„Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad naujoje antikorupcinėje programoje neskiriamas tinkamas dėmesys visuomenės įtraukimui į antikorupcines veiklas – kova su korupcija paliekama vien institucijų rankose.
„Saugiai įtraukti visuomenę į tiesioginę kovą su korupcija per pranešimus apie konkrečius korupcijos atvejus institucijos dar nedrįsta“, – teigia TILS. Nacionalinę kovos su korupcija programą (NKKP) 2011–2014 metams Seimas patvirtino ketvirtadienį.
Pasak organizacijos, vietoj aiškių priemonių, tokių kaip įstatymo, apsaugančio potencialius pranešėjus, priėmimas, numatomas tik galiojančių įstatymų analizės atlikimas 2012 metais, o tai reiškia, kad pranešėjų apsaugos įstatymo priėmimas ir vėl nukeltas neapibrėžtam laikotarpiui.
„Tai, mūsų nuomone, labiau primena trypčiojimą vietoje, nes panašaus pobūdžio analizes atlikome ir mes, ir Teisingumo ministerija jau 2009–2010 m., analogiška priemonė (teisės aktų analizė) buvo įtraukta ir į 2009 metų NKKP redakciją.
Jau keletą metų TILS atkreipia dėmesį į tai, kad esamo reguliavimo nepakanka, žmonės nesijaučia ir nėra saugūs, ir galiojantys įstatymai, net pataisyti, vargu ar suteiks visapusę apsaugą pranešėjams.
Taip pat Programoje nerasite priemonės, kuri numatytų pareigą institucijoms įdiegti saugius vidinius ir išorinius pranešimo kanalus arba užtikrinti jau esamų pranešimo kanalų saugumą.
Tai reiškia, pavyzdžiui, kad pacientai arba medicinos personalas, norintys pranešti apie galimą korupciją sveikatos apsaugos įstaigoje, tikriausiai neturės kaip tai saugiai padaryti“, – sako TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Pasak TILS, speciali apsauga yra numatyta tik pranešantiems valstybės tarnautojams, bet ne privataus ar nevyriausybinio sektoriaus darbuotojams. Tačiau minėta apsauga yra daugiau formali (garantuojamas konfidencialumas) ir nenumato realių garantijų pranešėjams.
TILS vertinimu, nauja NKKP taip pat nedaug dėmesio skiria korupcijai privačiame sektoriuje. Konkrečių veiksmų šioje srityje programos įgyvendinimo laikotarpiu vargu ar galima tikėtis, nes 2013 metų antroje pusėje planuojama tik atlikti analizę, vertinant galimas korupcijos apraiškas privačiame sektoriuje.
Pasak TILS, taip pat į programą įtraukta tik viena priemonė dėl antikorupcinio švietimo bendrojo lavinimo mokyklose ir nėra aišku, kiek pajėgumų bus skiriama moksleivių antikorupciniam lavinimui.
Vienai iš labiausiai nerimą keliančių sričių – savivaldai – skirta priemone rengiamasi nustatyti pareigą sudaryti antikorupcines komisijas. Tačiau TILS primena, kad 2010 metų pabaigoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog dauguma apklaustų savivaldos lygmens institucijų 2009 ir 2010 metais neskyrė lėšų ir atskirų specialistų etatų antikorupcinių programų įgyvendinimui.
„Anot apklaustų institucijų atstovų, ši padėtis neturėtų keistis ir 2011 metais. Tai, be abejo, yra neraminanti žinia, nes daugelio antikorupcinių priemonių įgyvendinimo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo šiai sričiai skiriamo finansavimo ir žmonių pasirengimo“, – teigiama TILS pranešime.
Tačiau TILS palankiai vertina tai, kad naujojoje programos redakcijoje kriterijai, pagal kuriuos bus vertinamas laukiamas rezultatas, pagaliau kinta.
„Šalia didelio naujai priimamų, taisomų ar pildomų teisės aktų skaičiaus atsiranda ir kitoks rezultatų vertinimas, skirtas įvertinti pasikeitusį valstybės tarnautojų, verslininkų ir gyventojų veikimą bei požiūrį į korupciją.
Be to, į programą įtrauktos sritys, kurios anksčiau stokojo dėmesio, tokios kaip sveikatos priežiūros ir teisėsaugos institucijų veikla“, – teigia TILS.
Pagal TILS paskelbtus kasmetinio korupcijos suvokimo indekso tyrimo rezultatus Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas 2010 m. siekė 5 balus (10 balų – labai skaidri, 0 – labai korumpuota valstybė). Atitinkamai Lietuva užima 22 vietą iš 30 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir kitų Vakarų Europos valstybių ir 46 vietą tarp tirtų 178 pasaulio šalių.
