krova
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „krova“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „krova“.
Klaipėdos konteinerių terminalo krova šiemet augo 12 proc. iki 3,3 mln. tonų
Verslininko Zigmo Petrausko netiesiogiai kontroliuojamo Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) krova pirmąjį pusmetį, palyginti su pernai tuo pat metu, augo 12 proc. iki 3,31 mln. tonų (2,96 mln. tonų).
Sausį–birželį terminale perkrauta daugiau 260,6 tūkst. standartizuotų konteinerių (TEU), arba 9 proc. daugiau nei pernai, penktadienį skelbia KKT.
Krova Latvijos uostuose šiemet sausį – 15 proc. kuklesnė
Per pirmąjį šių metų mėnesį Latvijos uostuose perkrauta apytikriai 3,5 mln. tonų krovinių – 15,3 proc. mažiau nei pernai sausį, pranešė Susisiekimo ministerija.
Birių krovinių krova sumažėjo 1 proc. iki 2,087 mln. tonų. Grūdų ir jų produktų krovos apimtys išaugo 64 proc. iki 875,8 tūkst. tonų, medienos drožlių – 60 proc. iki 311,9 tūkst. tonų, tuo tarpu akmens anglies – sunyko 63 proc. iki 231,7 tūkst. tonų.
Generalinių krovinių srautai sumenko 0,5 proc. iki 1,026 mln.
Krova Lenkijos uostuose šiemet augo 26,5 proc.
Lenkijos jūrų prekybos uostuose per aštuonis šių metų mėnesius perkrauta 92,748 mln. tonų krovinių – 26,5 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba (GUS).
Skystų krovinių srautai augo 21,6 proc. iki 35,284 mln. tonų, iš jų 30,668 mln. tonų sudarė nafta ir jos produktai, kurių krova ūgtelėjo 62,9 procento.
Birių krovinių šiemet perkrauta 25,8 proc. daugiau – 30,45 mln. tonų, vien tik anglies ir kokso krovai ūgtelėjus 45,2 proc. iki 16,034 mln. tonų.
Krovinių iš Kazachstano krova Klaipėdos uoste augo 4,4 karto
Krovinių iš Kazachstano krova Klaipėdos uoste pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, išaugo 4,4 karto (14,5 tūkst. tonų) iki 63,1 tūkst. tonų – tai daugiausia įvairios žaliavos, geležies lydiniai, trąšos, naftos ir maisto pramonės produktai, pranešė uosto direkcija.
Šileika: Klaipėdoje daugėja tuščių konteinerių, tai rodo mažėjančias gamybos apimtis
Klaipėdos terminalo įmonių grupei priklausantis Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) pirmąjį šių metų ketvirtį perkrovė 1,43 mln. tonų krovinių, arba 2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (1,4 mln. tonų).
Tačiau dalis krovinių – tušti konteineriai, kurie kaupiasi Lietuvoje mažėjant gamybos apimtims, todėl neužsipildomi konteineriai eksportui, taip pat mažėja prekių tranzitas per Klaipėdos uostą, pranešė bendrovė.
Jūrų krovos kompanijų asociacijai toliau vadovaus V. Šileika
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentu perrinktas Vaidotas Šileika, trečiadienį pranešė organizacija.
V. Šileika sako, kad uosto kompanijoms aktualių klausimų sprendimas ir palankios sąlygos jų veiklai bus vienas jo prioritetų.
„Sieksime, kad jūrinis verslas turėtų geresnes sąlygas aktyviai dalyvauti teisėkūroje, kad formuojant valstybės transporto ir tranzito politikos tikslus būtų atsižvelgiama į mūsų nuomonę bei siūlymus.
Pagal krovą Klaipėdos uostas pirmauja Baltijos valstybėse
Klaipėdos uostas pagal sausio krovos rezultatus pirmavo tarp Baltijos šalių uostų, o rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, kaip ir anksčiau, išliko ketvirtas, antradienį pranešė uosto direkcija.
