Kol kas nelabai aišku, koks bus dabar nuimamų ankštinių kultūrų, savo eilės laukiančių cukrinių runkelių derlius.
Tokia situacija kelia sumaištį žemdirbių galvose – sunku apsispręsti, kiek ir ko sodinti bei sėti, kad kiti metai būtų nors kiek pelningesni.
Grūdus teko džiovinti
Kybartų seniūnijos (Vilkaviškio r.) ūkininkas Vaidas Bruožis, atstovaudamas savo ūkiui bei Sakalauskų šeimos – uošvio Juozo Sakalausko ir žmonos brolio Vitaliaus – ūkiams, „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad jie jau nusikūlę javus laukuose, liko tik pupos.
Javų derlių jis vertina dvejopai – buvę ir geriau, buvę ir prasčiau – visi laukai davė labai skirtingai. Geruosiuose laukuose byrėjo ir po 8 t/ha, kitur – 6–7 t/ha, o prastesniuose – tik 4 t/ha.
„Visaip buvo. Galvojame, kad išvedus vidurkį, gal 6 t/ha turėtų siekti“, – skaičiavo ir tikėjosi ūkininkas.
Grūdus teko džiovinti – šeimos ūkiai turi savo džiovyklą. Tačiau buvo dienų, kai ir tiesiai nuo kombaino grūdus galėjo be džiovinimo sandėliuoti, nes jie buvo vos 15 proc. drėgmės, neapsimokėjo didinti išlaidas, vežant į džiovyklas.
„Supilti, išpilti, kitos sąnaudos, tai nelabai apsimokėjo, bet buvo, kai drėgmė siekė ir 17–18 proc., tuomet džiovinome“, – aiškino V. Bruožis.
Jo teigimu, žieminius rapsus teko visus be išimties džiovinti. Jų derlius šiemet – irgi nekoks. Laukuose nemažai rapsų buvo ir iššalę, ir pamirkę, nes jiems netiko lietinga žiema.
Derlius jau supiltas į aruodus, todėl sunku vienam iš šeimos ūkio šeimininkų pasakyti tikslų derlingumą, bet mano, kad žieminių rapsų vidutiniškai prikūlė maždaug apie 3 t/ha. Kaip ir kviečių, taip ir rapsų, buvo ir geresnių, buvo ir prastesnių laukų.
V. Bruožis dar nežino, ko šiemet šeimos ūkis gali tikėtis iš pupų, bet viliasi, kad apie 4 t/ha turėtų birti.
Bet, anot ūkininko, kur sėjo po rapsų, pupoms pakenkė sausra, todėl pupos mažai užmezgė ankščių. Jų derlius paaiškės, kai kitą savaitę į laukus išvažiuos kombainas kulti pupų. Kol kas ūkyje pupos buvo dar žalokos, todėl skaičiavo, kad savaitę reikės palaukti, kol nunoks.
Ūkininkas neneigė, kad Kybartų seniūnijos laukuose šiemetė javapjūtė ūkininkams nedėkinga.
„Nebuvo tokio meto, kad visos dienos būtų tinkamos, kad kūlei, kūlei ir užbaigei. Būdavo, užlyja, ir tenka porą dienų laukti. Prieš porą metų buvo geriau“, – sakė Kybartų krašto ūkininkas.
Labiausiai reikia lietaus
„Čia ne tik mūsų seniūnijoje, bet visame mūsų krašte tokia pati situacija. Toks šiemetis kūlimas. Žieminiai javai dar kažkiek geresnį derlių atseikėjo, o vasariniai... Tik tiek, kad pasėjo, žmogus apsidžiaugė savo darbu, o naudos iš to – gal jokios nebus. Nukulta daugmaž jau, kaip ir viskas, bet vargina sėja.
Ką tik kalbėjausi su jaunu mūsų seniūnijos ūkininku, kuris jau pasėjęs žieminius rapsus. Praėjo nuo sėjos dvi savaitės, o laukuose nematyti jokių dygimo požymių. Visiškai nieko – jokio daugelio, nes sausa – lietaus nėra, tai niekas ir nedygsta. Kas bus toliau – neaišku. Visi, kas pasėjo, laukia nesulaukia lietaus“, – liūdną ir labai sudėtingą situaciją komentavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio vyresnioji specialistė Kybartų seniūnijoje Birutė Matulevičienė.
Ji minėjo, kad ji, kaip vyresnioji specialistė, nors ir žino žemdirbių bėdas, negali suteikti jokios konkrečios pagalbos, tik išklausyti juos ir patarti. Nemažai ūkininkų seniūnijoje domisi, ar jie gali tikėtis konkrečios paramos, konkrečios pagalbos stichinės nelaimės atvejais.
Pasak B. Matulevičienės, tie, kurie buvo apsidraudę pasėlius, gal tvirčiau laikosi, bet šiaip, jos teigimu, ūkininkai kvietėsi komisijas, pradedant nuo pavasario šalnų, komisija nustatinėjo šalnų padarytą žalą soduose, ir vėliau, kai laukus niokojo škvalas. Mat šiemet aplink Kybartus visokių stichinių nelaimių buvę.
