pašalpa

Nepasiturintys gyventojai gali prašyti socialinės pašalpos savo savivaldybėje. Didžiausia pašalpa šiemet viršijo 1,7 tūkst. eurų per mėnesį. Už pašalpas gyventojai turi atidirbti visuomenei naudingus darbus. Tačiau savivaldybės atstovai tikina, kad dalį žmonių nuo darbų atleidžia. Pašalpos dydis siekia ir 1,7 tūkst.

Mažai uždirbantiems, nedideles pensijas gaunantiems ar vien tik iš išmokų gyvenantiems lietuviams tam tikrais atvejais savivaldybės kartą per metus gali suteikti tikslinę pašalpą, viršijančią ir 7 tūkst. eurų. Vis tik ne visi žino, kas ir kada dėl jos gali kreiptis. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ viena moteris teigė esanti nedirbanti vieniša mama, už vaiką gaunanti neįgalumo ir socialinę pašalpą, taigi iš viso per mėnesį turinti 900 eurų pajamų.

Vyriausybė nepritaria idėjai bedarbiams priskirti ir individualių įmonių bei mažųjų bendrijų, kurioms yra inicijuotas likvidavimas, savininkus ir narius. Šią savaitę posėdžiavęs Ministrų kabinetas nepritarė gegužę opozicinės Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų Tomo Tomilino ir Lino Kukuraičio įregistruotiems Užimtumo įstatymo pakeitimais, kuriais siūloma tokiems asmenims suteikti teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Sunkiai besiverčiantiems gyventojams turėtų padėti savivaldybės, kurios tam tikslui gauna visų mokesčių mokėtojų pinigus. Parama suteikiama atsižvelgiant į gyventojų ir jų šeimos narių pajamas. Pasitaiko atvejų, kuomet savivaldybės darbuotojai atvyksta į namus patikrinti, paramos prašančių žmonių, gyvenimo sąlygas ar suskaičiuoti šeimos narius. Patikros sulaukė ir portalo tv3.lt skaitytoja Kristina iš Kauno. Ji pasakojo, kad neseniai lankėsi savivaldybėje dėl socialinės pašalpos.

Seimui birželio mėnesį nepritarus siūlymui dvigubai – nuo 440 iki 880 eurų padidinti laidojimo pašalpą, parlamentui vėl siūloma svarstyti šį klausimą.

Grupė Seimo narių siūlo dvigubai didinti laidojimo pašalpą. Pagal jų parengtą įstatymo projektą, laidojimo pašalpa siektų nebe aštuonis, o 16 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio sumą. Šiuo metu BSI sudaro 55 eurus, tad minėta išmoka vietoj 440 būtų 880 eurų. Projekto rengėjai tvirtina, kad dabartinė išmoka yra per maža, mat vidutiniškai laidotuvių išlaidos sudaro apie 1,7–2 tūkst. eurų.

Su finansiniais sunkumais susidūrę, o kartais net jokių finansinių bėdų neturintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybę ir gauti pinigų. Įvairios vienkartinės pašalpos gali siekti iki 2 tūkst. eurų, o joms gauti, kartais užtenka tik pažymos apie amžių. Kiekvienoje savivaldybėje pašalpų skyrimo sąlygos, o kartais net jų pavadinimai yra skirtingi. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje gyventojai gali kreiptis dėl socialinių, vienkartinių, tikslinių, sąlyginių, periodinių pašalpų.

Gyventojai, norintys gauti socialinę pašalpą, visus duomenis apie savo turtą turi pateikti savivaldybėms. Jų specialistai tikrina žmonių banko sąskaitas, skaičiuoja, kiek jie turi nekilnojamo turto (NT), žemės, automobilių ir kitų brangių daiktų. Jeigu žmogus, gaudamas pašalpą, įsigijo brangų pirkinį, jo turtas vertinamas iš naujo ir išmokų jis gali netekti. Gyventojai piktinasi, kad vertinami jų pirkiniai Gyventojai piktinosi tokia tvarka socialiniame tinkle.

