Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje vienas vyriškis papasakojo, kad neseniai netyčia nutraukė dujų užpylimo žarną ir to nepastebėjęs išvažiavo.
„Po 5 minučių, kai kelyje kitas žmogus parodė, grįžom. Bet operatorė iškart iškvietė policiją, atsiuntė baudą kartu su pabėgimu, nors mes patys grįžome į degalinę.
Jei nesi pastebėjęs, kad dalyvauji, tu nesi pabėgėlis. Kas sąmoningai bėga, tai taip. Tarkime, išlipo, pamatė ir nuvažiavo. O čia situacija tokia, kad aplinkybės paaiškėjo tik išvažiavus, o ne būnant vietoje“, – nepelnytai gauta bauda piktinosi gyventojas.
Vieni komentatoriai buvo įsitikinę, kad nieko čia keisto, mat iš įvykio vietos vyras paspruko: „Tai normalu, kad ir baudą gavote už pasišalinimą iš įvykio vietos.“
Kiti rašė, jog tai neturėtų būti traktuojama kaip pabėgimas: „Juk nepastebėjo – su šlanga gi nevažiuos!“
O likę laikėsi nuomonės, kad nėra skirtumo, ar asmuo pabėgo tyčia, ar ne: „Vis tiek kameros užfiksavo kaip pasišalinimą. Taigi automatiškai kviečiama policija.“
Kuro žarnas nutraukia šimtai klientų
„Circle K“ atstovai nurodė, kad suskystintų dujų pistoletai tinklo degalinėse yra nutraukiami gana retai – vos porą kartų per mėnesį.
Vis tik benzino ir dyzelino pistoletai būna nutraukiami dažniau – apie 15 atvejų per mėnesį. Taigi iš viso per metus apytiksliai gali būti virš 200 tokių atvejų.
Pašnekovų aiškinimu, degalų užpylimo žarna turi specialią nutraukimo movą – būtent ties ta vieta ji ir nutrūksta. Tad viena žarnos dalis lieka automobilio bake, o kita dalis lieka sujungta su užpylimo kolonėle.
Degalinių tinklo „Viada“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovė Šarūnė Kulšytė-Žičkienė atskleidė, kad per metus yra registruojama apie 100 įvykių, kuomet klientai nuvažiuoja pamiršę ištraukti benzino, dujų, dyzelino ar kt. žarną.
„Situacijų būna įvairių. Kartais klientams pasiseka – tiesiog būna nutraukiama nutraukimo mova ir išvažiuojama iš degalinės.
Kartais situacija gali būti blogesnė ir, išsprūdus pistoletui, dėl įtempimo gali būti apgadinti aplinkui esantys daiktai, pvz., degalų užpylimo kolonėlė, automobilis ir pan.“ – pasakojo atstovė.
O degalinių tinkle „Orlen“, pasak atstovės Audingos Kasteckaitės-Kubilienės, nutraukta kuro žarna pasitaiko vos 2–3 kartus per metus.
Ji irgi neslėpė, kad užmiršus ištraukti žarną gali būti apgadinta tiek ji pati, tiek automobilis. Tačiau paminėjo, kad žarna turi vožtuvą, kuris užsidaro ją nutraukus, todėl kuras neišsilieja.
Tyčia ar netyčia – tai priskiriama eismo įvykiui
Anot „Circle K“ atstovų, jei klientas informuoja personalą, kad nutraukė žarną, būna užpildoma eismo įvykio deklaracija.
„Įvykis registruojamas draudiminių įvykių sistemoje ir toliau įvykio padarytą žalą administruoja draudimo bendrovė. Be to, apie įvykį yra informuojama policija, kad šis atvejis būtų oficialiai registruotas“, – aiškino pašnekovai.
Tą teigė ir kitų degalinių tinklų atstovės.
„Mūsų degalinių tinkle tokie atvejai iš karto priskiriami eismo įvykiui ir degalinės darbuotojai pildo eismo įvykio deklaraciją, tad tai priskiriam draudžiamam įvykiui.
Šios situacijos parodo, kad tai visuomet atsitinka netyčia ir nesąmoningai – tą nulemia klientų išsiblaškymas“, – komentavo „Viada“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovė.
Vis tik, jei klientas mato, ką padarė, ir išvažiuoja, „Orlen“ atstovės teigimu, tai yra traktuojama kaip pasišalinimas iš įvykio vietos – iškart yra kreipiamasi į policiją, kuri skiria baudas:
„Priklausomai nuo žalos dydžio – iki baudžiamosios atsakomybės. Tą sprendžia policija.“
Kas mėnesį už kurą nesusimoka mažiausiai 40 vairuotojų
„Viada“ atstovė paminėjo ir tai, kad per mėnesį šimtai šalies vairuotojų dėl skubėjimo ar išsiblaškymo pamiršta susimokėti už degalus.
„Mūsų degalinių tinklas tikrai nėra išimtis. Per mėnesį „Viada“ tinkle Lietuvoje vidutiniškai susimokėti už degalus užmiršta apie 40 vairuotojų. Dauguma jų už degalus nesumoka tikrai ne dėl piktybiškų sumetimų ar nesąžiningumo“, – kalbėjo Š. Kulšytė-Žičkienė.