Kybartų seniūnijoje grūdines kultūras daug metų augina ūkininkai Julius ir Robertas Mickevičiai, Evaldas Mačiulis, Gintautas Karnickas ir kiti.
„Svarbiausia, ko dabar reikia laukams – lietaus“, – sakė Kybartuose dirbanti žemės ūkio vyresnioji specialistė.
Joniškio žemdirbių nesigailėjo
Joniškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Sigito Lelionio teigimu, jų krašto žemdirbių ūkiai Žagarės, Skaistgirio seniūnijose labai smarkiai nukentėjo nuo liepos mėnesio vėtros ir krušos.
„Nesu labai tiksliai informuotas apie javapjūtės darbus, bet yra nukultų laukų, yra ir tokių, kur nėra ką kulti – net nevažiavo į juos – iš karto sulėkščiavo. Yra laukų, kur derlius skaičiuojamas šimtais kilogramų, o ne tonomis, kaip būdavę įprastais metais. Labai skirtinga situacija mūsų rajono ūkiuose. Iš 82 tūkst. ha deklaruotų plotų 16 tūkst. ha yra pažeisti, tai gana didelė dalis ir skaičiai dar didėja.
Daugiau nei 300 žmonių buvo parašę prašymus, kad nukentėjo ir tikisi nors kokių kompensacijų už stichijos padarytus nuostolius, jų skaičius taip pat auga“, – sudėtingą situaciją rajono ūkiuose komentavo vedėjas.
Kad Joniškio rajone gamtos stichija prašniokštė ir žalos padarė ne visur, patvirtino Kriukų seniūnijos (Joniškio r.) ūkininkas Giedrius Nainys, šią vasarą palydintis dvejopomis nuotaikomis.
Jo teigimu, iš javapjūtės jiedu su broliu Sauliumi tikėjosi gal net ir prastesnio derliaus. Vasaros pradžia žiemkenčių laukams neteikė daug perspektyvų – labai prastai atrodė gegužės mėnesį. Pasižiūrėjęs į laukus, tada ūkininkas pagalvojo, kad jeigu prikultų iki 5 t/ha, būtų šaunu.
Ūkio šeimininkui jau tada sviro rankos, nebenaudojo augimo stimuliatorių, minimaliai – tik per lapus – tręšė, bet birželio pabaigoje–liepos pradžioje sulaukė lietaus ir drėgmė pakeitė visą augimo eigą. Pasak G. Nainio, nors lietus augmeniją „sustatė į vietas“, bet derlius jau nebuvo toks, kokio galėdavo sulaukti pačiais geriausiais metais. Jo teigimu, derliaus nuostoliai sudaro nuo 15 iki 20 proc.
Tačiau tai, ką ūkininkas matė birželio mėnesį, ir tai, kas pavyko per javapjūtę, G. Nainį labai džiugina – javapjūtė pavyko gana neblogai. Joniškio rajono ūkininkui skausminga tik tai, kad grūdų supirkimo kaina, palyginus su trąšų, labai paveikė finansiškai. To šiemet turbūt neišvengė nė vienas ūkininkas. Dėl to, kad trąšų kainos neadekvačios grūdų kainoms, pasak Giedriaus, ir ateitis yra labai miglota.
Tik žiemkenčiai ūkininką nudžiugino, o vasarojus – nuvylė. Nainių ūkis jau neturi nenukultų, nenuimtų laukų. Giedriaus brolis Saulius dar turi šiek tiek žaliojo pūdymo, tai ten belikę augalus sumulčiuoti.
Nemato žieminių rapsų perspektyvos
Joniškio r., Kriukų sen. ūkininko aiškinimu, gamtos kaprizai didžiausią įtaką turėjo ne tik jo vasarojaus pasėliams. Jų krašte daug kam juos tiesiog sugadino.
„Pavyzdžiui, mano brolis Saulius augino žirnius, tai vienu metu iš viso rankos tiesiog nusviro –jau jokio derliaus nesitikėjo. Bet kai nukūlė visą nedidelį žirnių laukelį, tai galutinis rezultatas – dar pusėtinas. Į minusą „nekrinta“, bet galėjo būti žymiai geriau. Vasarinių miežių derlius – irgi liūdnokas. Kai žieminius kūlė, tai dar supirkimo kaina buvo kiek geresnė, o dabar vasarinių javų derlių parduoti – iš viso nelabai apsimoka.
Nors jis ir taip nėra didelis – vasarojus buvo labai mažai įsikrūmijęs, nes alino didelė sausra, tad šiaip ne taip surinkome apie 5 t/ha. Bet šiandieninė vasarinių miežių supirkimo kaina svyruoja apie 160–170 eurų/t, kai už nuomojamos žemės hektarą vos ne tiek reikia mokėti“, – kalbėjo G. Nainis, pridūręs, kad ši kultūra dėkinga nebent dėl sėjomainos.