Įvairioms frakcijoms atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo dvigubai – nuo 440 iki 880 eurų padidinti laidojimo pašalpą. Jeigu Seimas pritartų Seimo nario socialdemokrato Liudo Jonaičio inicijuotoms Paramos mirties atveju įstatymo pataisoms, laidojimo pašalpa didėtų nuo 8 iki 16 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio.

Didžiojoje Britanijoje beveik 20 metų gyvenanti lietuvė vos negavo širdies smūgio perskaičiusi „Sodros“ laišką, kad per mėnesį turi jai grąžinti 34 tūkstančius eurų, nes neteisėtai gavo išmoką. Moteris sovietmečiu dirbo gamykloje su acetonu, todėl turėjo teisę gauti kompensaciją už kenksmingas sąlygas. Tačiau ši kompensacija priklauso tik gyvenantiems Lietuvoje. Moteris sako nežinojusi, kad emigravusi kompensaciją praranda.

Susiduriantys su su sunkumais Lietuvos gyventojai turi galimybę pasinaudoti finansine pagalba. Ji leidžia ne tik sutaupyti būsto šildymui, renovacijai, geriamam ar karštam vandeniui, bet ir padeda išgyventi, jei mėnesio pajamos yra mažesnės nei 135–246 eurai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad skirtingais gyvenimo atvejais valstybė teikia šalies gyventojams socialinę paramą ir socialines paslaugas.

Sotesnio gyvenimo pensijoje siekusi penkių vaikų mama iš Širvintų rajono gavo valstybės antausį. Moteris padirbėjo kelerius metus Didžiojoje Britanijoje, tačiau vos jai buvo paskirta apie 90 eurų britiška pensija, „Sodra“ jai nustojo mokėti šalpos pensiją. Atėmė sveikatos draudimą ir dabar ji net į polikliniką negali nueiti – turės susimokėti.

Vyriausybė nepritaria grupės Seimo narių siūlymui dar labiau liberalizuoti bedarbio pašalpų mokėjimą. Tokia jos išvada bus teikiama Seimui.  Dalis parlamentarų siūlo kai kuriems bedarbiams leisti kelis mėnesius gauti išmokas ir dirbti, o priešpensinio amžiaus bedarbiams pašalpų mokėjimą pratęsti dar keturiems mėnesiams ir jas mokėti 15 mėnesių vietoj devynių. Dabar jiems galima pratęsti mokėjimą dviem mėnesiams.

Nepasiturintiems gyventojams savivaldybės moka socialines pašalpas, kurių dydis gali siekti daugiau nei 200 eurų per mėnesį. Tačiau už jas savivaldybės prašo nudirbti visuomenei naudingus darbus. Tai gali būti aplinkos tvarkymas ar pagalba švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose. Taip pat savivaldybės vardija pašalpų gavėjus, kuriems taikomos išimtys ir jiems dirbti nereikia.

Seimas spręs, ar dar labiau liberalizuoti bedarbio pašalpų mokėjimą.  Siūloma kai kuriems bedarbiams leisti kelis mėnesius gauti išmokas ir dirbti, o priešpensinio amžiaus darbo netekusiems žmonėms pašalpų mokėjimą pratęsti dar keturiems mėnesiams ir jas mokėti 15 mėnesių vietoj devynių. Dabar jiems galima pratęsti mokėjimą dviem mėnesiams.   Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti tokias grupės parlamentarų siūlomas Užimtumo įstatymo pataisas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sklaido plačiai paplitusį stereotipą, kad socialinę paramą gaunantiems asmenims „neapsimoka“ dirbti. Priešingai. Šiuo metu veikianti socialinės paramos sistema kaip tik skatina grįžti į darbo rinką, nes asmeniui įsidarbinus, jam mokama papildoma socialinė pašalpa, t.y. asmens pajamos didėja. Per dešimtmetį tokių žmonių padaugėjo 2 kartus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Dirbti apsimoka.

