Padalinius visose trijose Baltijos valstybėse turintis Švedijos „Swedbank“ pranešė sulaukęs Švedijos finansų inspekcija pranešimo apie pradėtą tyrimą dėl su pinigų plovimo prevencijos reikalavimų vykdymu susijusių įtariamų veiklos pažeidimų.
„Swedbank“ pranešime pažymima, jog bankas bendradarbiauja su finansų priežiūros institucijomis ir yra pasirengęs pateikti joms visą reikiamą informaciją.
Didžiausiam ir seniausiam Švedijos komerciniam bankui pinigų plovimo skandalas gali kainuoti solidžią baudą – šios šalies įstatymuose už tokius veiklos pažeidimus numatyta maksimali 10 proc. metų pajamų bauda. „Swedbank“ atveju maksimalus baudos dydis – 4,42 mlrd. Švedijos kronų (410 mln. eurų), rašo „Bloomberg“ agentūra.
Tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar „Swedbank“ nepažeidė neteisėtais būdais įgytų lėšų legalizavimo prevencijos standartų, pradėjo ir Estijos finansų inspekcija.
Po šių pranešimų „Swedbank“ akcijos kursas biržoje antradienį krito bemaž 4 procentais. Banko kapitalizacija nuo metų pradžios sunyko maždaug 30 procentų.
Pinigų plovimo per „Swedbank“ skandalą tiria ir JAV reguliuotojai.
„Šie tyrimai lyg juodas debesis pakibo virš „Swedbank“, ir kuo greičiau bus priimti sprendimai, tuo bus geriau“, – agentūrai „Bloomberg“ sakė „Soderberg & Partners“ konsultantas Joakimas Bornoldas.
Manoma, jog pradiniai šių tyrimų rezultatai bus paskelbti 2020 metų pradžioje.
Švedijos žiniasklaidai šių metų vasarį paviešinus duomenis apie „Swedbank“ įtraukimą į itin plataus masto tarptautines pinigų plovimo aferas, kurių centre atsidūrė banko padalinys Estijoje, nuo pareigų buvo nušalinta Švedijos „Swedbank“ prezidentė ir vykdomoji direktorė Birgitte Bonnesen (Birgitą Bonesen), atsistatydino jo direktorių tarybos pirmininkas Larsas Idermarkas.
Savo postų taip pat neteko trys Estijos „Swedbank“ valdybos nariai – valdybos pirmininkas Robertas Kittas (Robertas Kitas), finansų direktorius Vaiko Tammevalis (Vaikas Tamevalis) ir mažmeninei bankininkystei vadovavusi Kaiė Metsla.