Per pirmąjį šių metų mėnesį Klaipėdoje perkrauta 2,77 mln. tonų krovinių – 27 proc. mažiau nei 2022 metų sausį.
Rygos uoste krovinių srautas per metus mažėjo 5 proc. iki 1,78 mln. tonų, Ventspilyje krovinių daugėjo 40 proc. iki 1,58 mln. tonų, Liepojos uoste – 5 proc. iki 581 tūkst. tonų.
Klaipėdos uostas sausį patyrė nuostolį – krova mažėjo 27 proc.
Klaipėdos uostas sausį perkrovė 2,77 mln. tonų krovinių – 27 proc., arba 1,03 mln. tonų mažiau nei 2022 metų sausį.
Šiemet labiausiai mažėjo birių ir generalinių krovinių, tačiau daugėjo skystųjų krovinių, antradienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija.
Birių krovinių – daugiausia trąšų, cukraus žaliavos, durpių sausį perkrauta beveik 900 tūkst. tonų – 55 proc. mažiau nei prieš metus.
Krova Rygos uoste šiemet sausį – 5 proc. kuklesnė
Rygos uoste – didžiausiame pagal krovos apimtis Latvijos uoste – per praėjusį mėnesį perkrauta 1,783 mln. tonų krovinių, 5,1 proc. mažiau nei pernai sausį, pranešė uosto direkcija.
Birių krovinių krova sumenko 8 proc. iki 1,098 mln. tonų, generalinių – padidėjo 9 proc. iki 541 tūkst. tonų, skystų – sunyko 23,7 proc. iki 114 tūkst. tonų.
Daugiausiai perkrauta krovinių konteineriuose (357,6 tūkst. tonų, 10,8 proc. daugiau nei prieš metus), akmens anglių (353,9 tūkst. tonų, 22,8 proc.
„Orlen“ investuos 0,5 mlrd. zlotų į naują krovos terminalą Gdansko uoste
Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ Gdansko uoste pastatys naują naftos produktų krovos terminalą.
Beveik 500 mln. zlotų (apie 106 mln. eurų) kainuosiantį projektą planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.
„Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas pabrėžė, šis projektas leisti geriau panaudoti Gdansko naftos perdirbimo gamyklos, kurios 70 proc. akcijų valdo „Orlen“, pajėgumus, padidins naftos produktų tiekimo saugumą bei patikimumą.
REKLAMA
REKLAMA
Klaipėdos uostas pagal krovą septintus metus iš eilės yra Baltijos valstybių lyderis
Klaipėdos uostas pagal krovą pirmauja Baltijos valstybėse septintus metus iš eilės.
Anot Klaipėdos uosto direkcijos pranešimo, krova praėjusiais metais buvo 21 proc. kuklesnė nei 2021-aisiais – apytikriai 36 mln. tonų.
Latvijos susisiekimo ministerijos duomenimis, pernai visuose šalies uostuose perkrauta 48,1 mln. tonų krovinių – 15,2 proc. daugiau nei užpernai.
Vien tik Rygos uoste krova išaugo 9,4 proc. iki 23,5 mln. tonų, Ventspilio – 33,1 proc. iki 14,7 mln. tonų, Liepojos – 7,8 proc.
Klaipėdos uosto krova pernai mažėjo 21 proc. iki 36 mln. tonų
Klaipėdos uoste pernai perkrauta 36 mln. tonų krovinių – 21 proc. mažiau nei 2021 metais (45,6 mln. tonų). Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas tokį rezultatą vertina gerai.
„Reikėtų pasakyti, kad uosto rezultatas tam tikromis prasmėmis yra geras. (...) Nežinodami, kad karas bus, prognozavome, kad krova bus apie 30-32 milijonai tonų, bet yra 36 milijonai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė A. Latakas.
Krova Latvijos uostuose šiemet augo 15 proc.
Per 11 šių metų mėnesių Latvijos uostuose perkrauta 43,517 mln. tonų krovinių – 15,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Susisiekimo ministerija.
