Ekspertai primena, kad gauti nedarbo išmoką Lietuvoje gali tie gyventojai, kurie mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas, per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių iki užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje (UŽT) turi sukaupę ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą ir yra registruoti UŽT, kuri suteikė jiems bedarbio statusą.
„Nedarbo išmoką taip pat gali gauti ir baigę privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba tie, kurie yra paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pirminį karinį parengtumą, ir įsiregistravo UŽT ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paleidimo iš tarnybos“, – aiškina skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Creditea“ Regiono klientų aptarnavimo vadovė Baltijos šalyse Donata Stoškuvienė.
Bedarbio pašalpą gali gauti ir tie, kurie per paskutinius 30 mėnesių 12 mėnesių dirbo kitoje Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje ir tuo laikotarpiu buvo draudžiami nedarbo draudimu. O jei žmogus grįžta iš ne ES ir EEE šalių (Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Ukrainos, Baltarusijos), draudimo stažas nėra kaupiamas.
Pašalpa paprastai yra mokama 9 mėnesius, tačiau kartais mokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas. Pavyzdžiui, jeigu moteriai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, jei bedarbiui iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai ir jam nebuvo paskirta išankstinė senatvės pensija (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 2 mėnesių) arba jeigu asmuo laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos arba yra gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl priklausomybės ar patologinio lošimo savo noru (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 30 dienų).
Galima gauti papildomą išmoką
Kai gyventojas gauna bedarbio statusą, „Sodra“ jam per 10 darbo dienų paskiria ir išmoka pašalpą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant bedarbio ankstesnį uždarbį ir darbo istoriją. Dažnai išmokos dydis susideda iš dviejų dalių – fiksuotos ir kintamos.
Pastovioji pašalpos dalis lygi 215,01 EUR – tai yra 23,27 proc. minimalios mėnesinės algos. O kintamoji dalis priklauso nuo gyventojo uždarbio per 30 mėnesių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo užsiregistravimo UŽT dienos. Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, asmuo 2024 metų balandžio mėnesį nori gauti bedarbio pašalpą, jo pajamos bus analizuojamos nuo 2021-09-01 iki 2024-02-29 laikotarpiu.
„Kintamoji mėnesinės išmokos suma yra apskaičiuojama tokiu būdu: už pirmą–trečią mėnesį – 38,79 proc. nuo asmens vidutinio draudžiamojo darbo užmokesčio, už ketvirtą–šeštą mėnesį – 31,03 proc., už septintą–devintą mėnesį – 23,27 proc.
Didžiausia bedarbio pašalpa negali viršyti 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio paskutinį kalendorinį ketvirtį nuo užsiregistravimo UŽT. Pavyzdžiui, 2024 m. II ketvirtį (nuo 2024-04-01 iki 2024-06-30) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1220,21 Eur“, – skaičiuoja D. Stoškuvienė.
Štai jei gyventojas per paskutinius 12 mėnesių uždirbo, pavyzdžiui, 2000 EUR per mėnesį (neatskaičius mokesčių), tai jis pirmą–trečią mėnesį gautų 1205,82 Eur, ketvirtą–šeštą mėnesį – 1050,62 Eur, o septintą–devintą mėnesį 895,42 Eur.
Taip pat ekspertė atkreipia dėmesį, kad išdirbę vienoje įmonėje 5 ir daugiau metų darbuotojai atleidimo atveju turi teisę gauti papildomas ilgalaikio bedarbio pašalpas. Jas gali gauti visi dirbę pagal darbo sutartis darbuotojai, išskyrus tie, kurie yra atleidžiami iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko.
Pašalpa – tik išgyvenimui
Bedarbio pašalpa yra pradedama mokėti nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo. Taip pat po 3 mėnesių nuo įsiregistravimo UŽT, bet ne anksčiau kaip bedarbio statuso įgijimo dieną, jei asmuo buvo atleistas iš darbo dėl savo kaltės.
Nedarbo išmoka taip pat yra mokama tik pasibaigus kitų išmokų (dėl ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos) mokėjimo terminui, paskirtų iki bedarbio statuso įgijimo dienos.
„Tačiau, jei bedarbis jau anksčiau yra gavęs bedarbio pašalpą ir vėl iš naujo užsiregistravo UŽT, tuomet jam pašalpa gali būti skiriama tik praėjus 12 mėnesių nuo ankstesnės bedarbio pašalpos pasibaigimo dienos. T. y., reikia, kad būtų 12 mėnesių tarpas tarp pašalpų“, – pabrėžia D. Stoškuvienė.
Ji taip pat ragina jau gaunant išmokas užsiimti aktyvia darbo paieška, mat kitu atveju jos gali būti nutrauktos. Tai reiškia, kad bedarbis turėtų reguliariai kandidatuoti į laisvas darbo vietas, dalyvauti darbo pokalbiuose arba perkvalifikavimo ar profesinėse programose, skirtose įsidarbinimo galimybių gerinimui.
„Nedarbas turi būti tik laikina stotelė, o valstybės kompensacijos turi tik padėti lengviau išgyventi sudėtingą gyvenimo situaciją. Taip pat vertėtų pagalvoti apie pajamų ir darbo praradimo draudimą, kuris galėtų suteikti paramą netikėtai netekus darbo ar sunkiai susirgus“, – pastebi ekspertė.