Nepasiturintiems šalies gyventojams šį mėnesį vėl dalijami maisto paketai. Dar vieną kartą parama bus dalijama gruodžio mėnesį ir tai bus paskutinis kartas, kai „Maisto bankas“ vykdys tokią akciją, nes baigėsi europiniai pinigai. O prašančiųjų maisto – gerokai daugiau nei praėjusiais metais – net 60 tūkstančių. Marijampolietė Ženia sako jau laukusi žinios, kada bus dalijami maisto paketai. Senjorė nuogąstauja, kad pensija nedidelė, tad nemokami maisto produktai labai praverčia.

Mirus artimam žmogui, gali atsirasti klausimų, ką tokiu atveju daryti bei į kokias institucijas kreiptis. „Sodra“ pateikė keletą patarimų, ką tokiu atveju daryti.   Laidojimo pašalpą moka miestų ir rajonų Socialinės rūpybos skyriai. Tai vienkartinė pašalpa mirusiojo laidojimui, todėl ir išmokama faktiškai laidojusiam asmeniui. Jos dydis – 320€. Išmoka išmokama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi.

Kitąmet pensijos augs dešimtadaliu, štai vidutinė senatvės pensija padidės apie 70 eurų. Tai žada socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Tačiau infliacijos nukamuotus senjorus ir tokia suma jau mažai guodžia. 10 eurų didės vaiko pinigai, o vaikams iš daugiavaikių šeimų – po 16 eurų. Ministrė tvirtina, kad didina tiek, kiek leidžia biudžetas.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta. Darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Anot darbdavių, jiems neretai tenka išgirsti kvailų darbuotojų pasiteisinimų. Tokių, kaip, pavyzdžiui, dar vienos to paties vieną kartą jau anksčiau „palaidoto“ artimojo laidotuvės.

Sostinėje „Maisto bankas“ atidarė pirmąją Lietuvoje, o gal net visoje Europoje, maisto atiduotuvę. Joje vargingai besiverčiantys Vilniaus ir Vilniaus rajono gyventojai maisto produktų gali gauti nemokamai. Tiesa, bet kas iš gatvės ten nepateks – maistas dalijamas tik nepasiturintiems. „Maisto banko“ parduotuvė atrodytų įprastai – yra lentynos, prekės, darbuotojai, tačiau yra vienintelis skirtumas – nėra kasos aparatų. Tai pirmoji šalyje maisto atiduotuvė.

Panevėžio savivaldybė tyčiojasi iš žmonių – taip rėžia sunkiai sergantys, po traumų ar operacijų gyjantys panevėžiečiai. Žmonės piktinasi, kad naują tvarką sumaniusi savivaldybė skurdžiausiai besiverčiančius neįgaliuosius ir rimtų sveikatos bėdų prispaustus žmones paliko be finansinės pagalbos. Nuo pavasario panevėžiečiai, norintys gauti tikslinę pašalpą, yra priversti rinkti čekius ar kitus dokumentus, įrodančius, kokių vaistų ar medicininių priemonių pirko.

Romo istorija kelia šiurpą, kai žuvo žmona jis vienas užaugino 9 našlaičiais likusius vaikus. Deja, tai ne vienintelė vyrą užklupusi nelaimė. Dokumentai, liudijantys apie darbo stažą, prieš keliolika metų sudegė, todėl Romas jau 13 metų negauna valstybinės pensijos. Vargstančiu senoliu susirūpino kaimynas, kuris ir pakvietė „TV Pagalbos“ komandą. Pasak jo, Romas gyvenimu nesiskundžia, tačiau jo gaunama išmoka akivaizdžiai per maža.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad žmonės, šeimos, kurie susiduria su laikinais ar ilgiau trunkančiais sunkumais, finansinės pagalbos gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. SOCIALINĖ PAŠALPA Pašalpa priklauso, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 172,7 Eur.

Skurdas Lietuvoje matomas ne tik kaimeliuose, bet ir didmiesčiuose. Nors vilniečiams badauti netenka, o darbų yra, tačiau kainoms šovus į kosmines aukštumas, jie taip pat priversti susiveržti diržus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Beveik 2 metų Rokas ir penkiametis Arijus – brangiausia, ką turi netoli Vilniaus, Riešėje gyvenančios Julijos Janušienės šeima. Daugiausia šeimos išlaidų taip pat skiriama jiems, tiksliau – jų privačiam darželiui.

