Ketvirtadienį Statistikos departamentas skelbia šių metų antrojo ketvirčio BVP duomenis. Tikėtina, kad metinis ekonomikos augimas įsibėgėjo ir viršijo 7 procentus. Neįvykus didelių neramumų pasaulinėse finansų rinkose, kurie pablogintų pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas ir Lietuvos eksporto galimybes, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas dar paspartės. Tam teigiamos įtakos turės ir Europos krepšinio čempionatas, gerėjantys gyventojų lūkesčiai ir augantis vartojimas.
Pramonės augimas antrąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo, tačiau išlieka greitesnis nei visos ekonomikos atsigavimas. Antrąjį ketvirtį pramonės apimtys palyginamosiomis kainomis buvo 10,5 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pirmąjį šių metų ketvirtį augimas buvo spartesnis ir siekė 14,6 procento. Prognozuojame, kad nors ir lėtesniais tempais, pramonė, o ypač apdirbamoji gamyba toliau augs ir antroje šių metų pusėje. Nors pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, stiprias pozicijas pramonei padės išlaikyti atsigaunanti vidaus rinka.
Pramonės augimui lėtėjant, metinis mažmeninės prekybos augimas birželio mėnesį įsibėgėjo ir pasiekė šių metų rekordą – 24,6 procento. Pirmąjį ketvirtį mažmeninė prekyba išaugo 20 proc., o antrąjį ketvirtį metinis augimas viršijo 23 procentus. Tiesa, pagrindinė mažmeninės prekybos apimčių augimo priežastis buvo itin aktyvi prekyba transporto priemonėmis – jų pardavimai per pirmąjį pusmetį išaugo daugiau nei 80 procentų.
Tačiau sparčiau augti pradėjo ir prekyba kitomis prekėmis. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis metinis augimas to meto kainomis pirmąjį ketvirtį siekė 9,1 proc., o po antrojo ketvirčio augimas jau pasiekė 10,5 procentų. Antrąjį ketvirtį įsibėgėjo ir degalų mažmeninės prekybos pardavimai – šių prekių apyvarta pirmąjį pusmetį buvo 11,3 proc. didesnė nei prieš metus. Tam teigiamos įtakos galėjo turėti prasidėjusi Baltarusijos krizė ir sumažėjęs kontrabandinio kuro suvartojimas Lietuvoje.
Birželio mėnesį mažmeninės prekybos be transporto priemonių augimas tęsėsi, tačiau vis dar buvo žemesniame lygyje nei 2005 metais. Nors pirmąjį pusmetį prekyba maisto produktais ir gėrimais jau šiek tiek padidėjo, ji išlieka maždaug dešimtadaliu mažesnė nei 2005 metais. Tačiau šių produktų vartojimas apskritai svyruoja mažiau – tai yra pirmojo būtinumo prekės, kurių suvartojimas mažiau priklauso nuo ekonomikos ciklo, gyventojų pajamų ir kainų. Nuo 2000 iki 2008 metų maisto produktų prekyba išaugo apie 50 procentų, o visa mažmeninė prekyba daugiau nei padvigubėjo. Tikėtina, kad didėjant gyventojų pajamoms bei lūkesčiams, gerėjant kreditavimo sąlygoms, ir toliau greičiau augs mažmeninė prekyba ne pirmojo būtinumo prekėmis.
Tolimesniam mažmeninės prekybos apimčių augimui teigiamą poveikį turės ir jau įvesti griežtesni reikalavimai apskaityti prekybą maisto produktais dengtose turgavietėse. Reikalavimas kasos aparatu registruoti visų produktų pardavimo sandorius turgavietėse padidintų ir kitos oficialios mažmeninės prekybos apimtis.
Nerijus Mačiulis,
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas
