Šitaip Taivanas akcentuoja skirtumą nuo Kinijos, dažnai Vakaruose kaltinamos ekonominių santykių išnaudojimu politiniais tikslais.
„Demokratinėje santvarkoje Vyriausybė gali skatinti tiesioginį dialogą, verslo įmonių derybas. Būtent tai mes ir darėme pastaruosius kelis mėnesius. Kaip ir Lietuva, tikime laisva ekonomika“, – interviu BNS sakė atstovybės vadovas.
„Norime sukurti tvarius, organiškus verslo santykius, kurie negalėtų būti trikdomi dėl jokių kitų priežasčių, išskyrus ekonomines“, – pridūrė jis.
Taip E. Huangas kalbėjo paklaustas, ar Taivanui realu kompensuoti Lietuvos verslininkų praradimus Kinijos rinkoje.
Taivanas ketvirtadienį atidarė atstovybę Lietuvoje, jau kurį laiką Vilniaus ir Taibėjaus santykiams darantis glaudesniais.
Lietuva leido Taivanui atstovybę pavadinti pačios salos vardu, tačiau kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu.
Tokia tarptautinė praktika susiklostė sutarus, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.
Lietuvos žingsnis supykdė Kiniją. Prieš kelis mėnesius Kinija atšaukė savo ambasadorių šalyje ir pareikalavo, kad Lietuva padarytų tą patį. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.
Lietuvos verslininkai sako, kad dėl Vilniaus ir Pekino nesutarimų prekyba su šia Azijos šalimi gerokai apsunko.
Kaip jaučiatės atidaręs atstovybę?
Labai džiaugiamės, kad turime galimybę skatinti ir stiprinti Lietuvos ir Taivano ryšius. Taip pat esame dėkingi už paramą ir draugystę daugeliui draugų Lietuvoje ne tik vykdomojoje valdžioje, bet ir Seime, privačiame sektoriuje.
Lietuva yra pirma šalis Europoje, leidusi Taivanui atidaryti atstovybę naudojant pačios salos pavadinimą. Kokią reikšmę tam suteikiate?
Žinoma, tai yra labai reikšminga. Esame susitelkę ties ekonominių ir prekybinių ryšių tarp Lietuvos ir Taivano skatinimu. Norime, kad tai pavyktų.
Atstovybės pavadinimas atspindi tai, kad turime didžiulį potencialą ekonominiams, kultūriniams mainams ir bendradarbiavimui. Bendradarbiausime kultūros, švietimo, technologijų ir ekonominiais klausimais.
Tai man yra svarbiausia.
Ar galite detaliau atsakyti, kokią svarbą matote pavadinant atstovybę Taivaniečių, o ne Taipėjaus, kas įprasta kitose šalyse, vardu?
Nuoroda į Taivaną yra aiški indikacija, kur kuriamos technologijos, verslas, kad tai daroma Taivane, taivaniečių. Tai patogesnis pavadinimas komunikacijai.
Ar Taivaniečių atstovybės pavadinimas siunčia politinę žinutę?
Nenorėtume akcentuoti geopolitinių klausimų. Mano šalies atstovybė yra susitelkusi ties tvirtų santykių kūrimu. Mes nepalaikome formalių diplomatinių santykių su daugeliu šalių, todėl mūsų svarbiausias tikslas yra skatinti žmogiškuosius žmonių, verslo ir vyriausybių santykius.
Taivaniečiai yra labai susitelkę ties tiltų statymų, ryšių su tarptautine bendruomene mezgimu ir darome viską, ką galime geriausiai, kad tuos santykius sustiprintume.
Ar galėtumėte pasakyti, kokie yra trys pirmieji jūsų šiandien suplanuoti susitikimai?
Mums kuriant santykius, kartais sunku tai įvardyti viešai, tačiau susitinkame su žmonėmis siekiant sustiprinti ekonominius, technologinius ir kultūrinius ryšius.
Kai spalio pabaigoje Lietuvoje lankėsi Taivano verslo delegacija, Lietuvos ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė, jog tikisi sulaukti Lietuvoje puslaidininkių gamyklos. Kaip manote, ar tai įmanoma?
Mano Vyriausybė nurodė suburti ekspertų komandą, kuri čia įvertins verslo aplinką ir pramonės stiprybes. Manau, kad padarysime tai kitais metais. Puslaidininkių pramonė turi labai sudėtingą tiekimo grandinę, tačiau Taivanas yra vienintelis pasaulyje, apimantis visus tos tiekimo grandinės segmentus.
Prireiks šiek tiek laiko ir patirties ieškant, identifikuojant, kaip mums geriausiai teikti sistemas Lietuvos verslui, norinčiam vystyti puslaidininkių pramonę.
Lietuvai bus labai sunku turėti visus tiekimo grandinės segmentus, bet mes padarysime viską, kad išsiaiškintume, kaip geriausiai galime padėti savo draugams.
Kai kurie žmonės Lietuvoje tikisi, kad Taivanas kompensuos Lietuvos verslo praradimus Kinijoje, kai Vilniaus ir Pekino santykiuose kilo įtampa. Kokia jūsų žinutė jiems? Ar tikrai galite tai padaryti?
Demokratinėje santvarkoje Vyriausybė gali skatinti tiesioginį dialogą, verslo įmonių derybas. Būtent tai mes ir darėme pastaruosius kelis mėnesius. Kaip ir Lietuva, tikime laisva ekonomika.
Norime sukurti tvarius, organiškus verslo santykius, kurie negalėtų būti trikdomi dėl jokių kitų priežasčių, išskyrus ekonomines.
Matome to rezultatus. Pavyzdžiui, rugsėjo 15 dieną surengėme virtualią verslo partnerių paiešką, kuri virto 55 nuotoliniais susitikimais tarp Taivano ir Lietuvos verslo.
Tas virtualus renginys turėtų sukurti 17 mln. JAV dolerių prekybos vertės. Žinoma, dar kelis mėnesius užtruks, kol verslai aptars konkrečius produktus, terminus ir sąlygas ryšiams stiprinti.
Antra galimybė abiejų šalių verslams susitikti buvo spalio pabaigoje, kai Lietuvoje viešėjo Taivano verslo delegacija. Tąkart paskatinome 280 verslo įmonių susitikimų.
Kaip vertinate verslo aplinką Lietuvoje?
Ji labai konkurencinga, turite labai stiprų švietimą, esate labai verslūs, turite stiprų pramonės pamatą. Tai kuria labai geras sąlygas Taivano įmonėms tyrinėti galimybes čia veikti.
Geros kokybės maisto, žemės ūkio produktai taip pat yra labai įdomūs potencialios prekybos tarp Lietuvos ir Taivano šaltiniai.
Skelbta, kad jūsų atstovybė Lietuvoje skirta plėtoti ekonominius ryšius, ji taip pat užsiims konsuliniais reikalais. Kokias dar funkcijas turės įstaiga?
Tai ir bus pagrindinės atstovybės funkcijos, būsime susitelkę ties šiomis sritimis. Kultūrinis bendradarbiavimas yra dar viena sritis, kur dirbsime. Ir, žinoma, švietimas.
O politiniai ryšiai?
Sveikiname gražius mūsų santykius ir toliau palaikysime Lietuvos ir Taivano politinių lyderių draugystę.