Birių krovinių krova išaugo 29,8 proc. iki 23,025 mln. tonų. Akmens anglies krovos apimtys ūgtelėjo 6,9 karto iki 7,437 mln. tonų, grūdų ir jų produktų – padidėjo 2,1 proc. iki 5,664 mln. tonų, medienos drožlių – sumažėjo 5,5 proc. iki 1,729 mln. tonų, chemikalų – sumenko 53,1 proc. iki 740,4 tūkst. tonų.
Rygos uosto atstovai žvelgia optimistiškai: kitąmet tikisi krovos augimo
Rygos uostas tikisi krovos augimo 7–8 proc. 2023-aisiais palankių ekonominių sąlygų atveju, o susiklosčius nepalankiam scenarijui ji gali sumažėti, pranešė uosto direkcija, remdamasi jame veikiančių krovos bendrovių prognozėmis.
Anot pranešimo, krovinių srautai tiesiogiai priklausys nuo geopolitinių įvykių, taip pat nuo to, kaip pavyks išspręsti energijos prieinamumo ir kainų problemas ne tik Latvijoje, bet ir visoje Europoje. Todėl prognozuoti ateinantiems metams vertėtų labai atsargiai.
Klaipėdos uoste – mažiau krovinių nei pernai: vardija, kokių permainų reikia griebtis
Klaipėdos uostas per vienuolika šių metų mėnesių perkrovė 33,3 mln. tonų krovinių, arba 20 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai krauta 41,7 mln. tonų.
Uosto vadovas Algis Latakas sako, kad norint, jog krova augtų, uostas turi tapti krovinių paskirstymo centru.
„Siekiant, kad krova Klaipėdos uoste augtų, vien tik Lietuvos ekonomikos nepakanka, privalome orientuotis į aplinkines rinkas, būti uostu–krovinių paskirstymo centru“, – uosto direkcijos pranešime teigė A. Latakas.
Estijos uostuose šiemet spalį perkrauta šeštadaliu mažiau krovinių
Estijos uostuose per praėjusį mėnesį perkrauta apytikriai 2,5 mln. tonų krovinių – 16,5 proc. mažiau nei pernai spalį, bet 4 proc. daugiau nei šiemet rugsėjį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba.
Krova į laivus per metus sunyko 20,5 proc. iki maždaug 1,5 mln. tonų, iš laivų – 8,5 proc. iki 904 tūkst. tonų.
Per 10 šių metų mėnesių iš viso perkrauta apie 28,1 mln. tonų krovinių, iš jų per 16,6 mln. tonų – į laivus, 11,5 mln. tonų – iš laivų.
Būtingės terminalo krova šiemet augo 3,4 proc. daugiau nei pernai
Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai „Orlen Lietuvai“ priklausantis Būtingės naftos terminalas šiemet sausį-spalį perkrovė 6,6 mln. tonų naftos – 3,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai perkrauta 6,4 mln. tonų, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.
2021 metais terminale perkrauta 7,99 mln. tonų naftos – 1,8 proc. daugiau nei 2020 metais.
Per Būtingės terminalą „Orlen Lietuva“ nuo 2006-ųjų vidurio importuoja naftą tik savo reikmėms.
Pagal krovą Klaipėdos uostas toliau pirmauja Baltijos valstybėse
Klaipėdos uoste per dešimt šių metų mėnesių perkrovus 30,2 mln. tonų krovinių, arba 19,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, uosto vadovas Algis Latakas sako, kad dabartiniai rezultatai yra geri, nes pranoksta metų pradžios prognozes.
Pasak A. Latako, sausio-spalio krovos rezultatai yra apie 15 proc. geresni nei prognozuota metų pradžioje.
„Sakyčiau, kad uostas, uosto kompanijos susitvarkė, rado krovinių nežiūrint to, kad mes prognozavome 30-35 proc. kritimą, dabar jis yra 19,7 proc.
