Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė teigia, kad atvykstamasis turizmas Lietuvoje generuoja milijardą eurų per metus, o išvykstamasis 300 milijonų eurų.
Anot jos, jau vasarį turizmo sektorius susidūrė su krize. Buvo atšaukiamos verslo kelionės, konferencijos.
„Šiuo metu smulkusis verslas išgyvena didžiulę krizę, verta atkreipti dėmesį, kad turizmo sektoriuje smulkiojo verslo įmonės sudaro netgi 80 procentų. Tačiau negalima teigti, kad vienos įmonės yra labiau pažeidžiamos nei kitos. Šiuo metu visos turizmo sektoriaus įmonės yra pažeidžiamos ir klausimas tik vienas kiek jų išgyvens šią krizę“, – pastebi Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.
Ž. Gavelienės teigimu, turizmo sektoriuje dirba 48 tūkstančiai darbuotojų. Ir nors šiuo metu yra įvestas karantinas, o užsakymų kelionėms nėra sulaukiama darbuotojams tenka dirbti kaip niekad daug.
„Dalis lietuvių išvykę atostogauti yra įstrigę užsienio šalyse, tad turizmo agentūrų darbuotojai bando visais būdais padėti jiems grįžti“, – teigia specialistė.
Neaiški situacija dėl force majeure
Turizmo teisės ekspertas, advokatas Edmundas Rusinas teigia, kad problema yra didelė ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio mastu.
„Didžioji dalis kelionių yra organizuojamos iš anksto, todėl yra surenkamos lėšos iš klientų ir perduodamos paslaugos tiekėjams – viešbučiams, pervežimo įmonėms. Svarbu paminėti, kad šio lėšos nėra saugomos.
Įvykus koronoviruso protrūkiui, paskelbus pandemiją, kelionių organizatoriai ne tik kad negali susigrąžinti pinigų, jie dar savo lėšomis turi parsivežti keleivius anksčiau laiko. Kiekvienas kelionių organizatorius siekia užtikrinti saugumą ir daro viską, kad žmonės galėtų sugrįžti į Lietuvą“, – teigia E. Rusinas.
Dar pasak teisės eksperto, kelionių organizatoriai susiduria ir su kita problema – klientai nori atgauti pinigus už keliones, kurios neįvyko. Šiuo metu yra gaunami tūkstančiai prašymų grąžinti pinigus.
„Šiandien Lietuvoje veiklą vykdo apie 400 kelionių organizatorių. Jiems sustabdžius veiklą ir negaunant apyvartinių lėšų kyla klausimas kaip susitarti su klientais, kurie reikalauja grąžinti pinigus.
Sprendimas yra sudėtingas, nes turizmas yra viena iš sričių, kuri yra reglamentuojama ES teisės normomis. Kelionių organizatoriai turi remtis ES kelionių direktyva, kurią esame perkėlę į nacionalinės teisės reikalavimus. Kelionių direktyva yra priimta prieš keletą metų“, – aiškina E. Rusinas.
Anot teisės eksperto, šiai dienai iškyla daugybė klausimų kaip direktyvą reikėtų taikyti praktikoje. Daugelis verslininkų ir klientų šiuo metu kalba apie force majeure ir nenugalimas aplinkybes, kuriomis remiantis galima nesilaikyti sutarties įsipareigojimų išvengiant atsakomybės.
„Tačiau turizmo teisėje force majeure nėra. Čia taikomas kitoks apibrėžimas – ypatingos aplinkybės. Tai yra ne tas pats kas force majeure. Ligos ar šiuo metu paskelbta pandemija nėra įtraukta į ypatingų aplinkybių sąrašą. Todėl išeina, kad klientai turi teisę prašyti pinigų.
Todėl šiuo metu vyksta kelionių direktyvos detalizavimas, kad būtų aiškesnė situacija kaip susitarti kelionių organizatoriams ir jų klientams. Šiandien kelionių direktyva leidžia klientams prašyti grąžinti visą sumą už neįvykusią kelionę“, – tikina teisės ekspertas.
Ž. Gavelienės teigimu daugelis Europos valstybių jau rado sprendimą, jos klientams negrąžina pinigų, tačiau už tą pačią sumą suteikia kelionių čekį, kurį klientai galės panaudoti ateityje.
