„Šiandien nekilnojamojo turto mokestis yra, bet jis nepatenka į savivaldą, jis patenka į biudžetą. Šiuo atveju mes suinteresuojam ir savivaldą. Juo labiau, kai jie (merai – ELTA) važiavo ir į Seimą, ir į Vyriausybę, jie prašė – duokit šitą mokestį administruoti mums, nes mes geriausiai žinome situaciją – kokias galime nustatyti grindis ir lubas“, – „Delfi“ laidoje „Iš esmės“ trečiadienį kalbėjo A. Sysas.
Ministerija siūlo, kad, savivaldybių taryboms iki gruodžio mėnesio nenustačius neapmokestinamo NT kartelės, 2026 m. jų teritorijose nuo 10 tūkst. eurų pirmo asmens būsto vertės NT objektai būtų apmokestinami nuo 0,1 proc. tarifo.
Prieš tai siūlyta, kad savivaldybės pagrindiniam būstui galėtų nustatyti bet kokią neapmokestinamą kartelę, o mokesčio tarifus – taip pat intervale nuo 0,1 iki 1 proc.
Likusiam nekomerciniam NT taikomos „grindys“ būtų didesnės nei pasiūlyta dabar – nebe 20, o 50 tūkst. eurų jo vertės vienam asmeniui.
Šias pajamas iki 2030-ųjų siūloma skirti į Gynybos fondą, o iš pirmojo būsto apmokestinimo – į savivaldybių biudžetus.
„Jie (savivaldybės – ELTA) džiaugsis tada, kai visas mokestis, ir už antrą, trečią (turtą – ELTA) , atiteks jiems“, – tikino A. Sysas.
Socialdemokrato teigimu, nepaisant to, kad artėja 2027-ųjų savivaldos rinkimai, tarybos turės ieškoti balanso, kaip užtikrinti biudžeto surinkimą ir kartu smarkiai nedidinti mokestinės naštos.
„Netikiu, kad, jeigu bus labai geras meras, kuris jokių mokesčių neįvedinės, o gatvės bus duobėtos, šaligatviai išklerę, kad už jį balsuos. Tai yra balansas – mes gi atidavėm žemės mokestį savivaldai, ar didelių problemų yra?“ – kalbėjo A. Sysas.
Jo teigimu, ketvirtadienį Seimui pakartotinai teikiamas naujas NT mokesčio projektas pateikimo stadiją įveiks.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis Eltai naujausius siūlymus anksčiau įvertino kritiškai – anot jo, šis Finansų ministerijos projektas nuo paskutinio praktiškai nepasikeitė.
Seime antradienį iš Vyriausybės mokesčių paketo pirmą balsavimą įveikė pelno mokesčio kėlimas, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, „cukraus“ mokesčio įvedimas, kai kurių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų atsisakymas.
Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.
Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