Klaipėdos uosto krova šiemet sumenko: paaiškino, kokie veiksniai tai lėmė
Klaipėdos uostas per devynis šių metų mėnesius perkrovė 27,1 mln. tonų krovinių – 19,3 proc. (6,5 mln. tonų) mažiau nei pernai tuo pat laiku. Krovos rezultatams įtakos turėjo ir tai, kad laikinai neveikia dvi Lietuvos trąšų gamyklos.
„Tai geresnis skaičius nei planuota – planuota, kad šiemet jis (krovos rezultatas – BNS) bus mažesnis apie 30 proc.“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Klaipėdoje uosto vadovas Algis Latakas.
Krova Talino uostuose šiemet sunyko daugiau nei penktadaliu
Per tris šių metų ketvirčius Talino uostuose perkrauta 13,897 mln. tonų krovinių – 21,5 proc. mažiau nei prieš metus, pranešė penkis uostus valdanti bendrovė „Tallinna Sadam“ („Talino uostas“).
Skystų krovinių krova sunyko 41,5 proc. iki 4,325 mln. tonų, birių – 41,3 proc. iki 2,195 mln. tonų, tuo tarpu „ro-ro“ krovinių – išaugo 8,7 proc. iki 5,235 mln. tonų, krovinių konteineriuose – 18,5 proc. iki 1,649 mln. tonų,generalinių krovinių – 30,8 proc. iki 480 tūkst. tonų.
Krova Estijos uostuose šiemet rugpjūtį – 23 proc. menkesnė
Estijos uostuose per praėjusį mėnesį perkrauta apie 2,8 mln. tonų krovinių – 22,8 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba.
Krova į laivus sunyko 29 proc. iki maždaug 1,6 mln. tonų, iš laivų – 12,3 proc. iki apytikriai 1,2 mln. tonų.
Per aštuonis šių metų mėnesius iš viso perkrauta apie 23,3 mln. tonų krovinių, iš jų 13,8 mln. tonų – į laivus, 9,5 mln. tonų – iš laivų.
Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas: išgyvename tam tikrą neapibrėžtumo laikotarpį
Nepaisant Klaipėdos uoste šiemet apie 60 proc. išaugusios konteinerių krovos, situacija rinkoje lieka neapibrėžta – pastebimas tokiu būdu gabenamų krovinių mažėjimas, sako bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) vadovas Vaidotas Šileika.
Tuo metu Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas teigia, jog uostas stengiasi suaktyvinti konteinerių krovą ir ji didėja.
„Konteinerių krova išgyvena tam tikrą neapibrėžtumo laikotarpį.
30 mln. eurų vertės projektas Klaipėdos uoste augins konteinerių krovą
Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje rekonstravus konteinerių krovai skirtas krantines ir pasiekus 14 metrų gylį jau gali švartuotis dideli post-panamax tipo laivai, o bendra konteinerių krova uoste ateityje gali pasiekti 1 mln. sąlyginių konteinerių (TEU) per metus.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija bendrovei „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (KKT) antradienį oficialiai perdavė dvi krantines, ties kuriomis pasiektas 14 metrų gylis.
Klaipėdos uostas gerina prognozę: šiemet tikisi 37 mln. tonų krovinių
Klaipėdos uostas 5–7 mln. tonų gerina šių metų pradžioje skelbtą krovos prognozę ir tikisi per 2022-uosius perkrauti apie 37 mln. tonų krovinių, sako uosto vadovas Algis Latakas.
„Mes planavome, kad 2022 metais bus apie 30-32 mln. tonų krova maždaug. Sakyčiau, kad bus 37 mln. tonų“, – interviu BNS sakė A. Latakas.
Pernai uoste perkrauta iki 45,6 mln. tonų krovinių, o metų pradžioje jo vadovų skelbtas pesimistiškiausias scenarijus numatė, jog krova šiemet mažės daugiau nei 30 procentų.
„Vakarų krova“: grūdų krova Klaipėdos uoste išliks panaši, kaip pernai
Lietuviškų grūdų eksporto apimtys per Klaipėdos uostą šiemet turėtų išlikti panašios, kai ir pernai, tačiau jų kokybė dėl prastų oro sąlygų turėtų būti blogesnė, sako bendrovės „Vakarų krova“ vadovas.