Rimtų sveikatos bėdų prispausti panevėžiečiai pasipiktinę nauja savivaldybės tvarka tikslinei pašalpai gauti. Iki šiol neįgalieji, sunkiai susirgę ar gyjantys po traumų ar operacijų kartą per metus galėdavo gauti iki 500 eurų siekiančią tikslinę pašalpą. Nuo šiol savivaldybė iš žmonių reikalaus įrodymų, ką žmogus pirko ir kiek išleido savo sveikatos gerovei. Ir tik pateikę čekius ar kitus dokumentus žmonės galės tikėtis pašalpos.

Žmogui mirus, jo artimieji gali kreiptis dėl įvairių pašalpų ar pensijų. Vienos mokamos periodiškai iki gyvos galvos, kitos – trumpiau. Taip pat yra ir vienkartinės, skirtos kūnui iš užsienio pargabenti, taip pat laidotuvėms ar nelaimingam atsitikimui darbe atlyginti. Kreipiantis laiku, paveldėtojai gali gauti mirusiajam priklausiusią, bet dėl mirties neišmokėtą ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo išmokos sumą.

Išaugus vilniečių, besikreipiančiųjų dėl šildymo, vandens kompensacijų ir pašalpų, srautams sostinės gyventojai jas galės užsisakyti savarankiškai telefonu, ketvirtadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. Savivaldybė BNS nurodė, jog lyginant 2021 metų laikotarpį nuo rugsėjo 1 iki spalio 19 dienos su 2022-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, besikreipiančiųjų dėl kompensacijų skaičius išaugo tris kartus.

Sugedo internetinė pašalpų sistema, per kurią savivaldybės skirsto pašalpas ir šildymo kompensacijas. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės, sistema nebeatlaiko didžiulio pinigų prašytojų srauto. Ministerija sistemą žada vėl paleisti tik kitą savaitę, o savivaldybės jau perspėja, kad gyventojams gali tekti ir po kelis mėnesius laukti kai kurių kompensacijų ir pašalpų. Dėl šio chaoso Vilniaus meras su ministerija jau svaidosi abipusiais kaltinimais.

Tikriausiai daugelis dirbančiųjų žino nerimo jausmą, kai susergama ir taip sunkioje finansinėje situacijoje. Juk susirgus gaunama ligos išmoka – gerokai mažesnė, nei įprasta alga. „Sodra“ atsakė, nuo kuo priklauso ligos išmokos dydis ir kiek procentų algos gauname būdami nedarbingi. Jos specialistai atskleidė, kokia gali būti mažiausia ir didžiausia ligos išmoka bei kaip ją apskaičiuoti. Profsąjungų atstovas įsitikinęs, kad bet kuriuo atveju geriausia ligos išmoka būtų 100 proc.

Iki mokslo metų likus dviem savaitėms, prasideda mokyklinių prekių bumas. Šiais metais mokyklinės reikmės pabrango net iki 40 proc.. Tačiau sunkios finansinės padėties žmonės gali teikti prašymus dėl mokinio reikmių paramos, kuriai šiais metais skirta 7,1 mln. eurų. Pašnekovai atskleidė, kad šiemet mokslo metams buvo pradėta ruoštis anksčiau, nei pernai. Dėl pakeltų tiekėjų kainų, žaliavų trūkumo ir brangaus tiekimo be išimties brango visos prekės.

Jungtinėje Karalystėje (JK) nuo liepos vidurio tiesiai į gyventojų banko sąskaitas pradėtos pervedinėti išmokos, kurių tikslas – padėti išgyventi dėl augančių kainų. Vis dėlto kai kurie žmonės turės užsitikrinti savo teisę šią išmoką gauti, rašo BBC. Kas ir kada gaus šias išmokas? Pranešama, kad iki 650 svarų sterlingų (apie 777 eurų) dydžio mokėjimai bus skirti daugiau negu 8 mln. mažas pajamas gaunančių namų ūkių.

