„Lietuvos ekonomika regione vis dar išsiskiria sparčiu ir plataus masto ekonomikos atsigavimu – įsibėgėja mažmeninės prekybos ir pramonės augimas, paslaugų eksporto vertė šiemet dešimtadaliu didesnė nei prieš metus. Kol kas šiek tiek nuvylė tik verslo investicijų augimas, bet yra prielaidų jų atsigavimui kitais metais,“ – pranešime cituojamas N. Mačiulis.
„Dėl palankių tendencijų žaliavų rinkose ir krentančių Kinijos gamintojų kainų, šiemet infliacija Lietuvoje išliko žemesnė nei prognozuota, tačiau kitais metais ji paspartės iki 2,7 procentų. Vis tik atlyginimai ir pensijos augs kelis kartus greičiau ir užtikrins spartų gyventojų perkamosios galios augimą,“ – prognozuoja ekonomistas.
„Swedbank“ ekonomistai taip pat padidino šių ir ateinančių metų atlyginimų augimo prognozes – vidutinis darbo užmokestis turėtų didėti, atitinkamai, 9,6 ir 9,2 procento. Tuo metu nedarbo lygis 2024 m. sieks 7,2 proc., o 2025 m. – 7,5 proc. nuo visos darbo jėgos.
N. Mačiulis pabrėžia, kad Lietuva išsiskiria iš savo kaimynių, nes Latvijos ir Estijos ekonomikos šiemet ne augs, o susitrauks – atitinkamai, 0,3 ir 0,8 proc.
Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvos apdirbamoji gamyba išaugo 3,8 proc., be naftos produktų – 4,5 procento. Palyginimui, per tą patį laikotarpį Estijos gamybos apimtys buvo 5,8 proc., o Latvijos 3,8 proc. mažesnės nei prieš metus.
Pagrindinės rizikos JAV protekcionizmas ir Lietuvos ekonominė politika
Nors „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais Lietuvos BVP augimas dar paspartės, jie taip pat įvardina ir tris pagrindines rizikas, dėl kurių vidutiniu laikotarpiu augimas gali išsikvėpti ar visai sustoti. Tai – protekcionistinės iniciatyvos JAV, eksportuotojų kaštų konkurencingumas bei Lietuvos ekonominė politika.
„Horizonte matomos JAV protekcionistinės iniciatyvos tikrai nepadės nuo eksporto priklausomai Lietuvos ekonomikai. Į JAV keliauja apie 6 proc. lietuviškos kilmės eksporto, bet netiesiogiai, per Vokietiją ir kitas eksporto rinkas, priklausomybė yra dar didesnė. Kol kas Lietuvos pramonė išliko konkurencinga, tačiau sparčiai augančios darbo sąnaudos ir nuo jų atsiliekantis produktyvumas apsunkins eksporto rinkų užėmimą“ – vardina N. Mačiulis.
Ekonomisto vertinimu iki šiol spartus minimalaus atlyginimo didinimas padidino vidaus paklausą, paskatino imigraciją, prisidėjo prie spartaus vartojimo augimo, tačiau tolimesnis dviženklis jo augimas mažintų eksportuotojų konkurencingumą bei gali padidinti nedarbo lygį.
„Skubotai didinant mokesčių tarifus, kaip rodo Estijos pavyzdys, galima ne padidinti biudžeto pajamas, o pagilinti ir prailginti ekonomikos nuosmukį. Ieškant galimybių spręsti socialines problemas ir tinkamai finansuoti viešąsias paslaugas, reikėtų ieškoti investicijų neslopinančių alternatyvų. Taršos, turto ir nuodėmių mokesčiai augimą slopina mažiau nei gyventojų ir įmonių pajamų apmokestinimas“, – aiškina N. Mačiulis.