Ji atskleidė, kad per metus degalinių tinkle yra apie 700–800 atvejų, kuomet dėl tyčinių priežasčių ar užmaršumo yra pamirštama susimokėti už degalus.
„Orlen“ degalinėse, pasak atstovės, klientai už kurą nesusimoka 2–3 kartus per mėnesį: „Klientus randa policija ir jie susimoka.“
Pamirštančių susimokėti už kurą klientų pasitaiko ir „Circle K“ degalinėse. Pasak atstovų, dalis jų patys sugrįžta ir susimoka. O, jeigu degalai lieka neapmokėti, tenka kreiptis į policiją:
„Policijos pareigūnai sprendžia dėl baudų ar kitų poveikio priemonių.“
Pamiršę susimokėti darbuotojai ir pervažiuotos pėdos
„Viada“ atstovė neslėpė, kad užmaršuolių toli ieškoti nereikia: „Juokingiausia, kad kelis kartus policijai yra tekę ieškoti net ir mūsų pačių darbuotojų, kurie plepėdami telefonu išvyko nesusimokėję už degalus.“
Š. Kulšytė-Žičkienė papasakojo, kad net ir vienos didžiausių Lietuvos įmonių apsaugos vadovas susisiekė su „Viada“ darbuotojais, nes pamiršo susimokėti už degalus:
„Klientas tikrai buvo labai susijaudinęs ir pergyveno dėl savo užmaršumo. Vėliau tai prisiminėme kaip tikrai labai juokingą atvejį.“
O vienas nemaloniausių atvejų, anot pašnekovės, buvo tuomet, kai žmogui, bandžiusiam sustabdyti vagį, šis automobiliu pervažiavo jo pėdą.
Pasak jos, dažnai personalui nekyla klausimų, ar tai – pabėgimas, ar nesąmoningas, nepiktybinis užmiršimas susimokėti.
„Piktybiniais atvejais išsyk kreipiamės į policiją, kurie ir atlieka tolimesnį tyrimą. Na, o klientai, kurie išvažiavę iš degalinės supranta, kad nesusimokėjo, dažniausiai operatyviai paskambina degalinės ar skambučių centro numeriu ir informuoja apie nesusipratimą.
Tokiais atvejais geranoriškai kviečiame kaip įmanoma greitai, per kelias valandas, klientus grįžti į degalinę ir sumokėti už įsipiltus degalus. Suprantame, kad visko nutinka, tad minėtu atveju stengiamės profesionaliai ir draugiškai padėti išsiblaškiusiam klientui“, – pasakojo Š. Kulšytė-Žičkienė.
Baudos ir kada už kurą gali prašyti sumokėti iš anksto
„Viada“ atstovė pabrėžė – kai klientas piktybiškai nesusimoka, yra baudžiamas už vagystę pagal įstatymus.
Anot jos, surasti asmenys būna baudžiami 30–300 eurų bauda ir turi sumokėti nuostolį už kurą.
O, jei policijos pareigūnams nepavyksta rasti kaltininko, tas sumas tenka nurašyti į įmonės nuostolius.
„Vis tik klientų ribojimų ar skirstymo degalinėse tikrai nedarome, o ir tam neturime galimybių. Degalinės operatoriai paprastai puikiai mato ne tik degalinės parduotuvės patalpas, bet ir lauko teritoriją.
Tad identifikavę įtartiną atvejį, kuomet klientas akivaizdžiai slepia veidą, stebi kameras, automobilio numerio nėra arba jie – sunkiai įskaitomi, kai pila degalus į bagažinėje, automobilio salone, esančias talpas, degalų pylimus užblokuojame ir prašome padaryti išankstinį apmokėjimą“, – apie tinklo taikomą praktiką pasakojo Š. Kulšytė-Žičkienė.
Susitarė dėl kamerų duomenų su policija
„Viada“ atstovė neslėpė džiaugsmo dėl to, kad policijos pareigūnai profesionaliai tiria šiuos įvykius, renka duomenis ir atlieka analizę.
„Norime paminėti, kad 2020 m. vasario 13 d. policijos departamente vyko susitikimas su degalinių ir prekybos centrų vadovais ar jų atstovais, kurio metu pasirašėme duomenų teikimo ir gavimo sutartis dėl vaizdo stebėjimo kamerų duomenų deklaravimo policijos informacinėje sistemoje.
Džiaugiamės šiuo susitarimu, nes tai leido dar labiau sustiprinti verslo ir teisėsaugos bendradarbiavimą, padėjo dar efektyviau tirti nusikaltimus ir kitokius pažeidimus“, – dėstė pašnekovė.
Ji patikino, kad nepiktybiniais atvejais niekuomet nėra taikomos baudos ar prašoma atlyginti papildomus nuostolius – įprastai klientai susinepatoginę sumoka už degalus ir atsiprašo.
„Neretai gelbsti ir policijos pareigūnai, kurie klientą informuoja apie nesumokėtą sumą ir pasiūlo susisiekti su mūsų bendrove.
Kad klientui būtų patogu ir nereikėtų gaišti laiko, mes visuomet pasiūlome galimybę atlikti bankinį pavedimą į mūsų įmonės sąskaitą arba atvykti į artimiausią degalinę ir susimokėti“, – nurodė Š. Kulšytė-Žičkienė.
