Lietuvos apeliacinis teismas rugpjūčio 17 dieną paliko galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo balandžio 8 dienos sprendimą, kuriuo M. Marcinkevičius „Vilniaus prekybai“ turi atlyginti 81,25 mln. eurų žalą, 5 proc. palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
Apie teismo sprendimą pranešė „Vilniaus prekyba“, byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose, todėl jos medžiaga neviešinama.
Apeliacinio teismo nutartis įsigaliojo iš karto, tačiau per tris mėnesius ji gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
M. Marcinkevičiaus teigimu, teismo sprendimas bus skundžiamas, nes turtas buvo perleistas tarp susijusių įmonių, todėl žala negalėjo būti padaryta.
„Iš manęs reikalaujama šimto milijonų už tai, kad viena Numos (pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numa – BNS) ir mano įmonė už turto perkėlimą į Lietuvą sumokėjo kitai mūsų įmonei daugiau pinigų nei neva kažkas planavo. Sandorį sustabdęs teismas pasakė, kad dėl to žala kilti negali. Visi ieškiniai man buvo atmesti kelis kartus“, – komentare BNS tvirtino M. Marcinkevičius.
Pasak jo, situacija pasikeitė po to, kai Aukščiausiasis Teismas bylą dėl žalos nurodė nagrinėti iš naujo.
„Naujausias sprendimas priimtas teisme, kurio vienas kolegijos teisėjas perėjo į Numai ir jo įmonėms atstovaujančią advokatų kontorą, kito teisėjo sesuo dirba dar kitoje jam atstovaujančioje advokatų kontoroje. Sprendimą skųsiu“, – teigė M. Marcinkevičius.
Anot M. Marcinkevičiaus advokato Kęstučio Švirino, sandoris buvo sustabdytas Maltos teisme pagal Maltos įstatymus, o Lietuvos teismas tai įvertino kaip neteisėtą veiksmą.
„Iki šiol bylą nagrinėję teismai taip ir nerado argumentų paaiškinti, kaip Lietuvos teisė gali būti taikoma vertinant asmens elgesį svetimos valstybės teisme. Situacija keista ir verta Lietuvos Aukščiausiojo teismo įsikišimo“, – teigė advokatų kontoros „Sorainen“ partneris K. Švirinas.
„Vilniaus prekyba“ 2016-ųjų gegužę už daugiau nei 400 mln. eurų iš Maltos „Relvit“ įsigijo „Akropolius“ bei kitą nekilnojamąjį turtą valdančias ar kontroliuojančias įmones „Akropolis group“, „Akropolis Real Estate“ ir „Nikola Mushanov projektas“. Įsigyti „Akropolių“ prekybos centrus „Vilniaus prekyba“ norėjo dar 2015 metais, tačiau M. Marcinkevičius teismuose bandė sustabdyti sandorį, aiškindamas, kad jam trūksta informacijos, kuri padėtų jam apsispręsti balsuojant.
Anot „Vilniaus prekybos“, dėl M. Marcinkevičiaus veiksmų sandoris buvo užvilkintas ilgiau kaip metus, per tą laiką „Akropolių“ rinkos vertė reikšmingai padidėjo, todėl „Vilniaus prekybai“ už juos teko sumokėti 81,2 mln. eurų didesnę kainą, nei buvo suderėta anksčiau.
M. Marcinkevičius teikė ir savo pasiūlymą įsigyti „Akropolius“, tačiau „Relvit“ akcininkai jam nepritarė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-ųjų gruodį neskundžiama nutartimi konstatavo, kad M. Marcinkevičius neteisėtai ir nesąžiningai prašė sustabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį. LAT tuomet panaikino „Vilniaus prekybai“ nepalankius Vilniaus apygardos ir Apeliacinio teismų sprendimus ir įpareigojo pirmos instancijos teismą M. Marcinkevičiaus padarytos žalos klausimą nagrinėti iš naujo.
Daugiau kaip 10 proc. akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse turintis M.Marcinkevičiaus kelerius metus konfliktuoja su pagrindiniu grupės akcininku Nerijumi Numa (buvęs Numavičius), verslininkai tiesiogiai ir netiesiogiai yra pateikę kelis ieškinius vienas kitam Lietuvos teismuose.
M. Marcinkevičius 2015-ųjų vasarą viešai pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.