Dešimtys tūkstančių nepasiturinčių gyventojų Lietuvoje gauna pašalpas, tačiau atidirbančiųjų už jas yra kone 5 kartus mažiau. Kai kurie socialinės paramos gavėjai neslepia pasipiktinimo dėl įpareigojimo atidirbti už gautus pinigus. Ministerijos bei savivaldybių atstovai paaiškina, ar asmenys tikrai privalo atlikti papildomą darbą, jeigu gauna pašalpas.

Toliau augant dviženklei infliacijai, vyriausybė antrąkart per metus didina pašalpas. Nuo 11 iki 50 eurų didesnes išmokas gaus dešimtys tūkstančius nepasiturinčių, ar turinčių negalią žmonių. Kitą mėnesį didesnius vaiko pinigus gaus ir šeimos. Kiekvienas vaikas gaus papildomus 7 eurus, o jei gyvena daugiavaikėje šeimoje ar turi negalią – gaus 11 eurų daugiau. Ministrė Monika Navickienė tikina, kad išmokas didina pagal infliacijos lygį ir tiek, kiek leidžia valstybės biudžetas.

Seimui priėmus patikslintą 2022 metų biudžetą ir nuo birželio antrą kartą šiemet padidinus valstybės remiamas pajamas (VRP), socialines pašalpas ir kompensacijas už šildymą galėtų gauti maždaug 21 proc. daugiau gyventojų (31,5 tūkst. daugiau), sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.

Ne visiems vyresniems žmonėms užtenka pensijos pragyvenimui. Tad valdžios atstovai siūlo pensininkams mokėti 13-ąją pensiją. Tačiau šį siūlymą kritikuoja tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek ekonomistai. Anot jų, vienkartinė išmoka – laikinas sprendimas, vietoje jos būtina gerinti socialinės paramos sistemą.

Absurdiški Vyriausybės sprendimai dėl bedarbių armijai mokamų išmokų augina bedarbių gretas, o atlikti net paprasčiausių gatvių šlavėjų darbų nebėra kam. Bedarbiams nebereikia atidirbinėti už gaunamas pašalpas, tad tiek Kėdainiuose, tiek ir šio rajono seniūnijose trūksta elementariausius viešųjų erdvių tvarkymo darbus atliekančių žmonių.

Tėvas 20 metų nieko nenorėjo girdėti apie savo vaikus, tačiau mirus jo sūnui vyras nusprendė grįžti ir paprašyti dalies sūnaus palikimo. Šia situacija domėjosi TV3 laida „Prieš srovę“. Vyras į televiziją kreipėsi pats. Renaldas pasijuto nuskriaustas, kai po sūnaus mirties sužinojo, kad jo mirusio sūnaus sąskaitoje yra pinigų. Vyrą papiktino, kad žurnalistai apie šią susiklosčiusią situaciją nusprendė pasikalbėti ir su jo žmona. „Palaukite, supraskite, ji visus namus atėmė iš manęs.

Per pandemiją darbo netekusi ir pašalpos iš savivaldybės paprašiusi kaunietė sakosi esanti šokiruota, mat gavo pasiūlymą už išmoką atidirbti šluojant gatves. Moteris sako turinti aukštąjį išsilavinimą, todėl neslepia pasipiktinimo. Valdininkų siūlymai pribloškė ir ministeriją – esą karantino metu jų būti negali, o ir veikla turi atitikti žmogaus kvalifikaciją ir lūkesčius. Savivaldybė šią situaciją vadina nesusikalbėjimu, esą Kaune šiuo metu nė vienas gaunantis išmoką jokių veiklų neatlieka.

Panevėžio rajono gyventojas Zenonas Zebkinas yra tituluojamas Lietuvos bedarbių karaliumi. Vyras įtūžęs, nes jam vietos valdžia panaikino esą priklausančią pašalpą. Nesusipratimai įvyko tada, kai Paįstrio seniūnas Z. Zebkinui už pašalpą liepė atidirbti, o pastarajam atsisakius tai daryti pašalpa buvo panaikinta.  Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Nedarbo išmoką per koronaviruso krizę siūloma mokėti daugiau žmonių, nes numatoma sutrumpinti bedarbio pašalpai gauti reikalaujamo darbo stažo trukmę.    Tokią Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisą Seime registravo 12 socialdemokratų.  Kaip BNS sakė vienas pataisų autorių Gintautas Paluckas, taip siekiama padėti žmonėms, kuriems reikalingą stažą sukaupti sutrukdė krizė.

