Todėl ūkininkai siūlo išeitį – fiksuoti daržovių kainas. Įgyvendinus tokį pasiūlymą tiek žiemą, tiek vasarą daržovės kainuotų vienodai. Tokiu būdu pirkėjams nereiktų sukti galvos ir skaičiuoti, jie gali nusipirkti šviežių agurkų ar ne.
Apie daržovių auginimo iššūkius ir problemas, darbuotojų paiešką ir ūkyje dirbančius ukrainiečius, daržovių kainas interviu su žinomu Anykščių rajono ūkininku Audriumi Juška.
Papasakokite apie ūkį? Kodėl nusprendėmte auginti daržoves?
Auginame šiltnamines daržoves – agurkus, pomidorus, braškes. Turime kelis hektarus šiltnamių. Atviro grunto daržovių – bulvių, kopūstų ar morkų neauginame. Grūdininkystės net nesvarstėme, nes reikia daug žemės, o jos laisvos Lietuvoje beveik neliko. Šiltnaminių daržovių auginimas pasirodė paprasčiausias.
Esate įvardijamas, kaip vienas didžiausių darbdavių Anykščių rajone. Kiek turite darbuotojų? Ar ieškote jų sezoniniams darbams?
Šiuo metu turime apie 180 darbuotojų. Stengiamės išlaikyti pastovų darbuotojų skaičių, bet kartais jie keičiasi. Darbuotojų ieškome visame Anykščių rajone. Siunčiame autobusiukus ir atsivežame žmones iš kaimų. Tenka ir 25 kilometrus važiuoti paimti darbuotojo. Tačiau žmonės yra patenkinti šia atvežimo galimybe.
Tam tikros srities darbuotojų paieška užtrunka, paprasčiau ir lengviau susirasti paprastus darbininkus. Taip pat mums padeda Užimtumo tarnyba, paskambiname pasakome, kokių darbuotojų reikia ir ji suranda.
Dabar įdarbinome ukrainietes moteris, tad kol kas laisvų darbo vietų neturime. Su ukrainietėmis dirba vyresnės darbuotojos, kurios moka rusų kalbą, todėl sunkumų dėl kalbos barjero neturime.
Prieš 5 metus sakėte, kad 1 ha šiltnamio statybos kainuoja 1 mln. eurų. Kiek tokį šiltnamį pastatyti kainuoja šiemet? Kiek kainuoja tokio šiltnamio išlaikymas?
Šiandien jis kainuoja jau 2 mln. eurų. O šiltnamio išlaikymas priklauso nuo to, kokios daržovės jame auga. Auginant pomidorus ar agurkus daug atsieina energetiniai resursai – elektra ir šiluma.
Jeigu norime daržoves auginti visus metus, turime joms suteikti geras sąlygas, be saulės jos neaugs. O saulei atstoti reikia įrengti ledines arba natrio lempas. Jeigu pernai už elektrą sumokėjome 58 tūkst. eurų, tai šiemet sumokėjome 240 tūkst. eurų.
Elektros kaina išaugo kelis kartus. Todėl sudėtinga visus metus auginti daržoves. O be lempų, nevyks fotosintezė ir augalai neužaugs.
Kokiems resursams daugiausiai tenka išleisti pinigų?
Brangiausiai, ko gero, atsieina elektros energija, o dujų mes nenaudojame. Šilumos energiją gaminame patys iš biokuro. Turime įsirengę katilines.
Sodinukus perkame iš Suomijos ir Lenkijos, tai jie pabrango 25 proc. Trąšos pabrango dvigubai ir apskritai jų sunku gauti. Trąšų prekybininkai tik klausia, ar pirksime, apie kainas jau niekas net nekalba. Jie patys dar nežino, kokia ta galutinė kaina bus.
Su tiekimo grandinės trūkinėjimu nesusiduriame, nes šio pavasario sodinukus užsisakėme dar pernai rudenį.
O ar padidinote daržovių kainas?
Daržovės nepabrango. Vedame statistiką, kokios kainos buvo pernai ir šiemet. Šiemet derlius šiek tiek didesnis, bet kainos beveik nepasikeitė. Pavyzdžiui, ilgavaisiai agurkai šiemet 0,10– 0,15 euro pigesni nei pernai.
Situacija sudėtinga, nežinome, kaip rudenį viskas klostysis. Esame gavę pinigus iš Europos Sąjungos (ES) paramos fondų, turime dirbti pelningai, negalime patirti nuostolių.
Tačiau gyventojai pastebi, kad šiemet už agurkus parduotuvėse mokėjo daugiau nei pernai. Ar perdirbėjai ir prekybininkai pakėlė agurkų kainas?
Mes kainų nepakėlėme, tad išvadas galima pasidaryti patiems.
Žmonės pyksta parduotuvėje pamatę, kad agurkai pavasarį kainuoja 8 eurus už kilogramą, tačiau juk vasarą jie praktiškai jau nieko nebekainuoja.
Bandėme tartis su prekybos tinklais, kad būtų taikoma fiksuota, vienoda kaina visus metus. Pavyzdžiui, Olandijoje pomidorai tiek pat kainuoja tiek gruodžio mėnesį, tiek liepą. Ūkininkai ir prekybininkai pasiskaičiuoja ir nustato vienodą kainą. Tad žmonės ten net nebegalvoja apie kainas, jie žino, kad ji visus metus bus vienoda.
O pas mus pavasarį daržovės brangesnės už mėsą, ne visi žmonės įperka. O vasarą pamatę labai mažas kainas, jie jau galvoja, kad daržovės nekokybiškos, jeigu tokios pigios. Tačiau juk užauginti ir parduoti daržoves reikalingi resursai tiek mums, tiek prekybininkams.
Nustačius vienodą kainą niekam nebereiktų sukti galvos. Nebereikėtų svarstyti ir dėl PVM mažimo maisto produktams. Tačiau dėl fiksuotos kainos su prekybininkais taip ir nesutarėme.
Minėjote, kad naudojatės ES parama ūkininkams. Ar ji padeda vystyti ūkį?
Be paramos nė vienas toks šiltnamis nėra pastatytas Lietuvoje. Žinoma, kad ši parama mums reikalinga ir padeda vystyti verslą.
O ką galvojate apie vadžios pagalbą ūkininkams. Į ką dabar reikėtų labiausiai atkreipti dėmesį?
Trūksta komunikacijos. Kartais ministerijos neįsigilina į atskirų ūkio šakų problemas. Jie nori problemas spręsti globaliai, paimti pinigus ir po lygiai visiems padalinti. Tačiau pavyzdžiui, juk grūdininkai gali nukentėti nuo lietaus audrų ar sausros. O mes galime apsisaugoti nuo sausros, nes turime laistymo sistemą.
Skiriasi ir darbuotojų skaičius, jeigu mums 1 ha reikia apie 15 žmonių, o grūdininkui 500 ha užtenka 3 darbuotojų. Juk užmokestis kyla kelis kartus per metus, tad viskas susideda. Mums reikalingos investicijos visiškai kitokios nei grūdininkams.
Brangstant maisto produktams dalis gyventojų žada patys auginti vasarą daržoves. Ką patartumėte pradedantiesiems daržininkams?
Jeigu bus saulės, bus ir derlius. Tačiau patarčiau neskubėti sodinti augalų šiltnamyje. Gali dar būti šalnų, tad geriausia šiltnamyje sodinti augalus gegužės pabaigoje.
