Naujausio „Swedbank“ tyrimo duomenimis, Lietuva kartu su kaimynėmis Latvija ir Estija pirmauja Europos Sąjungoje pagal tai, kiek yra išleidžiama maisto produktų krepšeliui. Lietuviai maistui išleidžia daugiau nei ketvirtį savo pajamų, vidutinis europietis – tik apie 16 proc.
Rekordininkai – duona ir pienas
Mėsos produktai Lietuvoje yra vis dar pigesni nei prieš dvejus metus, tačiau dideliais žingsniais į priekį šuoliuoja duonos, grūdų ir pieno kainos. „Swedbank“ vyr. ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, duonos ir grūdų kainų infliacija euro zonoje siekia 2 proc, tuo tarpu Lietuvoje ji net 6 kartus didesnė. Pieno produktai brangsta dar sparčiau – jų kainos Lietuvoje net 7 kartus kyla greičiau nei euro zonos vidurkis.
Maisto kainos Baltijos šalyse per metus išaugo apie 11 proc., euro zonoje maisto kainų augimas siekė tik 2 proc. Panašiais tempais maisto kainos šoktelėjo tik Rumunijoje ir Vengrijoje.
Anot N. Mačiulio, kainų augimo tendencijas galima būtų aiškinti ne tik pasaulinių žaliavų brangimu, bet ir vidinės konkurencijos stoka.
Pavyzdžiui, mėsos rinkoje Lietuvoje pastebima nemaža konkurencija, nes mėsa lėčiau genda ir todėl atsiveria rinka lenkams ar ispanams konkuruoti su Lietuvos gamintojais. Savo ruožtu duonos produktai dėl savo specifikos yra rečiau eksportuojami į kitas šalis ir didžioji dalis produkcijos parduodama šalies viduje. Dėl šios priežasties konkurencija tarp gamintojų nėra didelė, tai lemia ir aukštesnes kainas.
„Pieno rinkoje yra 4 didžiausi gamintojai, kurie turi apie 80 proc. rinkos. Pieno produktai jau dabar yra brangesni nei 2008 metais, nors žaliavų kainos dar ir nėra pasiekusios tų metų lygio“, - spaudos konferencijoje kalbėjo vyr. ekonomistas N. Mačiulis.
Avalynė ir drabužiai lenkia ES vidurkį, komunalinės paslaugos vejasi
Nepaisant šių gana ženklių kainų skirtumų, „Eurostat“ statistika skelbia, kad Lietuvoje kainos siekia 40 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, o tai reiškia, kad nors jos ir auga sparčiausiai yra vis dar žemesnės nei euro zonos vidurkis. Ta pati statistika rodo, kad drabužių ir avalynės kainos Baltijos šalyse jau yra pasivijusios ES vidurkį ir netgi jį viršija. Lietuvoje šių prekių kainos yra 7 proc., Latvijoje – 8 proc., Estijoje – 2 proc. aukštesnės nei ES vidurkis.
„Swedbank“ analitikai teigia, kad drabužių kainos aukštesnės, nes Lietuvos prekybininkai, veikia mažesnėje rinkoje, dėl ko turi mažiau derybinių svertų derėtis dėl kainos, be to, dirba su didesniais antkainiais tam, kad kompensuotų susidariusius skirtumus.
„Oficialioje statistikoje matome tik brangesnių drabužių vidurkį, nes į statistiką neįskaičiuojamos turgaus prekės, kurios yra ženkliai pigesnės“, - kaip vieną iš galimų priežasčių, kodėl Lietuvoje drabužių kainos lenkia ES vidurkį, aiškino ekonomistas.
Komunalinių paslaugų (šildymo, vandens, elektros) kainas - Lietuvoje sudaro 44 proc., Latvijoje – 61 proc., Estijoje – 72 proc. ES vidurkio. Banko analitikai aiškina, kad taip yra dėl Lietuvoje paplitusių kompensacijų už šildymą ir kitas komunalines paslaugas, taip pat galiojanti PVM lengvata.
