įstaigose besigydantys žmonės, turintys nedarbingumo pažymėjimus ar medicinines pažymas, bei tie, kurių sveikatos būklė pagal gydytojų išvadas neleidžia dalyvauti tokioje veikloje.
Neatidirbę pašalpos negauna
Savivaldybių atstovai skaičiavo, kad pernai šimtai žmonių už pašalpas turėjo dirbti visuomenei naudingus darbus. O tie, kurie nedribo, pašalpų negavo.
Pernai Vilniuje visuomenei naudingai veiklai atlikti buvo kviečiami 112 asmenų, iš kurių 51 veiklą atliko, 8 ją dar vykdo, 14 neatliko dėl pateisinamų priežasčių, o 39 – veiklos neatliko ir dėl to jiems parama nebuvo skirta.
Klaipėdoje per 2024 m. visuomenei naudingai veiklai atlikti buvo pasitelkti 349 asmenys.
Pasak Šiaulių miesto savivaldybės atstovės pernai visuomenei naudingai veiklą atliko 401 asmuo.
2024 metais Panevėžio savivaldybėje visuomenei naudingą veiklą atliko 522 socialinės pašalpos gavėjai.
