leontjeva

Antrasis karantinas kartoja pirmojo scenarijų: aiškių paramos principų nėra, atskiros grupės kovoja už savo interesus, Vyriausybė priversta gesinti vis naujus karantino padarinius.

Lietuvoje įvestas karantinas iš esmės pakeitė šalies gyvenimą: dalis verslų buvo priversti nutraukti veiklą, žmonės neteko darbų. Kaip Lietuvai seksis įveikti viruso sukeltą krizę ir sugrąžinti prarastas darbo vietas? Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomistė Elena Leontjeva – naujienų portalo tv3.lt studijoje apie viruso sukeltą krizę ir bedarbystę.

Valstybės kontrolei nustačius pažeidimų „Sodroje“, institucija pažadėjo „klaidas ištaisyti“. Tačiau nepasitikėjimas ja auga: apklausų duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš šios sistemos. Ar šie ženklai kelia nerimą, „Ekonomika.lt“ paklausė ekonomisto, socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio. Ką tik paskelbtos apklausos duomenimis, ketvirtadalis gyventojų norėtų pasitraukti iš „Sodros“ sistemos, nemokėti jai mokesčių ir pensija rūpintis patys.

„Politiką ir programas vertinti ne pagal rezultatus, o pagal ketinimus, yra viena iš didžiųjų klaidų.“ MiltonFriedman, Nobelio premijos laureatas Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) įvertino šios kadencijos Seime esančių politinių partijų frakcijų darbus – balsavimą Lietuvos ekonomikai ir piliečių gerovei svarbiais klausimais.

Šiandienos „Lietuvos žiniose“ rašoma, kad pernai mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomos institucijos išsimokėjo 6 milijonus litų premijų. Didžioji dalis premijų išmokėta švenčių progomis. Neįtikėtina, kad tuomet, kai nedarbas šalyje tebesiekia 14 proc.

Vengrijos parlamentas pritarė „mėsainių“ mokesčiui – nuo rugsėjo šioje šalyje bus taikomas specialus mokestis maisto produktams, kurių sudėtyje daug cukraus, druskos, kofeino ar angliavandenių. Litras kolos brangs 7 lietuviškais centais, litras energetinio gėrimo - 3,5 lito. Bloga žinia ir keksų bei pyragaičių mėgėjams – pastarieji brangs nuo 1,3 iki 2,6 lito. Mokestis nebus taikomas kūdikių maistui, kečupui ir garstyčioms.

Jau keli mėnesiai Lietuvoje netyla kalbos apie progresinių mokesčių įvedimą. Vieni Seimo nariai jau įregistravo projektus, numatančius tokią mokesčių sistemą, kiti dar tik ruošiasi tai daryti. Vieną tokį projektą įregistravo ir Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas" nariai, o prieš kelias savaites vyko šio projekto pateikimas.

Kasos aparatai turgavietėse bus privalomi. Valdžia tikisi, kad griežtesni reikalavimai leis kontroliuoti prekeivius, didins biudžeto įplaukas. Tačiau prekybininkai mano, kad ir taip merdintis smulkusis verslas bus sužlugdytas.

Kasos aparatų įvedimo turgavietėse klausimas svarstomas jau ne pirmą kartą. Prieš kelis metus jų įvedimas buvo grindžiamas tuo, kad turgavietėse nelegaliai prekiaujama iš Lenkijos atsivežta mėsa. Pastaraisiais mėnesiais už kasos aparatus agituojama pasitelkiant Vyriausybės užmojį surinkti milijardą iš šešėlinės ekonomikos, teigiant, jog turgavietėse „sukasi“ neapskaityti šimtai milijonų litų.

Viešajam sektoriui nemažėjant, šiandienos ir ateities mokesčių mokėtojų padėtį pablogins milijardu didesnės nacionalinio biudžeto išlaidos (be ES lėšų) bei auganti skola. Pirmą kartą šalies istorijoje siūloma įtvirtinti įstatymu, kad biudžetas bus mažinamas nesurenkant biudžeto pajamų. Ateinančių metų valstybės biudžeto projekto naujovė – įtvirtinti biudžeto mažinimą, nesurenkant planuotų pajamų.