„Tai šiuo metu yra vienintelė galimybė išsaugoti ir verslą, ir keliautojo pinigus“, – tvirtina kelionių ekspertė.
Pasak teisės eksperto E. Rusino, šis būdas būtų priimtiniausias, nes šiuo metu kelionių organizatoriams grąžinti pinigus visiems klientams yra beveik neįmanoma, o kelionių čekiai ar suteikiama nuolaidą padėtų abiems pusėms susitarti.
Vartotojai turi teisę prašyti grąžinti pinigus
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorės pavaduotojos Neringos Baronienės teigimu, tarnyba vis tik akcentuoja vartotojo interesus. Žmonės turi teisę susigrąžinti pinigus.
„Tačiau matydami dabartinę padėtį suprantame ir kelionių organizatorių rūpestį. Todėl mūsų tarnybos pozicija tampa nuosaikesnė.
Siūlome vartotojams ieškoti kompromisų, sutarties nutraukimą siūlome tik kaip jau neišvengiamą priemonę. O ir nusprendus pinigus susigrąžinti siūlome grąžinimo terminą nukelti tam tikram laikotarpiui.
Taip pat galioja ir visos kitos kolegų jau minėtos priemonės – tai pačiai pinigų sumai išrašyti kelionių čekiai ar tam tikros nuolaidos kitai kelionei. Visos priemonės tinka, jeigu tik pavyksta abiems pusėms susitarti.
Tačiau vartojų tarnyba negali pakeisti teisės aktų nuostatų. Sutarties nutraukimas, kaip galutinė priemonė vis tiek išlieka“, – aiškina N. Baronienė.
Iššūkiai dėl darbuotojų
Darbo teisės ekspertas, „iLAW“ vadovaujantysis partneris dr. Tomas Bagdanskis teigia, kad šiuo metu visi verslo atstovai sprendžia klausimus susijusius su darbuotojais.
„Galimybės yra kelios – išleisti darbuotojus apmokamų arba nemokamų atostogų, fiksuoti prastovas, keisti darbo sutartis, mažinti darbo laiką ir atlyginimus arba darbuotojus atleisti. Šiuo metu yra svarstomi darbo kodekso pakeitimai dėl prastovos. Remiantis dabartiniu darbo kodeksu esant prastovai įmonės turėtų darbuotojams mokėti minimalią mėnesinę algą.
Pagal siūlomus pakeitimus verslas turėtų darbuotojams mokėti 40 procentų minimalios mėnesinės algos, o 60 procentų dengtų valstybė. Šis sprendimas padėtų įmonėms išsaugoti darbo vietas“, – sako darbo teisės ekspertas.
Taip pat anot jo, vyriausybė darbdaviams, kurie neatleis darbuotojų siūlys subsidiją nuo tos sumos, kuri buvo mokėta už prastovą. Tačiau darbdavys privalės pusę metų neatleisti darbuotojo nuo to laiko, kada bus išmokėta subsidija.
„Visomis šiomis priemonėmis valdžia siekia padėti įmonėms išlaikyti darbuotojus. Jeigu jos bus patvirtintos verslui bus nuimta dalis naštos“, – tikina T. Bagdanskis.
Dar darbo teisės ekspertas siūlo, darbdaviams ir darbuotojams ieškoti bendrų sprendimų, galbūt kuriam laikui naudoti atostogas arba mažinti darbo valandas ir atlyginimą.
Ž. Gavelienė džiaugiasi, kad vyriausybė apskritai ieško sprendimų, tačiau tikina, kad niekada nebus visi patenkinti.
„Siūlomi sprendimai nėra išsigelbėjimas, nes siūloma minimali mėnesinė alga gelbės ne visus. Juk yra šeimų, kur tik vienas iš tėvų yra dirbantis“, – teigia Ž. Gavelienė.
Kalbant apie prastovas pasak ekspertės, darbdaviai susiduria su problema, kad negali jų fiksuoti, nes turizmo įmonių darbuotojai šiuo metu daug dirba stengdamiesi susigrąžinti visus keliautojus iš užsienio šalių.
Darbo teisės ekspertas tokiu atveju siūlo tartis dėl dalinės prastovos, pavyzdžiui galima susitarti, kad darbuotojas dirba 2 ar 3 dienas per savaitę.