„Kol kas matome, kad krova uoste, lyginant su pernai, krito 3 proc., tai nedaug, bet prekybininkai ir augintojai sako, kad bus panašiai, kaip pernai, tikimės perkrauti panašų kiekį“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Gediminas Rimkus.
Pernai per Klaipėdos uostą išgabenta 3,3 mln.
Krova Kinijos uostuose pirmąjį pusmetį sumenko 0,8 proc.
Per pirmąjį pusmetį Kinijos uostuose perkrauta 7,58 mlrd. tonų krovinių – 0,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“, remdamas Kinijos transporto ministerija.
Tuo tarpu vien tik konteinerių krova padidėjo 3 proc. iki 142,3 mln. TEU.
Visos krovos sumažėjimą lėmė sumenkę anglių, naftos, geležies rūdos ir kai kitų prekių importo srautai, pažymi „Xinhua“.
2021-aisiais krova Kinijos uostuose augo 6,8 proc., o vien tik konteinerių – 7 procentais.
Krova Latvijos uostuose pirmąjį pusmetį ūgtelėjo 15,2 proc.
Latvijos uostuose 2022 metų pirmąjį pusmetį perkrauta 23,581 mln. tonų krovinių – 15,2 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Susisiekimo ministerija.
Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Latvijos uostuose daugiausia perkrauta birių krovinių – 12,294 mln. tonų. Palyginti su analogišku 2021 metų laikotarpiu, rodiklis išaugo 31,9 procento.
Grūdų ir jų produktų perkrauta 2,798 mln. tonų – 0,1 proc. mažiau nei atitinkamu 2021 metų laikotarpiu. Medienos drožlių perkrauta 1,066 mln.
„LTG Cargo" birželį pervežė apie 2 mln. tonų krovinių: perpus mažiau nei prieš metus
„Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ birželį pervežė apie 2 mln. tonų krovinių – 52 proc. mažiau nei prieš metus. Pervežimus smukdė karas Ukrainoje bei Rusijai ir Baltarusijai Vakarų paskelbtos sankcijos.
„LTG Cargo“ duomenimis, birželį bendrovė į Klaipėdos uostą ir iš jo pervežė beveik 0,5 mln. tonų krovinių, į Kaliningrado sritį ir atgal – 0,6 mln. tonų. Vietiniais maršrutais gabenta apie 0,5 mln. tonų, kitomis kryptimis – 0,3 mln. tonų.
Klaipėdos uostas toliau pirmauja Baltijos valstybėse, nepaisant krovos kritimo
Klaipėdos uostas pagal krovą išlieka pirmas Baltijos valstybėse, nepaisant reikšmingo šiemet krovinių srautų per jį sumažėjimo, rodo oficialūs krovos duomenys.
Klaipėdos uosto direkcija pranešė, jog krova per penkis šių metų mėnesius buvo 17,9 proc. kuklesnė nei tuo pat metu pernai – 15,4 mln. tonų.
Naftos Būtingės terminale palyginamuoju laikotarpiu perpilta 30,6 proc. daugiau – 3,2 mln. tonų.
Latvijos susisiekimo ministerija skelbė, jog krovinių srautai per Rygos uostą padidėjo 10,4 proc.
Latakas: krovai krentant uostą palaiko augantis konteinerių srautas
Dėl karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai bei Baltarusijai Klaipėdos uosto krova per keturis šių metų mėnesius, palyginti su pernai, smuko 15,8 proc., tačiau uosto vadovo Algio Latako teigimu, krovą palaiko didėjantis konteinerių srautas.
„Pernai rengiant strateginius veiklos planus ir planuojant biudžetą prognozės buvo, kad apie 30 proc. krovinių nebebus, nes toks kiekis baltarusiškų krovinių buvo kraunama Klaipėdoje. Todėl keturių mėnesių rezultatą – 15,8 proc.
