Viešajam sektoriui nemažėjant, šiandienos ir ateities mokesčių mokėtojų padėtį pablogins milijardu didesnės nacionalinio biudžeto išlaidos (be ES lėšų) bei auganti skola. Pirmą kartą šalies istorijoje siūloma įtvirtinti įstatymu, kad biudžetas bus mažinamas nesurenkant biudžeto pajamų.
Ateinančių metų valstybės biudžeto projekto naujovė – įtvirtinti biudžeto mažinimą, nesurenkant planuotų pajamų. Anot LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos, „Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau daug metų siūlė įvesti sąlyginio finansavimo principą. Kiekvienam žmogui suprantamas ir natūralus principas - sumažėjus algai išleisti mažiau, viešajame sektoriuje iki šiol negaliojo. Iki šiol, biudžeto išlaidos nepriklausydavo nuo ekonominių realijų – biudžeto pajamos galėjo sumažėti kad ir perpus, o viešasis sektorius ir toliau galėjo išleisti, kiek buvo suplanavęs. Įstatymo projekte numatyti apribojimai dėl asignavimų valdytojų teisės prisiimti įsipareigojimus leis biudžeto deficitui neišsipūsti, jeigu nesurenkamos planuotos pajamos,“ – sako LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva.
Permainų koalicijos pažadai, kad sunkmečio našta dalinsis ir susispausiantis viešasis sektorius, lieka neįgyvendinti. Nors biudžeto deficitas bus sumažintas perpus, tačiau Lietuvos nacionalinio biudžeto išlaidos (be ES lėšų) 2011 m. augs beveik milijardu litų. Tai aiškinama brangstančiu skolos aptarnavimu. Tačiau ne vien skola pučia biudžetą, nes jos aptarnavimas auga tik 384 mln. Lt.
Svarbu, kad finansavimo didinimas nėra susijęs ir su Vyriausybės prioritetais 2011 metais. Nors Vyriausybė nėra išskyrusi gynybos ir poilsio, kultūros ir religijos kaip prioritetinių sričių, išlaidos joms auga atitinkamai 4,8 ir 1,5 proc. Anot K. Leontjevos, galima teigti, kad prioritetai atsispindi tik nutarimų popieriuose, bet ne finansuojant.
Augančias išlaidas planuojama finansuoti tiek skolinantis, tiek surenkant daugiau mokestinių lėšų iš gyventojų. „2010 m. kiekvienas Lietuvos gyventojas į nacionalinį biudžetą vidutiniškai sumoka po 5060 Lt, o kitąmet planuojama vieno gyventojo „indėlį“ į biudžetą padidinti iki 6 140 Lt. Kadangi čia įskaičiuojami ir kūdikiai, ir seneliai, kiekvienas dirbantis žmogus biudžetui skirs kur kas daugiau lėšų. Valdžios našta gyventojams augs neproporcingai greitai: biudžeto pajamos augs 21 proc., o namų ūkių pajamos, LLRI ekonomikos tyrimo duomenimis, - tik 7 proc. Kadangi valdžia planuoja ir gauti, ir išleisti daugiau, galima konstatuoti, kad valdžia vertina, jog krizė jau baigėsi, todėl būtina sugrąžinti iki krizės galiojusį ir „laikinai“ padidintą PVM tarifą iki 18 proc.,“ – teigia ekspertė.
Dėl valdžios nenoro taupyti 2011 m. augsianti valstybės skola kelia rimtą grėsmę ekonomikai. „Prognozuodama tam tikrą ekonomikos atsigavimą, valdžia nebejaučia spaudimo mažinti išlaidų ir toliau skolinasi, užprogramuodama skolos sniego gniūžtės augimą ateičiai. Jau dabar matome, ką reiškia augančios skolos – reikia mokėti vis daugiau palūkanų, tad mažiau lėšų liks mokesčių mokėtojų kišenėse ir kitoms sritims finansuoti,“ – augsiančią skolos naštą komentuoja ekspertė.