Sprendimą statyti biodujų jėgainę yra priėmęs Kaišiadorių paukštynas. Jo atstovai apie tai žiniasklaidai pranešė praėjusią savaitę.
Inga Karaliūnaitė, profesionalių paslaugų bendrovės „Noewe“ Tvarumo ir aplinkosaugos projektų vadovė, vertindama Kaišiadorių paukštyno sprendimą, sako, kad jis gali išspręsti bendrovės mėšlo laikymo metu skleidžiamų kvapų problemą, prisidėti ir prie vietinių Kaišiadorių rajono ūkių organinių atliekų tvarkymo. Įgyvendinus projektą, oro kokybė turėtų pagerėti aplink ūkius, kur sandėliuojamas mėšlas, tręšiamuose laukuose, panaudojant jau apdorotą digestatą.
Mažiau kvapų
„Remiantis literatūros šaltiniais ir atliktais tyrimais, apdoroto mėšlo (digestato) skleidžiamas kvapas, palyginti su neapdorotu mėšlu, yra net 80-85 proc. silpnesnis. Be to, digestato maistinės savybės augalams yra palankesnės, o maistinių medžiagų įsisavinimas – gerokai efektyvesnis“, – teigia I. Karaliūnaitė.
Anot jos, kai mėšlas yra sandėliuojamas, dalis maistinių medžiagų iš jo tiesiog išgaruoja. Pavyzdžiui, išsiskiriant amoniakui, mėšle mažėja azoto, kuris yra viena svarbiausių medžiagų augalams. Tuo metu apdorojant mėšlą uždaruose fermentatoriuose, dujų išsiskyrimo procesai baigiasi ir gaunamas galutinai nudujintas digestatas. Jame „užrakinamos“ beveik visos augalams ir dirvai naudingos medžiagos.
„Kai yra biojėgainė, fermose ir vietos ūkiuose susidaręs mėšlas nekaupiamas, o iš karto gali būti perdirbamas uždaruose fermentatoriuose. Dar vienas svarbus aspektas tas, kad nemalonių kvapų sumažėja ne tik fermose, kuriose susidaro ir iš kurių bus vežamas mėšlas, bet ir tręšiamuose laukuose“, – teigia I. Karaliūnaitė.
Prisideda prie ES Žaliojo kurso tikslų
I. Karaliūnaitė pranešime primena, kad Europa įsipareigojusi tapti klimatui neutraliu žemynu 2050 m., su tarpiniais 2030 m. tikslais. CO2 bei metano išmetimas skatina klimato kaitą.
Lietuvoje žemės ūkis yra trečioje vietoje pagal išmestą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, t. y. yra atsakingas net už 22,9 proc. visų emisijų. Palyginimui, metanas klimato kaitos požiūriu yra 25 kartus kenksmingesnis už CO2, t. y. į atmosferą išmesta tona metano prilyginama 25 tonoms CO2 ekvivalento. Šiuo požiūriu inovatyvios mėšlo tvarkymo technologijos ir biojėgainės yra vienos efektyviausių priemonių, leidžiančių sumažinti metano emisijas žemės ūkyje.
„Kitas svarbus aspektas yra energetinė nepriklausomybė ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimas energijos gamybai. Į dujų tinklą tiekiamas biometanas pakeičia importuojamas gamtines dujas. Kuo daugiau savo resursų turėsime, tuo mažiau priklausomi nuo išorės veiksnių būsime“, – priduria specialistė.