Ukraina savo uostų krovos galimybes dabar panaudoja tik penktadaliu
Ukrainos užsienio prekyba per šalies uostus dėl karo beveik sustojo – šalies uostų krovos galimybės šiuo metu panaudojamos vos penktadaliu, skelbia Intrastruktūros ministerija.
„Taikos metu daugiau kaip 75 proc. mūsų užsienio prekybos vyko būtent jūrų keliais. Per uostus, kurie dabar yra uždaryti arba užblokuoti dėl Rusijos karinės agresijos, buvo pervežama daugiau kaip 90 proc. visų Ukrainos užsienio prekybos krovinių“, – sakė Ukrainos infrastruktūros viceministras Jurijus Vaskovas.
Krova Klaipėdos uoste – didžiausia tarp Baltijos valstybių
Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis ir toliau užtikrintai pirmauja Baltijos valstybėse, o Baltijos jūros rytinėje pakrantėje nusileidžia tik Rusijos uostams prie Suomijos įlankos, rodo Klaipėdos uosto paskelbti krovos duomenys.
Per tris šių metų ketvirčius Klaipėdos uoste perkrauta 33,597 mln. tonų krovinių – 2,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Šis rezultatas – solidesnis nei visų Latvijos uostų, krovai juose palyginamuoju laikotarpiu sumenkus 8,9 proc. iki 30,226 mln. tonų.
Klaipėdos uoste sumažėjo krovinių apimtys
Klaipėdos uosto krova per septynis šių metų mėnesius siekė 25,507 mln. tonų – 1,6 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai (25,919 mln. tonų).
„Rezultatai kol kas beveik tokie patys kaip praėjusiais metais, poveikio kol kas didelio nėra. Daug įdomiau, kaip atrodys antro pusmečio rezultatai, kokia bus įtaka, o kalbėti apie pirmų septynių mėnesių rezultatus – bendra apyvarta vos procentu su trupučiu mažesnė nei pernai“, – BNS sakė Klaipėdos uosto infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.
Klaipėdos uostas pernai pasiekė rekordinę krovą
Rekordinę krovą pernai pasiekęs Klaipėdos uostas – lyderis Baltijos valstybėse pagal jos apimtys penktus metus iš eilės.
Klaipėdos uostas skelbė per praėjusius metus perkrovęs 47,7 mln. tonų krovinių – 3,2 proc. daugiau nei 2019-aisiais.
Tuo tarpu krovinių srautai per Latvijos uostus pernai toliau mažėjo.
Latvijos didžiųjų uostų direkcijų duomenimis, krova Rygos uoste pernai sunyko 27,6 proc. iki 23,7 mln. tonų, Ventspilio – 36,9 proc. iki 12,9 mln. tonų, Liepojos – 10 proc. iki 6,6 mln.
Krova Klaipėdos uoste išlieka didžiausia Baltijos valstybėse
Klaipėdos uostas pagal krovą ir šiais metais pirmauja Baltijos valstybėse, rodo oficialūs krovos duomenys.
Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 30,236 mln. tonų krovinių – 3,5 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.
Rygos uosto krovinių apyvarta smuko 26,0 proc. iki 15,819 mln. tonų, Ventspilio – 41,5 proc. iki 8,776 mln. tonų, Liepojos – 14,0 proc. iki 4,002 mln. tonų.
Talino jungtinis uostas krovos sausį-rugpjūtį duomenų nepaskelbė.
Krova Klaipėdos uoste – didžiausia Baltijos valstybėse
Klaipėdos uostas pagal krovą ir šiemet pirmauja Baltijos valstybėse, išlieka ketvirtas Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, rodo jo direkcijos paskelbti duomenys.
Per keturis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 14,652 mln. tonų krovinių – 7,5 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.
Rygos uosto krovinių apyvarta krito 25,2 proc. iki 8,233 mln. tonų, Ventspilio – 41,1 proc. iki 4,772 mln. tonų, Liepojos – 14,6 proc. iki 2,170 mln. tonų.
