„Nedarbo lygis Lietuvoje jau nuo 2023 m. gruodžio mėn. buvo šiek tiek ūgtelėjęs“, – penktadienį darbo rinkos apžvalgos pristatymo metu teigė T. Toleikis.
„Gyventojų apklausos duomenimis, nedarbo lygio atžvilgiu prognozės darosi vis optimistiškesnės. Vis mažiau gyventojų mano, kad nedarbo lygis išaugs“, – aiškino jis.
Jis priminė, kad šių metų sausį nedarbas siekė 9 proc., o vasarį – 8,3 proc.
CVbankas.lt vadovas pamini, kad Lietuvos bankas, Finansų ministerija ir didžiosios finansų bendrovės savo prognozių nekeičia ir prognozuoja, kad 2024 m. nedarbo lygis bus tarp 6,5 proc. ir 7,2 proc.
„Sakyčiau, kad bendras prognozuojamas nedarbo lygis lieka panašus, kaip anksčiau. O ateinantiems metams nuosaikiai mažėjantis – čia tiek 2025, tiek 2026 metais“, – aiškino jis.
Pasak Užimtumo tarnybos, balandžio 1 d. duomenimis, Lietuvoje dirbo 1,45 mln. asmenų – 1,5 tūkst. arba 0,1 proc. daugiau nei kovo 1 d.
Tuo metu šalyje registruota 166 tūkst. bedarbių – 0,2 proc. arba 0,3 tūkst. asmenų daugiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas šalyje per mėnesį nepakito ir siekė 9,3 proc.
Daugiausiai darbo pasiūlymų – gamybos specialistams
Pasak CVbankas.lt vadovo, 2024 m. pirmojo ketvirčio metu darbo pasiūlymų skaičius portale siekė 30,3 tūkst. ir buvo 0,7 proc. mažesnis nei 2023 m. pradžioje. Anot jo, daugiausiai ieškoma gamybos srities specialistų – 3659 darbo skelbimų, išskirtinės yra ir pardavimų bei inžinerijos sritys.
„Išsiskiria savo stiprumu pardavimų kategorija, kuri ketvirtis po ketvirčio demonstruoja stabilaus augimo tendenciją. Šiuo metu ieškoma arti rekordinio skaičiaus pardavimų specialistų. Panaši tendencija yra iš inžinerijos kategorijoje“, – aiškino jis.
Anot jo, per metus 13 proc. padaugėjo darbo pasiūlymų gamybos srityje. Atsirado daug naujų vietų medicinoje, kur skelbimų kiekis išaugo 18 proc. nekilnojamo turto sferoje – 16 proc.
Tuo metu labiausiai susitraukė eksporto darbo pasiūlymų apimtis – 41 proc., žiniasklaidos/komunikacijos – 33 proc. ir personalo valdymo – 26 proc.
T. Toleikis taip pat paminėjo, kad šiuo metu 1,4 proc. darbo skelbimų siūlomas darbas iš namų, o 5,8 proc. skelbimų siūloma galimybė dėl to susitarti.
„Išvada būtų tokia – pilnai dirbančių iš namų darbo pasiūlymų mažėja ir jie nusistovi, o dalinio darbo iš namų tendencija nerodo jokio mažėjimo polinkio“, – teigė T. Toleikis.
Sumažėjo atlyginimas, kurio tikisi asmenys norintys dirbti užsienyje
CVbankas.lt duomenimis, didžiausių atlyginimų tikisi asmenys norintys dirbti informacinių technologijų srityje – 3353 eurų prieš mokesčius (bruto), darbdaviai jiems pasiruošę sumokėti vidutiniškai 3069 eurus per mėnesį.
Antroje vietoje – vadovai, kurie norėtų 3035 eurų, o jiems siūloma apie 2770 eurai. Trečioje – energetikos specialistai, kurie siektų vidutiniškai 2977 eurų bruto algos, o jiems siūloma 2412 eurai.
Mažiausio atlyginimo tikisi prekybos ir konsultavimo srityse norintys įsidarbinti asmenys – 1375 eurų prieš mokesčius. Jiems skelbimuose siūloma vidutinė alga – 1154 eurai per mėnesį. Tarp trijų žemiausių pageidaujamų atlygių pagal darbo kategorijas rikiuojasi ir klientų aptarnavimas, kur tikimasi 1563 eurus per mėn., o siūloma – 1397 eurai bei maisto gamyba, kur tikimasi 1644 eurų, o 1887 eurai per mėn.
T. Toleikis pastebi, kad kandidatų pageidaujami atlyginimai nuo praeitų metų Vilniuje išaugo 8,5 proc. ir vidutiniškai pasiekė 2147 eurus, Kaune – 11,6 proc. (1938 eurai), Klaipėdoje – 10,4 proc., (1801 eurai), Šiauliuose – 19,4 proc. ( 1968 eurai), Panevėžyje – 10, 7 proc. (1668 eurai), o dirbantieji namuose tikisi 8,7 proc. didesnės algos, siekiančios vidutiniškai 2604 eurus.
Visgi, kandidatų, pageidaujančių dirbti užsienyje ambicijos sumažėjo, jų pageidaujamas atlyginimas krito 4,8 proc. iki 3075 eurų. Tai taip pat vienintelis pageidaujamas atlygis, kuris yra mažesnis nei darbdavių siūlymas – siekia net 4213 eurus.
Darbuotojų ir darbdavių aktyvumas auga
Taip pat, anot T. Toleikio auga besinaudojančių portalu darbo ieškančiųjų aktyvumas – pirmojo 2024 m. ketvirčio metu sukurta 26,8 tūkst. naujų gyvenimo aprašymų – 10,2 proc. daugiau nei pernai. Pasak jo, tam įtakos galėjo turėti Lietuvoje padidėjęs užsieniečių kiekis bei išaugęs nedarbo lygis.
„Užsienio šalių piliečių aktyvumas augo šiek tiek sparčiau negu Lietuvos piliečių“, – sakė T. Toleikis.
„Galima spėti, kad darbo ieškantieji aktyviau grįžta į darbo rinką. Nes nuo pandemijos periodo mes turėjome sąstingį“, – aiškino jis.
Jo teigimu, šiuo metu auga siekiančių įsidarbinti piliečių iš Ukrainos ir Baltarusijos skaičius, o Rusijos piliečių – mažėja. Tuo metu, pasak jo, kas 10 įsidarbinti siekiantis kandidatas yra atvykęs ne iš Ukrainos, Baltarusijos ar Rusijos.
„Pažymėjusių kitą pilietybę yra kelis kartus išaugę ir jie sudaro 8,4 proc. nuo visų kandidatų“, – tvirtino jis.
Auga ir darbdavių aktyvumas, kuris CVbankas.lt duomenimis pirmąjį ketvirtį išaugo 1 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. ir siekė 2312 darbdavių. Kandidatų aktyvumas, anot T. Toleikio, prisideda prie rekordinio gyvenimo aprašymų peržiūrėjimo kiekio, siekusio apie 2 mln. iš kurių 1495 tūkst. aktyvaus kandidatavimo, o 472 tūkst. – pasyvaus.