Artimo žmogaus netektis – skaudus išgyvenimas. Žmogus ne tik jaučia didelį dvasinį netekties skausmą, bet ir patiria neplanuotų išlaidų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios išmokos gali būti skiriamos mirus artimam žmogui. Laidojimo pašalpa Netekus artimo žmogaus, skiriama vienkartinė 320 eurų laidojimo pašalpa. Dėl šios vienkartinės pašalpos faktiškai mirusįjį palaidojęs asmuo turi kreiptis per 12 mėn. nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.

Gera žinia klaipėdiečiams, gaunantiems socialinę pašalpą – kartu su įprasta išmoka šį mėnesį juos pasieks papildomi pinigai. Paramą gaus per pusę tūkstančio šeimų.

Trečiadienį Vyriausybė turėtų svarstyti kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusius kitus įstatymų projektus. Nuo jų priklausys, kokio dydžio bus vienkartinė ar mėnesinė išmoka už vaikus, pašalpa mirus, minimali mėnesinė alga (MMA), šalpos pensija ir kitos išmokos. Bene aktualiausia daugeliui yra mėnesinė išmoka vaikams, kuri šiuo metu siekia 60 eurų. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą projektą, kitais metais ši išmoka turėtų didėti iki 70 eurų.

Po Užimtumo tarnybos pasiūlytų 200 eurų siekiančių išmokų bedarbiams darbo paieškoms, seniūnijos neteko viso būrio pagalbininkų, nudirbdavusių svarbiausius aplinkos tvarkymo darbus už pašalpas. Mat jei ieškaisi darbo pusę metų, atidirbinėti nebereikia. Seniūnijoms pritrūkus darbo rankų ministras siūlo kurti laikinas darbo vietas. Kiemsargė Irena su šluota ir grėbliu prižiūri nemažą Panevėžio rajono savivaldybės teritoriją.

Socialinės pašalpos vienoms Lietuvos savivaldybėms – it spąstai, iš kurių merai nesugalvoja kaip vaduotis. Tuo metu kitos savivaldybės džiaugiasi sugriežtinta pašalpų skyrimo tvarka ir jau pamiršo laikus, kai pašalpą gaudavo kone kiekvienas jos paprašęs. Portalas tv3.lt išsamiau pasidomėjo, kaip Lietuvos savivaldybės sprendžia socialinių pašalpų klausimą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Vilnietė Jelena, slauganti po insulto paralyžuotą seserį, negali atsigauti – nors jos seseriai nė kiek ne geriau ir slaugyti ją ir toliau tenka ištisą parą, pašalpa skiriama už globą yra 70 eurų mažesnė nei anksčiau. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teisinasi – naujoji slaugymo pašalpų skyrimo tvarka esą daug objektyvesnė nei buvusi, leidžianti sunkių ligonių būklę ir poreikius įvertinti daug tiksliau ir objektyviau.

Vilniaus Kalvarijos „Carito“ bendruomenė, vėstant orams, sugalvojo naujovę – du kartus per savaitę vargingiau gyvenančius žmones ryte po mišių nusprendė pavaišinti arbata ir sumuštiniais. Juos tepti padeda ne tik „Carito“ savanoriai, bet ir aplinkiniai gyventojai. Kaip sako „caritietės”, prašančiųjų karštos arbatos rudeniop daugėja, ir vis jaunesnių. Vyresni gi prisipažįsta dažniau maisto randantys konteineriuose.

Tik mažai daliai pašalpos gavėjų užtenka valstybės skiriamos paramos sudurti galą su galu, nustatė auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Be to, 6 proc. Užimtumo tarnybos kursus praėję bedarbiai pašalpos gavėjai darbo rinkoje išsilaiko ilgiau nei tris mėnesius.