Klaipėdos uostas išlaiko lyderio pozicijas Baltijos šalyse
Klaipėdos jūrų uostas pirmąjį šių metų pusmetį pirmavo tarp Baltijos šalių uostų pagal konteinerių krovos apimtis. Šiemet sausį-birželį Klaipėdos uoste perkrauta 217,6 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) - 1,4 proc. daugiau nei 2016 metais tuo pačiu metu, kai perkrauta 214,6 tūkst. TEU, pranešė uosto direkcija. Rygos uoste TEU krova per metus išaugo 14 proc. iki 208,1 tūkst., Talino - 5,4 proc. iki 102,3 tūkst., Liepojos - dukart iki 2,1 tūkst. vienetų.
Ryga stumia Klaipėdą iš lyderių
Pagal konteinerių krovą tvirtą lyderystę taip Baltijos šalių uostų daug merų išlaikančią Klaipėdą šiemet kėsinasi aplenkti Ryga - latviai džiūgauja per pirmąjį ketvirti perkrovę rekordinį konteinerių skaičių, o Klaipėdos konteinerių terminalai baksnoja į problemas, kurias būtina išspręsti, kad neprarastume konkurencingumo ir nenusileistume rygiečiams, rašo „Verslo žinios“. Nors bendras pirmojo šių metų ketvirčio konteinerių krovos rezultatas Klaipėdos uoste teigiamas (augimas siekia 4,4 proc.
Vidaus vandens keliai tampa vis patrauklesni verslui
Laivybos vidaus vandenų keliais naujasis sezonas, startavęs balandžio 25 d., žada teigiamų poslinkių kuriant naujus laivybos planus ir numatant tolimesnes vidaus vandenų kelių infrastruktūros vystymo perspektyvas. Pasak VĮ VVKD generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, visada labai svarbu žiūrėti į priekį ir ieškoti naujų galimybių, kad artimiausioje ateityje upėse atsirastų gerokai daugiau uostų ir prieplaukų, suklestėtų krovininė ir keleivinė laivyba.
Kovo mėnesį krovinių skaičius augo visuose transporto sektoriuose
2013 m. kovą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių perkrauta 10,6 proc., oro uostuose – 27,8 proc. daugiau nei tą patį mėnesį pernai, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Geležinkelių transportu 2013 m. kovą krovinių vežta 1 proc. daugiau, o Lietuvos oro bendrovių lėktuvais – 13,8 proc. mažiau nei 2012 m. kovą. 2013 m. kovą palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, į šalies oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 0,9 proc.
Uoste – mėnesio krovos rekordas
Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos uoste antrą mėnesį iš eilės pasiekiami krovos rekordai, o apyvarta kovą sumušė visų laikų mėnesio aukštumas. Daugiausia kraunama tranzitu per Lietuvą į daugybę šalių keliaujančių trąšų ir naftos produktų. Krova Klaipėdos uoste I-ąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, ūgtelėjo 19 proc. Rinkliavų uosto direkcija surinko milijonu litų daugiau nei per tris rekordinių – 2011 metų – mėnesius.
Klaipėdos uosto krova išaugo 16,3 proc.
Šių metų sausio-vasario mėnesiais Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 7,73 mln. tonų jūrinių krovinių, bendras krovos kiekis padidėjo 15,8 proc., palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Klaipėdos uoste šiemet krauta 6,13 mln. tonų, tai 16,3 proc., arba 0,86 mln. tonų daugiau, o Būtingės terminale krauta 1,6 mln. tonų krovinių - 13,9 proc., arba 0,2 mln. tonų, daugiau nei tuo pačių praėjusių metų laikotarpiu.
„Klasco“ į uostą investuos 50 mln. litų
Viena didžiausių Klaipėdos uosto krovos kompanijų AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, kraunanti daugiau kaip trečdalį visų Lietuvos uosto krovinių, šiemet numato nemenkas investicijas, stato naują sandėlį ir planuoja išlaikyti dvejų pastarųjų metų krovos lygį, rašo „Vakarų ekspresas“. Šiemet AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) planuoja investuoti apie 50 mln. litų.
Gruodį krovinių krova jūrų uostuose augo net 6,4 proc.
