Valstybinės miškų tarnyba skelbė, kad Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško, o vidutinis sklypo dydis – apie 2,7 hektaro.
Tačiau dažnu atveju šių sklypų savininkai, kaip teigia specialistai, yra žmonės, kurie neturi nieko bendro su miškininkyste, yra kitų profesijų atstovai, gyvenantys ir dirbantys miestuose.
Vis dėlto specialistai perspėja, kad tai nėra pasiteisinimas, kodėl miško plotas neturėtų būti prižiūrimas. Tad kiekvienas savininkas privalo atlikti svarbius namų darbus.
Ką privalote padaryti?
Valstybinės miškų tarnybos Viešųjų ryšių specialistas Ūdrys Staselka naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad miško sanitarinės apsaugos taisyklės įpareigoja jų savininkus ir valdytojus atlikti tam tikrus darbus.
Pavyzdžiui, miškų plotų savininkai turi iškirsti žalių eglių vėjavartas, vėjalaužas, sniegalaužas ir labai pažeistus medžius iki jų liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo.
O spygliuočiai medžiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukų susiformavimo taip pat turi būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir išvežti ne arčiau kaip 2 kilometrų atstumu nuo medyno, kuriame tų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc. pakraščio arba nužievinti.
„Savo ruožtu, Valstybinė miškų tarnyba ragina visus miško savininkus ir valdytojus apsilankyti 40 metų ir vyresniuose eglynuose bei įvertinti medžių būklę.
Kenkėjų pažeistų eglių pirmiausia reikėtų ieškoti šalia pernai buvusių žievėgraužio tipografo židinių, vėjavartynų ar plynų kirtaviečių pakraščiuose augančiuose eglynuose“, – teigė pašnekovas.
Be kitų prievolių kiekvienas miško savininkas privalo:
- saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkai;
- laikytis priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, savo lėšomis įgyvendinti profilaktines priešgaisrines priemones (įrengti priešgaisrines juostas ir laužavietes, valyti užšlemštą mišką ir kita), stichinių nelaimių miškuose atvejais vykdyti aplinkos ministro nustatytas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones;
- informuoti valstybinius miškų pareigūnus apie atsiradusius miško kenkėjų ir ligų židinius.
Vykdomi patikrinimai, skiriamos baudos
Specialistai taip pat gyventojams primena, kad kirtavietes ir želdintinas miško aikštes reikia atkurti ne vėliau kaip per 3 metus po jų atsiradimo.
Tuo metu žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo.
Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo.
Be to, Valstybinės miškų tarnybos atstovai atkreipia dėmesį, kad miškas privalo būti atkurtas žinomos kilmės ir geros kokybės sodmenimis, mat yra siekiama, kad užaugęs miškas ne tik džiugins jo savininką, bet ir teiks ekonominę bei socialinę naudą.
Tuo metu Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad aplinkosaugininkai nuolatos atlieka skirtingus patikrinimus.
„Departamento pareigūnai nuolatos atlieka miškų valstybinę kontrolę ir jos priežiūrą miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos srityse. Dėl nurodytų aplinkybių Departamento pareigūnai vykdo ir prevencinę veiklą: tikslines išvykas, aplinkosaugos akcijas.
Taip pat, remiantis rizikos vertinimu, yra atrenkami didesnės rizikos miško plotai, kuriuos apžiūrima kontrolės metu“, – teigiama atsiųstame komentare.
Pasak departamento atstovų, 2023 m. dažniausiai aplinkosaugos pareigūnai baudas gyventojams skyrė už netaisyklingą transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis būtent miškingose teritorijose, kur tai daryti draudžiama.
Būtent už šio tipo pažeidimus aplinkosaugininkai gali skirti baudą nuo 20 iki 50 eurų.
AAD atstovai taip pat įvardija ir kitus pažeidimus, už kuriuos fiziniai ar juridiniai asmenys taip pat susilaukia baudų – tai medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimai.
Už šiuos nusižengimus fiziniai asmenys gali sulaukti baudos, kurios dydis siekia nuo 60 iki 140 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 110 iki 300 eurų.
Sklypų savininkams taip pat gresia baudos
Specialistai taip pat gyventojams dar kartą primena, kad jeigu medžius savo teritorijoje kirtote ne pagal reikalavimus, už tai taip pat gali būti skiriama bauda.
Štai miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimas, kai buvo padaryta žala aplinkai, fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 30 iki 60 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 120 eurų.
Jei tokio pobūdžio pažeidimas padaromas dar kartą, baudos dydis gali padidėti net iki 1,2 tūkst. eurų.
Be to, jeigu gyventojai nesilaikys miško atkūrimo ir įveisimo reikalavimų, už tai asmenys gali sulaukti baudos nuo 80 iki 150 eurų. Jeigu pažeidimas padarytas pakartotinai, gali būti skiriama ir 210 ar net 300 eurų bauda.
Leidimai kirsti mišką
Miškų tarnyba primena, kad jeigu gyvnetojai nori mišką kirsti, jų savininkai pirmiausiai privalo gauti leidimą. Leidimai kirsti mišką privačių miškų savininkams yra privalomi visiems kirtimams, išskyrus:
- jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose);
- atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami pavieniai sausuoliai ar vėjavartos;
- kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę).
Tačiau, jei savininkas iškirstą medieną planuoja parduoti ar kitaip tiekti į rinką, tuomet net ir aukščiau išvardintiems atvejams būtina gauti leidimą arba pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Taip pat pranešimai apie ketinimą kirsti mišką yra būtini norint vykdyti:
- retinimo ir einamuosius kirtimus;
- atrankinius sanitarinius kirtimus;
- plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais;
- baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimus neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius;
- neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo.
Be to, asmenys, gabendami privačiuose miškuose pagamintą apvaliąją medieną, privalo laikytis Aplinkos ministro patvirtintos apvaliosios medienos gabenimo tvarkos ir turėti užpildytą medienos gabenimo lapą.
Aplinkos apsaugos departamento sukurtame interaktyviame žemėlapyje sudaryta galimybė žymėti kenkėjų apniktas (pvz. žievėgraužio tipografo veisimosi vietas) ar nuvirtusias egles.
Gyventojų perduotą informaciją tirs kelios atsakingos institucijos, duomenys bus sutikrinami su Valstybinės miškų tarnybos turima informacija, ir jei „Tvarkau Lietuvą“ pasieks iki šiol nežinomi atvejai, į užfiksuotas kenkėjų pažeidimų vietas vyks miškininkai, kurie įvertins pažeidimus ir imsis tinkamų miško sanitarinės apsaugos priemonių.