„Taikos metu daugiau kaip 75 proc. mūsų užsienio prekybos vyko būtent jūrų keliais. Per uostus, kurie dabar yra uždaryti arba užblokuoti dėl Rusijos karinės agresijos, buvo pervežama daugiau kaip 90 proc. visų Ukrainos užsienio prekybos krovinių“, – sakė Ukrainos infrastruktūros viceministras Jurijus Vaskovas.
Pasak jo, į Južno, Nikolajevo, Olvijos, Odesos, Černomorsko ir Belgorodo-Dnistrovskio uostus laivai negali įplaukti ir iš jų išplaukti, o uostai prie Dunojaus (Ust-Dunaiskis, Izmailas, Reni) yra atviri, bet pajėgūs aptarnauti ne daugiau kaip dešimtadalį šalies eksporto ir importo krovinių, kurie taikos metu buvo perkraunami visuose šalies uostuose.
„Kol kas negalime tiksliai įvertinti žalos nebekontroliuojamuose savo uostuose, tačiau jau dabar suprantame, kad jie gali siekti dešimtis milijardų grivinų. Nuostolius galėsime tiksliai paskaičiuoti tada, kai atgausime prieigą prie infrastruktūros“, – pabrėžė vicemistras, kalbėdamas apie Rusijos karinės agresijos padarytą žalą Ukrainos uostams.
J. Vaskovas pridūrė, kad sausumos krovinių gabenimo koridoriais – geležinkeliais ir automobilių keliais – Ukraina dabar gali užtikrinti iki 35 proc. eksporto ir importo krovinių pervežimo poreikio.
Krova Ukrainos uostuose pernai, palyginti su 2020-aisiais sumenko 3,8 proc. iki 153,076 mln. tonų, iš viso šalyje per praėjusius pergabenta 619,9 mln. tonų krovinių – 3,3 proc. daugiau užpernai, o krovinių srautai vien tik geležinkeliais augo 2,9 proc. iki 314,3 mln. tonų, automobilių keliais – 16,2 proc. iki 222,6 mln. tonų.
