Birgitte Bonnesen pripažinta kalta dėl didelio sukčiavimo.
Jos advokatas Peras Samuelssonas Švedijos naujienų agentūrai TT sakė, kad yra šokiruotas dėl nuosprendžio ir pateiks apeliaciją.
Apeliacinis teismas panaikino 2023 metų apygardos teismo sprendimą, kuriuo B. Bonnesen buvo išteisinta, ir priėmė sprendimą praėjus penkeriems metams po to, kai kilo pinigų plovimo skandalas, į kurį buvo įtrauktas „Swedbank“.
2019 metų pradžioje pasirodžiusiame Švedijos transliuotojo SVT tiriamosios žurnalistikos laidos sukurtame dokumentiniame filme buvo nurodyta, kad iš „Swedbank“ sąskaitų į Baltijos šalis, visų pirma į Estiją, pasitelkiant įtartinas ir rizikingas operacijas buvo nukreipta mažiausiai 40 mlrd. Švedijos kronų, o ta suma tuomet atitiko 3,9 mlrd. eurų.
Kilus tokiems įtarimams, banko akcijų kursas smarkiai krito, o B. Bonnesen buvo atleista. Netrukus po to savo noru atsistatydino „Swedbank“ grupės direktorių tarybos pirmininkas Larsas Idermarkas.
2020 metais Švedijos finansų priežiūros tarnyba skyrė „Swedbank“ apytikriai 360 mln. eurų baudą ir įspėjo jį laikytis pinigų plovimo prevencijos taisyklių.
Vėliau prokurorai pateikė kaltinimus B. Bonnesen, kaltindami ją „tyčia arba dėl didelio aplaidumo“ pateikus melagingą arba klaidinančią informaciją apie veiksmus, kurių bankas ėmėsi siekdamas užkirsti kelią įtariamam pinigų plovimui ir jį aptikti.
„Teismas daro išvadą, kad buvusi direktorė interviu Švedijos laikraščiui „Svenska Dagbladet“ ir Švedijos naujienų agentūrai TT paskleidė klaidinančius teiginius, susijusius su banko 2018 metų trečiojo ketvirčio ataskaitos paskelbimu“, – sakoma teismo pareiškime.
„Šiuose teiginiuose buvo klaidinanti žinia, kad nėra jokių įtartinų pinigų plovimo sąsajų su kito banko operacijomis Estijoje“, – priduriama jame.
Pasak teismo, B. Bonnesen komentarai laikytini „galinčiais paveikti Švedijos banko vertinimą finansiniu požiūriu ir taip sukelti nuostolių“.
Prokurorai taip pat kaltino moterį atskleidus viešai neskelbtiną informaciją, nes ji informavo pagrindinius banko savininkus apie tai, kad buvo rengiamas žurnalistinis tyrimas.
Tačiau apeliacinis teismas nustatė, kad su savininkais pasidalinta informacija nebuvo „pakankamai konkretaus pobūdžio, kad ją būtų galima laikyti viešai neskelbtina informacija“, sakoma jo sprendime.
Todėl jis, kaip ir apygardos teismas, išteisino B. Bonnesen dėl šio kaltinimo.