Šveicarijos banko „Credit Suisse“ tyrimų institutas nuo 2010 m. kasmet atlieka pasaulinį turto tyrimą. Jame įvertinamas kiekvienos pasaulio valstybės suaugusiųjų gyventojų finansinis ir nefinansinis turtas, taip pat skolos.
Tyrimo duomenimis, 2018 m. daugiau nei 5 mlrd. suaugusių pasaulio gyventojų pernai valdė daugiau kaip 307 trilijonų JAV dolerių vertės turto – tai būtų kiek daugiau nei 63 tūkst. dolerių arba per 56 tūkst. eurų vienam gyventojui.
Didžiausia dalis suaugusiųjų gyveno Azijos–Ramiojo vandenyno regione (23,5 proc.), Kinijoje (21,6 proc.), Indijoje (16,9 proc.) ir Europoje (11,7 proc.).
Tačiau didžiausia dalis viso turto priklausė Šiaurės Amerikos (33,6 proc.), Europos (26,9 proc.), Azijos–Ramiojo vandenyno regiono (17,9 proc.) ir Kinijos (16,4 proc.) gyventojams.
Tiesa, amerikiečiai ir europiečiai taip pat yra labiausiai prasiskolinę, vidutinė jų skola vienam suaugusiajam siekia atitinkamai 54 tūkst. ir 21 tūkst. eurų. Tuo metu vieno afrikiečio ar indo skola nesiekė nė 1 tūkst. eurų.
„Credit Suisse“ tyrimo duomenimis, praėjusiais metais 2,3 mln. suaugusių lietuvių iš viso turėjo daugiau kaip 51 mlrd. eurų turto – vidutiniškai po 22 tūkst. kiekvienas. Vidutiniškai tik 5 tūkst. eurų šio turto buvo finansinis turtas – tai yra pinigai, santaupos ar vertybiniai popieriai. Likusi dalis – nefinansinis turtas, pvz., būstas ar kitas NT.
Vieno suaugusio lietuvio turto mediana buvo kiek daugiau nei 10 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad lygiai pusė tautiečių turėjo daugiau, o kita pusė – mažiau turto.
Beje, palyginti su turtingiausių šalių piliečiais, lietuvių turima skola (pvz., paskola būstui, lizingo ar vartojimo kredito įsiskolinimai) buvo gana nedidelė ir siekė 1,5 tūkst. eurų.
Pagal daugelį rodiklių lietuviai lenkia rytinius kaimynus iš Baltarusijos ir Rusijos. Tačiau atsilieka nuo latvių ir estų (žr. grafiką straipsnio pabaigoje).
Lietuviai vengia skolintis
Paprašytas pakomentuoti tyrimo duomenis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad dalis duomenų nebuvo netikėti.
„Iš tiesų „Eurostat“ duomenys irgi rodo, kad Lietuvos gyventojų pajamų ir skolos santykis yra vienas mažiausių ES (tik vienoje valstybėje yra mažesnis). Jis siekia apie 30 proc. Tai reiškia, kad vidutinė vieno gyventojo skola sudaro mažiau negu trečdalį jo metinių pajamų.
Tai yra tikrai mažai, nes euro zonos vidurkis yra apie 90 proc., o Skandinavijos šalyse – virš 150 proc. Lietuviai visą laiką pasižymėjo labai konservatyviu požiūriu į skolą ir didelė dalis namų ūkių apskritai neturi jokių finansinių įsipareigojimų – nei būsto paskolos, nei lizingo, nei vartojimo paskolų“, – aiškino ekonomistas.
Jo teigimu, tokie lietuvių skolinimo įpročiai turi ir privalumų, ir trūkumų:
„Viena vertus, mažesni finansiniai įsipareigojimai reiškia didesnį atsparumą galimiems sukrėtimams finansų rinkose. Kita vertus, neišnaudojamos galimybės perkelti ateities pajamas į dabartį, kas ir yra asmeninės skolos instrumento pagrindinė funkcija.“
Didžiausia dalis turto – nelikvidus
Anot N. Mačiulio, jį labiau sudomino tyrimo duomenys apie lietuvių turimo turto pobūdį.
„Lietuviai labai išsiskiria neigiama prasme. Didžioji dalis turto yra nefinansinis turtas – dažniausiai tai yra būstas. Finansinis turtas – tai pinigai santaupos pensijų fonduose ir vertybiniai popieriais – akcijos obligacijos.
Tai beveik visas Lietuvos gyventojų sukauptas turtas yra NT. Vėlgi, viena vertus, tokie duomenys ne visai stebina. Statistika rodo, kad apie 90 proc. lietuvių gyvena nuosavame būste ir yra linkę įsigyti būstą, o ne nuomotis. Ir tą rodo ir šie duomenys – jei kokį nors turtą gyventojai sukaupę, tai jis bus nefinansiniai aktyvai, o nekilnojamasis turtas“, – komentavo ekonomistas.
Jo teigimu, tai nėra optimalus taupymo būdas, nes NT yra labai nelikvidus:
„Atsiradus poreikiui turėti kažkokių lėšų nelaimės atvejui ar susvyravus kitoms einamosioms pajamoms, būtų labai sudėtinga greitai parduoti būstą. Ypač kriziniais laikotarpiais. Taigi būstas nėra gera taupymo ir investavimo priemonė. Bent jau ne visiems gyventojams. Greta jos reikėtų turėti ir likvidesnio finansinio turto.“
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į „Credit Susisse“ skaičiavimus, kad apie 5 tūkst. eurų dydžio lietuvių finansinis turtas yra gana mažas.
„Ypač įvertinant tai, kad įtrauktos ir lėšos pensijų fonduose. Pasaulio banko duomenys irgi rodo, kad jei estai pensijų fonduose yra sukaupę apie 15 proc. BVP, tai lietuviai – tik apie 7 proc. Ir čia lietuviai išsiskiria neigiama prasme – jie neturi nei investicijų į akcijas, obligacijas, nei turi sukaupę turto pensijų fonduose.
Ir čia, pvz., labai išsiskiria estai. Jų turtas yra pasiskirstęs maždaug per pusę – maždaug tiek pat turi ir finansinio ir nefinansinio turto. Jų taupymas labiau subalansuotas“, – aiškino N. Mačiulis.
Anot jo, bendras turtas lietuvių nėra didelis. Esą įvertinus ir turimą būsto vertę tai yra labai mažai:
„Vakarų Europos valstybėse turimas turtas skaičiuojamas šimtais tūkstančių eurų. Vėlgi tai tik parodo, kad mes visai neseniai išsivadavome iš planinės ekonomikos gniaužtų ir didelė dalis gyventojų dar neturėjo pakankamai laiko turtui sukaupti. Nors tie patys estai turto sukaupė daugiau.“