2012 m. gruodį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių perkrauta 6,4 proc. daugiau, o šalies oro uostuose - 13,5 proc. mažiau nei 2011 m. gruodį, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniais duomenimis, geležinkelių transportu praėjusių metų gruodį krovinių vežta 1,7 proc. daugiau, o Lietuvos oro bendrovių lėktuvais - 52,6 proc. mažiau nei 2011 m. gruodį. Geležinkelių transportu praėjusiais metais vežta 49,4 mln. tonų krovinių - 5,6 proc.
Laivų statytojai žengia į krovos verslą
Vakarų laivų gamykla (VLG) metė iššūkį Klaipėdos uoste veikiančioms krovos bendrovėms ir pastatė naują Skystųjų produktų terminalą, rašo „Lietuvos rytas“.
VLG terminale į laivus kraunama melasa - šalutinis cukraus gamybos produktas, naudojamas tekstilės, kosmetikos, maisto pramonėje. Dviejose talpyklose galima laikyti apie 8 500 tonų iš Rusijos ir Ukrainos geležinkeliais atgabentos melasos.
Terminalo metų pajėgumas siekia 120 tūkst. tonų.
Krovos proceso valdymas – nuotoliniu būdu
Kasdien sunkvežimių vairuotojai susiduria su problema – krovinių pakrovimas ir iškrovimas užima daug laiko. „Volvo Trucks“ sukūrė „Work Remote“ – nuotolinį valdymo pultą, supaprastinantį krovos procesą. Šis sprendimas leistų pervežimų kompanijoms sumažinti operacijų sąnaudas ir pagerinti vairuotojų darbo sąlygas. Laikas yra pinigai – tai ne naujiena transporto įmonėms. Nei tai, kad sutaupytas laikas yra vertybė kasdienėje veikloje.
Darbą baigianti vyriausybė perpus sumažino pelno mokestį Klaipėdos uostui
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (KVJU) šiais metais už 2011 metus į valstybės biudžetą sumokės 50 proc. pelno mokesčio. Tokią pelno dalį į valstybės biudžetą valstybės įmonės turi pervesti pagal įstatymą. Tačiau kitais metais KVJU į valstybės biudžetą mokės jau puerpus mažesnį pelno mokestį.
,,Šiems metams mes ir planavome, kad turėsime sumokėti tuos , kad turėsime sumokėti tuos 34 milijonus litų.
Grūdai sukiršino uostą, geležinkelininkus ir perdirbėjus
Lietuvoje užaugintas rekordinis grūdų derlius, kuris gali būti pusantro ar net du kartus didesnis nei praėjusiais metais, ne juokais sukiršino grūdų perdirbėjus ir geležinkelininkus.
Konfliktas apogėjų pasiekė šios savaitės pradžioje, kai abi pusės viešai ėmė svaidytis kaltinimais. Kilusio šio „karo“ bangos atsirito ir iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kuriame neva stringa iš visos šalies suvežti grūdai. Tačiau uostininkai susidariusioje situacijoje neįžvelgia nė mažiausios savo kaltės.
Gyvybės kelias į Antarktidą
Kartą per metus į Antarktidą atplaukia laivas su kroviniais, skirtais JAV McMurdo tyrimų stoties darbuotojams. Šiame vaizdo siužete nufilmuotas laivo iškrovimo procesas.
Antarctica Supply Ship Offload Time-Lapse 2012 from Anthony Powell on Vimeo.
Pasikrovimo virtuozas
Siūlome jums pasigrožėti trumpu filmuotu vaizdeliu. Tai tik trys minutės, tačiau to užtenka sudėtingai krovos procedūrai.
Kaip iš vienos statybų aikštelės į kitą pervežti ratinį ekskavatorių? Paprasčiausia būtų naudoti žemarėmę priekabą su specialia rampa. Tačiau kai jos nėra galima išsisukti ir su įprastu savivarčiu. Svarbu, kad ekskavatoriaus kabinoje tuo metu sėdėtų tikras virtuozas.