Jo teigimu, auginant ankštines kultūras, labai daug kainuoja herbicidai ir fungicidai. Be to, purškimai nuo kenkėjų galimi tik tamsiuoju paros metu. Anot ūkininko, logiškai pagalvojus, tamsoje visi kenkėjai slepiasi, chemija yra kontaktinė ir ją galima panaudoti tik kartą. O kaina išaugusi kone dvigubai.
„Kai nėra nei kokybės, nei derliaus, belieka tik vasariniai miežiai. Juos auginti ir tikėtis, kad jie tiks salyklui“, – svarstė Kriukų krašto ūkininkas. Jis minėjo, kad šiais metais, deja, miežių derlius nekoks, tad juos priskirti prie salyklinių – „be šansų“.
Laimė, kad Kriukų seniūnijos ūkininkų laukus kruša aplenkė – buvo ką kulti. Anot Giedriaus, šį kartą jie kaip ir laimės kūdikiai, bet negali žinoti, kaip bus kitą kartą.
G.Nainio ūkyje vasarai baigiantis numatomos tam tikros permainos. Jis sakė, kad visada sėdavo daugiau žieminių rapsų, o šiemet rapsų auginimo laukus žymiai sumažino.
„Žieminių rapsų rinkoje perspektyvų nebėra, nes Vokietijoje veikia labai didelė perdirbimo gamykla, gaminanti iš rapsų priedus dyzelinui, bet, kiek teko girdėti, dyzelino Europa žada atsisakyti. Rapsų paklausos nebėra ir norint gauti geresnį jų derlių, reikia ir įdėti. Šiai kultūrai skyrėme tik 25–30 proc. ankstesnių plotų. Kuo pakeisime rapsus? Kol kas dar neturime alternatyvos.
Labai gerai po rapsų sėti kviečius, bet irgi nėra perspektyvos. Daržininkyste irgi tikrai neužsiimsime. Tad esam ieškojimų kelyje“, – VL planais pasidalino Joniškio r. ūkininkas, teigdamas, kad laikas jiems parodys teisingą kelią.
Aplink Simną – kukliausi vasarojai
Ne patys lengviausi metai ir Alytaus rajono UAB „Dzūkijos artojas“. Šios bendrovės vadovo Broniaus Guževičiaus teigimu, savame ūkyje jie javapjūtę užbaigę prieš gerą savaitę. Anot B. Guževičiaus, šiemetis javų derlius pas juos neblogas, gal net geresnis po tokios sausros, negu buvo tikėtasi. Bet javapjūtės dienomis kasdien vis lietus pakrapindavo, todėl beveik 85 proc. grūdų derliaus jie turėjo džiovinti.
Tai, palyginti su palankiais metais, labai daug. Tuo pačiu džiovinimas pareikalavo laiko ir papildomų išlaidų. Bendrovė jau pasėjo žieminius rapsus, tačiau šie dygsta itin sunkiai, nes lyg tyčia po sėjos nė karto nelijo. Bažavos kaime, kur įsikūrusi bendrovė, ir aplinkui Simną ilgą laiką buvo labai sausa.
„Mums šie metai buvo eiliniai metai rojuje, – apie šiemetį darbymetį pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo UAB „Dzūkijos artojo“ vadovas. – Kasmet vis būna kažko, ko dar nebuvę. Šiemet buvo taip, kaip buvo.“
Rugpjūčio 22 dieną bendrovės laukuose buvo kuliamos pupos ir jau buvo ruošiama žemė žieminių kviečių sėjai. B. Guževičiaus aiškinimu, pupos ir visas vasarojus šiemet atrodo labai prastai – neturėjo sąlygų augti ir subręsti. Cukriniai runkeliai irgi labai prasti – prasčiausi, kiek bendrovė yra juos auginusi. Jų šiemet augina 130 ha.
„Cukriniai runkeliai šiemet, kaip ir visos kitos vasarinės kultūros, užvargusios. Labiausiai trūko lietaus. Iki jų nuėmimo dar yra laiko, bet prarasto laiko jau neatsuksi. Šakniavaisių šaknys mažos, lapų irgi mažai. Visada palygini: yra kaina – nėra derliaus arba atvirkščiai – buvo derliai geri, bet nebuvo geros kainos“, – apsivertusią situaciją vertino Alytaus rajono ūkio vadovas.
Labai kažin ko nesitiki ir iš kuliamų pupų. Pupos labai mažas, prilygsta žirnio dydžiui. Dar nebaigę jų kulti gali teigti, kad šie metai – ne pupų metai, ir rinkoje jų gali trūkti.
„Mes dabar kuliame iki 3 t/ha. Turime pupų apie 100 ha“, – sakė B. Guževičius, atkreipęs dėmesį, kad jų krašte dar vis tiek lengviau, nes vasarą jų nesiekė kruša, tad gamtos stichija laukams taip stipriai nepakenkė, galėjo išsikulti žieminius javus ir gavo neblogą jų derlių.
Straipsnio autorė – Rima Kazakevičienė
